Kristina BENDŽI?T?
[1]
Vasar? pagaus?ja ne tik pramog?, bet ir kriminalini? ?vyki?, b?tent – vagys?i?. Apie tai byloja ir Raseini? r. policijos komisariato ?vyki? suvestin?s. Pasak Raseini? PK viršininko K?stu?io Užemecko, šie metai vagys?i? skai?iumi m?s? rajone ne k? skiriasi nuo pra?jusi?j?, ta?iau vasaros laikotarpiu, kaip ir kasmet, vagys?i? padaug?ja.
Štai laikotarpiu nuo liepos 26 iki rugpj??io 1 dienos ? policijos komisariat? kreip?si net 14 nuo ilgapirš?i? nukent?jusi? rajono gyventoj?.
Vasar? žmon?s poilsiauja, dažniau b?na išvyk?, tod?l pasitaiko ?silaužim? ? butus, namus. Padaug?jo vagys?i? patenkant ? negyvenamas patalpas – ?kinius pastatus, garažus. Beatostogaudami žmon?s praranda budrum?, o ir vagims užsiimti savo nešvariais darbeliais šiltuoju sezonu žymiai palankiau nei žiem?. 60 % vis? nusikaltim? sudaro vagyst?s, tai lemia ne itin gera ekonomin? situacija.
Raseiniai – ne išskirtiniai
Nusikalstam? veik? gausa Raseini? rajonas respublikoje n?ra išskirtinis, palyginus su kitais rajonais, turin?iais panaš? gyventoj? skai?i?. Iki rugpj??io 8 dienos m?s? rajone užregistruoti 458 nusikaltimai, iš j? ištirta 167, tuo tarpu Kaišiadoryse – 464 (ištirta 198), Prienuose – 414 (ištirta 166).
Nusikaltim? skai?iumi m?s? rajone pirmauja Ariogalos seni?nija – ?ia šiemet užregistruota 60 ?vairi? nusikalstam? veik?, d?l kuri? prad?ti ikiteisminiai tyrimai. Biržel?liep? sunkiais nusikaltimais pagars?jo Girkalnis – ?ia b?ta ir nužudymo, ir pl?šimo atvejis. Beje, ir pernai Girkalnyje pl?šimo metu buvo nužudyta moteris. Nemakš?iuose pastaruoju metu taip pat užregistruoti du pl?šimai, vagyst? pagyvenusiai moteriškei esant namuose. Liepos m?nes? vagišiai suaktyv?jo Norg?l? ir Šarki? kaimuose. Nuo met? pradžios šiuose kaimuose užregistruotos aštuonios vagyst?s, ta?iau pernai per tok? pat laikotarp? šiose apylink?se tebuvo pora vagys?i?. Viena iš versij?, kad Norg?l? ir Šarki? apylink?se nes?žiningai pelnosi iš anksto susitarusi? asmen? grup?. Paprastai tokie asmenys apvagia vien? du gyventous, realizuoja grob?, o kai pasibaigia pinigai, v?l išsirengia ? naktin? žyg?.
Kaip teigia Raseini? PK viršininkas, nors bendras nusikaltim? skai?ius rajone išlieka panašus, ta?iau daugiau padaroma sunki? nusikaltim?.
Pirmauja mobilieji telefonai
Vagys namus ir butus dažniausiai renkasi pagal j? išor? – balkon?, užuolaidas, šviestuvus, duris. Ta?iau negalima teigti, kad ilgapirš?i? akiratin dažniau papuola pasiturintys gyventojai, nes jie paprastai daugiau d?mesio skiria turto apsaugai. Vis tik vagi? aukomis dažniau tampa viduriniojo sluoksnio gyventojai, kurie gali sau leisti teis?tai ?sigyti ?vairi? verting? daikt?, ta?iau nepakankamai r?pinasi turto apsauga.
Vagys iš gyvenam? patalp? ar parduotuvi? dažniausiai pasiglemžia pinigus, juvelyrinius dirbinius, tarp vagiamiausi? daikt? – mobilieji telefonai, populiar?s ir fotoaparatai, nešiojamieji kompiuteriai. Iš negyvenam? patalp? pasigviešiami ?vair?s elektriniai ar benzininiai darbo ?rankiai, ypa? vejapjov?s, pj?klai, taip pat akumuliatoriai, dyzelinas – viskas, k? galima nesunkiai realizuoti.
Šiemet m?s? rajone pavogta 12 automobili?, iš j? surasti tik 3. Kaip ir anks?iau, didžiausio vagi? d?mesio sulaukia vokiški automobiliai AUDI, VW, ilgapirš?iai mažiau domisi japoniškais, pranc?ziškais, retesni? marki? automobiliais. Dažniausiai jie vagiami detal?ms, kadangi sukontroliuoti autolaužynus labai sud?tinga – indentifikavimo numeriai išpjaunami, o ir ne visos detal?s b?na sunumeruotos. Nors rajone buvo rasta išardyt? vogt? automobili?, ta?iau surasti kaltininkus ir ?rodyti j? kalt? n?ra paprasta.
Telefonini? suk?i? nemaž?ja
Viena skaudžiausi? tem? – telefoniniai suk?iai. Nors jie siau?ia jau ne pirmus metus ir apie tai gan dažnai kalbama žiniasklaidoje, ta?iau apgaut?j? atsiranda v?l ir v?l. Prisideng? policininko statusu, telefoniniai suk?iai praneša apie neva ? b?d? patekus? artim? žmog? ir išvilioja iš patikli? gyventoj? pinigus. Komisariato viršininko nuomone, šios nusikaltim? dalies gal?t? ir neb?ti, jei žmon?s b?t? budresni, neišsig?st?, iš karto kreipt?si ? policij?. K. Užemeckas sak? nežinantis nei vieno atvejo, kad policija iš karto po nusikaltimo tarpininkaut?, der?t?si d?l žalos atlyginimo. Tai ?manoma tik tokiu atveju, jei yra apklaustas nusikaltim? padar?s žmogus, atliktas ikiteisminis tyrimas – tik tada suteikiama galimyb? tartis d?l žalos atlyginimo, ir tai tik ?statymo nustatyta tvarka.
Aferist? skambu?io sulauk?s žmogus tur?t? pasakyti, kad dabar negali kalb?ti ir paprašyti, kad perskambint? v?liau, o tuo tarpu iš karto pranešti policijai.
Nemažai žmoni? policijai praneša apie bandymus apgauti, duoda skambinusi?j? numerius – tai iš dalies palengvina kit? byl? tyrim?, leidžia atlikti tam tikras analizes.
Darb? apsunkina buitiniai konfliktai
K. Užemeckas neslepia, kad policijos darbui labai trukdo šeimyniniai, kaimyn? konfliktai. Rajone gan nemažai girtaujan?i? šeim?, kurios savo santykius aiškinasi prie taurel?s. Toki? iškvietim? ypa? padaug?ja, kai išmokamos socialin?s išmokos. Šiemet vien? savait? gesinti buitini? konflikt? pareig?nai vyko net 40 kart?. Policija privalo reaguoti ? tokius iškvietimus, v?liau apylink?s inspektoriai užsiima skund? tyrimu, tuo tarpu prevenciniam darbui, pavyzdžiui, ?sp?ti vieniš? mo?iut?, kaip apsisaugoti nuo suk?i?, nebelieka laiko. Pasak komisariato viršininko, šiuos asmenis sunku paveikti, kad jie savo problemas spr?st? blaiv?s, per teism?. J? pareiškimai paprastai nepasiekia teismo, tyrim? rezultatas – niekinis. Asmenys tik ?sp?jami d?l netinkamo elgesio buityje, o kit? dien? susitaiko.
Saugos priemon?s ne visada apsaugo
Policija imasi prevencini? priemoni? gyventoj? bei j? turto saugumui užtikrinti, ta?iau to nepakanka. Žmon?s ir patys tur?t? labiau pasir?pinti savo turto saugumu – ?sivesti signalizacij?, kuri gali b?ti pajungta ? mobil?j? telefon? ar saugos tarnyb?, ?sibrov?lius gali atbaidyti ?vair?s judesio davikliai, ? judes? reaguojan?ios lempos, steb?jimo kameros. Pagaliau kiem? galima apsitverti, o lojant šuniui pasižvalgyti, ar nevaikšto kas svetimas. Anot K. Užemecko, saugos priemon?s sumažina vagyst?s tikimyb?, ta?iau vienareikšmiškai teigti, kad b?site saug?s, irgi negalima. Nusikalsti link? asmenys sugalvoja ?vairiausi? b?d?, kaip apgauti ir apeiti ?vairias apsaugos
sistemas.
Apie ?vyk? praneškite policijai
Kaip žinoma, ne visi nuo vagi? nukent?j? žmon?s kreipiasi ? policij?. Vis tik gyventojai tur?t? pranešti apie ?vyk? policijai – bent jau b?t? žinoma, kiek realiai yra apvogt? asmen?. Sulaikiusi vag?, policija paviešina pas j? rast? daikt? nuotraukas per žiniasklaidos priemones, ta?iau dalis daikt? taip ir lieka neatpažinti. Tokiu atveju tie daiktai atgal sugr?žta vagyst? padariusiam asmeniui, nes ne?rodomas pats vagyst?s faktas. B?na, kad sulaikytieji patys prisipaž?sta, iš kur t? ar kit? daikt? pavog?, tada policija atvyksta pas nukent?jus?j? ir praneša, kad jo daiktas atsirado. Ta?iau policijos komisariato viršininkas neatsimena atvejo, kad žmon?s, ?sigij? galimai vogt? daikt?, kreipt?si ? policij? su prašymu patikrinti.