[1]Albinas STAKAUSKAS
Šiemet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, Raseiniuose tradiciškai surengtas iškilmingas rajono Savivaldybės tarybos posėdis, aukotos šv. Mišios, nuneštos gėlės į atmintinas vietas, atidaryta paroda Kultūros centre, iškilmingai įteikti Savivaldybės apdovanojimai bei surengtas koncertas. Vis dėlto šį kartą buvo nemažai ir naujovių: pasirašyta Raseinių
rajono savivaldybės ir Ukrainos Vinicos srities Žmerinkos rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis, įteikti iki tol dar neregėti apdovanojimai „Auksinė lūšis“ ir „Žemaitis“. Visuose organizuotuose renginiuose, kaip retai kada būna, dalyvavo ne tik daug garbaus amžiaus žmonių, jaunimo, bet ir vidurinės kartos raseiniškių.
Iškilmingame posėdyje skambėjo mandagios kalbos
Savivaldybės posėdžių salė pasipuošė naujais akcentais – valstybės ir Raseinių herbais. Iškilmingas Savivaldybės tarybos posėdis, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prasidėjo mišraus choro „Šatrija“ vyrų sugiedotu valstybės himnu, kuriam daugiau ar mažiau pritarė ir visi susirinkusieji. Meras Remigijus Ačas pristatė svečius: Seimo narį Edmundą Jonylą su žmona Danute, Ukrainos Žmerinkos rajono savivaldybės delegaciją, vadovaujamą tarybos vadovo Vasilijaus Malerčiuko, Viduklės Šv.
Kryžiaus parapijos kleboną Albertą Staniulį bei kitus dalyvius.
Pagrindinį pranešimą perskaitė R. Ačas. „Vasario 16-oji suteikia progą pasverti ir savo indėlį kuriant dorą, teisingą ir turtingą Lietuvą. Tai – ne vien skambūs žodžiai, nes tėvynę kuriame kiekvienas kasdien: savo darbu ir kūryba, planais ir svajonėmis, šypsenomis ir maloniu žodžiu“, – sakė savivaldos vadovas. Savo kalboje R. Ačas kvietė kurti ne vien savo, bet ir bendrą tautos bei šalies gerovę, atsikratyti pavydo, kritiką paversti konstruktyviu dialogu, nekapituliuoti prieš blogį, o priešintis jam tiesos žodžiu, viešumu, atsakomybės etika pagrįsta laikysena ir darbais. „Toks siekis negriauti savo tautos ir valstybės iš vidaus šiandien turi tapti mūsų bendra veiklos programa“, – pažymėjo meras.
Į susirinkusiuosius kreipėsi ir E. Jonyla. „Svarbiausia būti su žmonėmis, o ne aukščiau jų, partijų politiką nukreipti ne vien siaurų politinių ar asmeninių interesų, o rajono gyventojų labui, pasiekti žmonių pasitikėjimą prieš rinkimus ne dovanėlėmis, o nuoširdžiu ir sąžiningu darbu. Pradėkime kiekvienas nuo savęs būti padoriu, sąžiningu, atsakingu prieš žmones. Atrodo, kad tai labai elementarūs, bet ir nepakeičiami dalykai“, – teigė Seimo narys.
Sveikinimo kalbą bei linkėjimus Valstybės atkūrimo dienos proga perskaitė ukrainiečių delegacijos vadovas V. Malerčiukas, kunigas A. Staniulis, Savivaldybės tarybos nariai: Kristina Bartkutė, Aldona Radčenko, Gintautas Mikolaitis, Valdemaras Jacikas, Pranas Gedminas. Visi kartojo žinomas tiesas – smerkė asmeninių ir partinių interesų iškėlimą aukščiau kitų vertybių, kvietė pavyzdžiu laikyti Nepriklausomybės akto signatarus ir kitas istorines asmenybes, remtis Sibire kalėjusių lietuvių bei rezistencijos dalyvių dvasios stiprybe iR panašiai. Entuziastingos, rafinuotos, mandagios kalbos, istoriniai rakursai ir palinkėjimai gal ir tiko ypatingos šventės proga. Kai kurios jų būtų tikrai vertos Seimo tribūnos. Tik kažin kada politikai nuoširdesni – kai skelbia pasisakymus per spaudos skiltis „Raseinių šluotoje“, „Raseinių šluotos veidrodyje“ ar šiuose pranešimuose? Džiugu, kad į neeilinį posėdį vieningai susirinko tiek opozicijos, tiek valdančiosios koalicijos nariai, tačiau ir paprasta akimi matosi, kad tarp mūsų politikų takoskyra egzistuoja netgi valstybės švenčių metu. Matyt, dar nemažai laiko praeis, kol skirstymas į savus ir svetimus nebus toks akivaizdus bent jau tautai brangių švenčių metu.
Vienintelis kunigas A. Staniulis kalbą pasakė ne skaitydamas iš anksto pasiruoštą tekstą, bet nuoširdžiai, gyvai ir atvirai pakvietęs visus būti laisvus. „Laisvė – kai žmogus vaduojasi iš savo klaidų, savo nuodėmių, iš pykčio, iš neapykantos, kai supranta, kad jis ne vienas gyvena šioje žemėje, bet kartu gyvena daugelis kitų. To žmonėms šiandien labai reikia. Kai paskaitai, kaip politikai kertasi per laikraščius, matosi, kad jie nėra laisvi“, – kalbėjo Viduklės klebonas.
Pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas
Šių metų sausio 30 d. Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Raseinių rajono savivaldybės ir Ukrainos Vinicos srities Žmerinkos rajono savivaldybės bendradarbiavimo susitarimo projektui“. Jo pagrindu meras R. Ačas ir Ukrainos delegacijos vadovas V. Malerčiukas iškilmingo posėdžio metu pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Po šio akto abi šalys išsakė trumpus palinkėjimus dėl tolimesnės veiklos ir pasikeitė dovanomis. Susitarime numatyta
bendradarbiauti verslo ir investicijų skatinimo, švietimo, kultūros ir meno, sveikatos apsaugos, turizmo ir sporto, ekologijos ir racionalaus gamtinių išteklių panaudojimo srityse.
Kvietė nebijoti ir dėkoti už laisvę
Po iškilmingo posėdžio tarybos nariai, svečiai bei kiti rajono gyventojai dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo net keturi kunigai: Raseinių dekanato dekanas, Girkalnio Šv. Jurgio parapijos klebonas Juozas Kaknevičius, Ariogalos Šv. arkang. Mykolo parapijos klebonas Gintautas Jankauskas, Betygalos Šv. Mikalojaus parapijos klebonas teol. lic. Viktoras Aukštakalnis, Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonas Stasys Šlepavičius.
Savo pamoksle kunigas S. Šlepavičius kvietė parapijiečius nebijoti, atverti širdis, ugdyti savyje tikėjimą, dėkoti Viešpačiui už laisvę. Po šv. Mišių tautiniais rūbais pasipuošusios mergaitės nunešė gėlių į komunistų ir kolaborantų, Raudonosios armijos nusikaltimų, žmonių nužudymo ir išniekinimo vietas, prie Savanorių ir laisvės kovų dalyvių memorialo Raseinių kapinėse.
Įteikti įspūdingi apdovanojimai
Valstybės atkūrimo dienai skirtų renginių ciklas toliau tęsėsi Raseinių kultūros centre. Čia, meno galerijoje, buvo atidaryta žymaus keramiko, Lietuvos dailininkų sąjungos nario, VDA dėstytojo, profesoriaus Ryto Jakimavičiaus kūrybinių darbų paroda „Priminimai – Prisiminimai“. Atidarymo metu koncertavo Raseinių meno mokyklos mokytojas Andriejus Radčenko bei šios mokyklos moksleivė Erika Blinkutė. Parodos autorių pasveikino Savivaldybės meras R. Ačas ir kultūros darbuotojai.
Susipažinę su parodos eksponatais renginio dalyviai patraukė į salę, kur įvyko iškilminga apdovanojimų ceremonija, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Šį kartą ji buvo organizuota gerokai kitaip nei ankstesniais metais. Pagal Savivaldybės taryboje patvirtintus
nuostatus, buvo išskirtos šešios nominacijos už didžiausią indėlį pildant rajono biudžetą, kuriant naujas darbo vietas, įmonės investicijas, pasiekimus kaimo plėtros srityje, tautiškumo puoselėjimą, krašto garsinimą sporto ir turizmo bei sveikatos gerinimo ir sveikatos priežiūros tobulinimo srityse. Apdovanojimas „Auksinė lūšis“ – statulėlė, simbolizuojanti Raseinių miesto herbą, „Žemaitis“ simbolizuoja Raseinių miesto simbolį – Žemaičio paminklą. Kiekvienoje nominacijoje komisija atrinko tris pretendentus – visi jie buvo pasveikinti kaip nominantai, o patys laimingiausieji apdovanoti „Auksine lūšimi“ arba „Žemaičiu“, atsižvelgiant į tai, kokiai sričiai atstovavo. Statulėlėmis galėjo būti apdovanojami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, įvertinant ypatingus praėjusių metų pasiekimus. Taigi šiais metais „Auksinę lūšį“ pelnė UAB „Norvelita“, UAB „Danspin“ ir ūkininkas Stasys Mėlinis, „Žemaitį“ – pasaulio neįgaliųjų sporto daugkartinė čempionė ir prizininkė Irena Perminienė, rezistentė vidukliškė Bronislava Petravičienė ir Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas.
„Alio, Raseiniams“ paklausus žiūrovų nuomonės apie renginį, buvo išgirsta įvairių pasisakymų. Vieniems netiko, kad tarp sveikata besirūpinančių nominantų nebuvo socialinių darbuotojų, kitiems taip pat klausimus kėlė neaiškūs nominacijų kriterijai. Tačiau buvo ir tokių, kurie džiaugėsi nauja apdovanojimų tvarka – „geriau 6 nei anais metais – 100, tarp kurių tikrai ne visi verti būdavo“. Vienaip ar kitaip, matyt, ši vertinimo sistema dar bus tobulinama, o naujovės dar niekam nepakenkė.
Kultūros darbuotojai nuoširdžiai pasistengė, kad šiųmetinis Vasario 16-osios renginys praeitų šauniai ir be jokių nesklandumų. Šventę rengė režisierė Laimona Liauškienė, vedėjas Edgaras Juška, dailininkė Renata Lauraitytė, garso operatorius Arnoldas Šidlauskis, šviesos operatorius Virginijus Martinaitis. Meninių intarpų metu dainavo Inga Šatkauskienė, Karolina Juškaitė, Karolis Akulavičius. Šventę labai pagyvino šokių kolektyvas „Nuotaika“ bei svečiai iš Šiaulių – netra dicinio folkloro grupė „Kitava“.