Vasario 16-oji – Lietuvos Valstyb?s atk?rimo švent?

[1]1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasiraš? pamatin? valstyb?s dokument? – š? akt? pasirašiusieji Lietuvos Nepriklausomyb?s Akto signatarai mums visada išliks herojiškos asmenyb?s – praeities milžinai, ant kuri? pe?i? galime t?sti valstyb?s k?rimo darbus, stiprinti tautos suverenitet? puosel?dami neapriboto valstybingumo id?j?, pasiremdami paveld?tais laisvos tautos apsisprendimo, nepriklausomyb?s ir demokratijos priesakais. Tre?iadien? su visa Lietuva min?dami nacionalin? laisv?s ir vienyb?s dien? rajono žmon?s b?r?si ? min?jimus, jung?si ? pilietines akcijas, Raseini? krašto miesteliuose plazd?jo trispalv?s.
Raseini? Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bažny?ioje buvo aukojamos šv. Mišios. Jose giedojo ramus, sutelktas, ta?iau viduje pilnas šviesios emocijos Raseini? rajono kult?ros centro mišrus choras „Šatrija“ (vadovas Gražvydas Jegnoras), didingai, su pasitik?jimu ir energija savo muzikin? kalb? jis dedikavo praeities didvyriams, tik?jimui šviesia valstyb?s ateitimi, sujung? dalyvius subtiliai maldai. Šv. Miši? pabaigoje, sugiedojus tautišk? giesm?, miesto jaunimas iškilmingai išneš? ir pad?jo g?li? atmintinose Raseini? krašto vietose, pagerbdami žuvusi?j? už Lietuvos laisv? ir nepriklausomyb? atminim?.
[2]Vasario 16-?j? jau ilg? laikotarp? gyvuoja prasminga ir graži tradicija – Raseini? rajono savivaldyb?s apdovanojim? ceremonija, per kuri? ?teikiamos „Auksin?s l?šies“ ir „Žemai?io“ statul?l?s – Raseini? rajono savivaldyb?s herbo ir miesto simboliai – rajonui nusipelniusiems pilie?iams, ?mon?ms, organizacijoms, kolektyvams už ypatingus pra?jusi? met? pasiekimus.
Šiais metais Raseini? rajono savivaldyb?s mero pavaduotojas K?stutis Užemeckas „Auksin?s l?šies“ apdovanojimus ?teik? I? „Šilrika“ vadovei Redai Tamulevi?ienei už nauj? darbo viet? k?rim? ir investicijas ? verslo pl?tr?, Raseini? šeimos gydytoj? centro šeimos ir vaik? lig? gydytojai Daliutei Vasiljevienei už svarbius nuopelnus medicinos ir sveikatinimo srityse, Žaiginio miestelio ?kininkui Vaidui Rutkauskui už ženklius pasiekimus ?kio ir kaimo pl?tros srityse, Kauno arkivyskupijos Jono Pauliaus II piligrim? centro vadovui Mantui Kurai?iui už pasiekimus turizmo srityje.
„Žemai?io“ apdovanojimai ?teikti Dubysos regioninio parko direkcijos vyriausiajai specia­listei Laimutei Pe?kaitienei už Lietuvos kult?ros, tautiškumo ir pilietiškumo puosel?jim?, savaitraš?io „Alio, Raseiniai“ fotografui Vytaliui Judickui už pasiekimus meno ir kult?ros srityje, Raseini? rajono kult?ros centro dail?s studijos vadovei Daliai Rapalytei už pasiekimus ir krašto garsinim? švietimo srityje, Raseini? k?no kult?ros ir sporto centro lengvosios atletikos tre?iosios kategorijos treneriui Matui Skamarakui už pasiekimus ir Raseini? krašto garsinim? sporto srityje.
[3]Ceremonijos metu didingus žymi? Lietuvos k?r?j? ir kompozitori? – Giedriaus Kuprevi?iaus, Via?eslavo Ganelino, Mikalojaus Noviko, Vytauto Kernagio – k?rinius publikai skyr? m?s? kraštiet?, Valstybinio muzikinio teatro solist?, sopranas Ieva Goleckyt?. Fortepijonu akompanavo Daiva Stulgyt?.
Šiais metais Nemakš?i? miesteliui suteiktas ypatingos reikšm?s titulas – Mažoji Lietuvos kult?ros sostin?. Statusas garbingas ir ?pareigojantis, tod?l nemaža dalis kult?rini? projekt? ir rengini? vyks b?tent šioje seni?nijoje. Ryškus Vasario 16-osios akcentas – po šv. Miši? Nemakš?i? Šv?. Trejyb?s bažny?ioje buvo išneštos ir pad?tos g?l?s prie paminklinio akmens, skirto 1919–1920 m. Nepriklausomyb?s kov? Nemakš?i? vals?iaus savanoriams ir Vyties Kryžiaus ordino kavalieriams atminti, taip pagerbiant žuvusi?j? už Lietuvos laisv? ir nepriklausomyb? atminim?.
Po vicemero K. Užemecko ir Tarybos nar?s Aldonos Onos Rad?enko sveikinim? vyko iškilminga Raseini? krašto šauli? pasižad?jimo ceremonija, jai vadovavo Lietuvos šauli? s?jungos (LŠS) Vytauto Didžiojo šauli? 2-osios rinktin?s vadas Vytautas Žyman?ius, 207 kuopos vadas Mindaugas Milevi?ius, LŠS vado pavaduotojas Žydr?nas Šadauskis. Šaulius, davusius pasižad?jim?, palaimino Nemakš?i? Šv?. Trejyb?s bažny?ios klebonas Ar?nas Bladžius.
Švent? Nemakš?i? bažny?ioje vainikavo klebono pašventint? miestelio v?liav? ?teikimo ceremonija. Vienus iš svarbiausi? miestelio atributikos – heraldikos simbolius centrini? gyvenviet?s gatvi? gyventojams ?teik? vicemeras K. Užemeckas ir Nemakš?i? seni?nas Remigijus Laugalis.
[4]Švent?s kulminacija vyko Nemakš?i? Martyno Mažvydo gimnazijoje. Pirmoji menin? dalis k?rybingai, vaizdžiai ir muzikaliai perteik? miestelio istorijos fragmentus, paliet? žymiausias asmenybes, sugr?žino ? praeit?. Nemakš?iai turi kuo didžiuotis ir k? prisiminti: gars?s arkli? ir ožk? turg?s, žym?s partizanai, knygnešiai, Pšemislo Neveravi?iaus aštuonrat? transporto priemon?s važiuokl?, Molav?n? piliakalniai…
Po gausaus garbing? sve?i? sveikinim? ži?rovai tur?jo unikali? galimyb? matyti, klausytis, grož?tis profesionali? atlik?j? pasirodymais. Publik? sužav?jo ir paverg? solistai: Gintar? Skeryt? (sopranas), K?stutis Al?auskis (tenoras), Dainius Puišys (baritonas), instrumentinis trio – Povilas Jaraminas (fortepijonas), Eugenijus Kanevi?ius (kontrabosas), Jaroslavas Cechanovi?ius (gitara), tarptautin?s klas?s sportini? šoki? šok?jai Aist? Juz?nait? ir Gediminas Meškauskas, konferansj? muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Nuoširdžiai d?kojame renginio glob?jai Raseini? rajono savivaldybei, organizatoriams – Raseini? rajono kult?ros centrui, rajono kult?ros centrui Nemakš?iuose, Nemakš?i? seni?nijai, Nemakš?i? bendruomen?s santalkai, partneriams – Vš? „Atrask Raseinius“, Aštuonra?io muziejui, Nemakš?i? Šv?. Trejyb?s parapijai, Raseini? parapijos bažny?iai, Prezidento Jono Žemai?io gimnazijai, Nemakš?i? Martyno Mažvydo gimnazijai, taip pat informaciniams r?m?jams už skland?, kokybišk?, turining?, graž? švent?s viešinim?.
Baigdamas noriu priminti Justino Marcinkevi?iaus eiles apie laisv?, kurios atspindi m?s? tautos ir bendruomen?s siekius, darbus ir tikslus: „nepaimsi nepakelsi neparodysi / nepavalgydinsi jos ir nepagirdysi / ne valiavimuos ne š?kiuose ne od?se / m?s atod?siuos ji matosi ir girdisi.“
Edgaras Juška,
Raseini? rajono kult?ros centro kult?rini?
rengini? koordinatorius