Tadas YLA
[1]
Valstybin?s švent?s ?spraustos ? futliar?
Kiekvienais metais laukiame didži?j? met? šven?i?. Tviska išpuoštos gatv?s ir parduotuvi? vitrinos, šypsosi veidai, šventin? nuotaika tvyro širdyse ir l?pose. Su kuo gi, mielas skaitytojau, visa tai asocijuojasi? Na, be abejon?s, su Šv. Kal?domis, Naujaisiais metais, gal ir su Šv. Velykomis, Jonin?mis, dar viena kita švente (b?t? nuod?m? nepamin?ti tarp jaunimo populiarios šv. Valentino dienos). Taip atsakyt? daugelis. Ta?iau ar išmokome per du nepriklausomyb?s dešimtme?ius šv?sti valstybines šventes? Vargu…
Štai dabar retas raseiniškis n?ra pabuvoj?s užsienyje. Ir nesvarbu kokiu reikalu – dirbti ar ils?tis. Ne vienas m?s? kraštietis yra ten apsiank?s ir tenykš?iams šven?iant valstybines šventes. Va, jie tai moka šv?sti, ar ne? Ir nesvarbu kas – vokie?iai, airiai, olandai, ispanai, pranc?zai… Plaikstosi v?liavos, žmon?s gatv?se sveikina vieni kitus, sus?da gausiais b?riais, klausosi koncert?, dalyvauja masin?se eityn?se, karnavaluose. Gražu… N? vieno pernelyg išg?rusio, n? vieno besistumdan?io ar kažko besiaiškinan?io.
Tuo tarpu pas mus švent? tarsi ?vilkta ? futliar? iš garsaus rus? rašytojo Antono ?echovo apsakymo „Žmogus futliare“. Viskas nustatyta pagal vieno „Raseini? politiko ir kult?ros korif?jaus“ giliamintišk? užmanym? ir niekas nesikei?ia. Šv. Mišios, g?li? nunešimas ? kapines, mero pranešimas, mero pad?k? ?teikimas (ži?rovams tyliai replikuojant b?tinas apdovanojam?j? nufotografavimas kartu su Savivaldyb?s vadovais), koncertas (privalomas tautinis žanras, gink Dieve, vengti kokios nors estrados ar kitos subkult?ros), furšetas (gali b?ti, gali ir neb?ti) – n? žingsnio ? šal?! Netgi g?li? puokšt?s primena ne švent?, o mišparus, jeigu dar žvaki? kvapas – pasidaryt? silpna bestovint…
Kita vertus, o kas gi gali atsirasti naujo, jei t?siama sena sovietin? tradicija – valdžia pasak?, o kult?ros darbuotojai vykdo. Niekam ne?domu, kad, pavyzdžiui, jaunim? tiesiog baido sustabar?j?s, sovietme?io dvasia dvelkiantis tautai brangi? dat? min?jimas. Netgi gretimuose rajonuose ir tai kažkaip žmon?s išlaisv?jo – organizuojant renginius tiesiog paklausiama jaun? žmoni? nuomon?s ir suteikiamajiems iniciatyva (pirm?nai ten privalomai nefotografuojami).
Raseiniai – 2011 m. vasario 16 d.
Švent? tradiciškai prasid?jo šventomis Mišiomis Raseini? bažny?ioje. Jas aukojo Raseini? parapijos klebonas Vytautas Paukštis. Reikia pasteb?ti, kad kunigas neužt?s? Miši? galb?t ?vertindamas ir tai, jog bažny?ioje buvo pakankamai šalta. Po to parapijos choras sugiedojo valstybin? himn?, o tautiniais r?bais pasipuošusios mergait?s nuneš? g?les ? komunist? ir kolaborant?, Raudonosios armijos nusikaltim?, žmoni? nužudymo ir išniekinimo vietas, prie Savanori? ir laisv?s kov? dalyvi? memorialo Raseini? kapin?se.
[2]V?liau šventiniai renginiai t?s?si
Raseini? kult?ros centre. ?ia buvo pagerbti rajono gyventojai – 78 žmon?s apdovanoti mero pad?kos raštais už nuošird? darb? kraštui ir valstybei. Apdovanotieji buvo atrinkti atsižvelgiant ? institucij?, ?staig?, ?moni? bei organizacij? rekomendacijas, siekiant ?vertinti j? asmenin? ind?l? ? valstyb?s k?rim?. Juos pasveikino Savivaldyb?s vadovai kartu su gausiai dalyvavusiais sve?iais ir artimaisiais.
Pasibaigus iškilmingam apdovanojim? ceremonialui, tylos minute buvo pagerbtas Anapilin iš?j?s Lietuvos poetas, dramaturgas, iškilus visuomen?s veik?jas ir tautos simbolis Justinas Marcinkevi?ius. Vasario 16 – osios min?jim? užbaig? Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“,vadovaujamas Jono Urbono.
Pragiedruliai valstybini? rengini? ?kanose
Apsilank?s ši? met? Valstyb?s atk?rimo dienos renginiuose gal?tumei nusispjauti ir pasakyti: „Kokia ?ia dar nauja suknel?? Ir pana sukriošusi, ir suknia seniai nunešiota… Suprask – tiek turinys, tiek forma.“ Na, o t?las pasteb?s: „Kas gi ?ia tokio? Kuris žmogelis – paprastas mirtingasis – nenor?s nusifotografuoti šalia m?s? Savivaldos didžiavyri? ir didžiamoter??“ Ko gero jis bus teisus. Ta?iau ir valdžia, kokia ji beb?t?, argi nenor?s geranoriškai pozuoti, paplekšnoti per pet?, šypsotis šalia t? pleb?j?, tarp kuri?, beje, yra ir toki?, kuriems socialin? atskirtis vis gil?ja ir gil?ja…Visgi b?t? neteisinga šiame valstybinink? reguliuojamame ?kanotame rengini? šou nepamatyti pragiedruli?. Štai šiemet minint Laisv?s gyn?j? dien?, visagaliai atsigr?ž? ir ? jaunim? – Kult?ros centre puik? (ir kas aktualu jauniesiems pilie?iams – nemokam?!) koncert? sureng? grup? „Skyl?“ su soliste Aiste Smilgevi?i?te. V?lgi, minint vasario 16 – ?j? oficialioji renginio dalis pasižym?jo lakoniškumu, tai yra, išskyrus mero pranešim? ir potvarkio paskelbim?, daugiau kalb? nebuvo. Ir dar šis tas naujo Raseini? žem?je – gal? gale atsisakyta sveiku protu nesuvokiamos anketos, kuri? tur?jo užpildyti ? mero pad?k? pretenduojantis kandidatas. Ši anketa sukurta anks?iau pamin?to garsaus „Raseini? politiko ir kult?ros korif?jaus“ tiesiog „nuneš?“ visas iki šiol žinomas anketas. Kaip pavyzd? galima pasakyti, kad žmogus už didžiulius nuopelnus apdovanotas Vy?io kryžiaus ordinu, vadovaujantis šia anketa, gal?t? jo netekti. Net išsiskyr?s žmogus netur?jo teis?s gauti mero pad?kos Vasario 16 – osios proga! Tam pilie?iui belikdavo tik atsidusti ir pagalvoti: „Kažin ? kuri? pus?mes ?ia nuo sovietme?io nu?jome?“
Na, bet praeitimi negyvename, o šven?i? yra ir turi b?ti tiek, kiek valstybei yra svarbi? dat?. Tiesiog reikia sudaryti prielaidas šioms švent?ms šv?sti ar min?ti, o ger? id?j? turi visi, tik atsigr?žkime ? žmones. Susik?r? švent? mes bent trumpam pab?game nuo kasdienyb?s, nutolstame nuo realyb?s ir priart?jame prie savo fantazijos. Ta?iau tikriausiai tik tam, kad gerai pasilinksmin? v?l atrastume ir priimtume raminan?i? kasdienyb?.