Ve­j? rei­kia tr?š­ti

^[1]Tr?­ši­mas pa­spar­ti­na au­gi­m?, to­d?l pat­r?š­t? ve­j? rei­k?s daž­niau pjau­ti. Tr?š­ti b?­ti­na tam, kad ve­ja aug­t? tan­ki, b?­t? tam­siai ža­lios spal­vos, ne­pikt­žo­l?­ta ir be sa­ma­n?. Pat­r?š­tos ve­jos b?­na at­spa­res­n?s saus­rai ir li­goms. Ge­riau­siai tr?š­ti tuo­met, kai ve­ja yra sau­sa, ta­?iau prog­no­zuo­ja­mas lie­tus.

Tr?­š? kie­kis, tr?­ši­mo daž­nu­mas pri­klau­so nuo ve­j? pa­skir­ties, dir­vos sa­vy­bi?, žo­li? su­d?­ties, prie­ži?­ros in­ten­sy­vu­mo. Sun­kes­n?­se prie­mo­lio dir­vo­se tr?­š? rei­kia ma­žiau, nes to­kio­se dir­vo­se ve­joms yra dau­giau mais­to me­džia­g?. Leng­vo­se prie­sm?­lio dir­vo­se mais­to me­džia­g? yra ma­žiau, jos grei­?iau iš­si­plau­na, to­d?l ?ia ve­jas rei­kia tr?š­ti in­ten­sy­viau. Ve­joms dau­giau­sia rei­kia azo­to, ma­žiau fos­fo­ro ir ka­lio, kal­cio mag­nio, si­e­ros. Per ve­ge­ta­ci­j? ve­jas rei­kia pat­r?š­ti bent 2–3 kar­tus.

Anks­ti pa­va­sa­r?, ba­lan­džio m?­ne­s?, dar tik ve­joms pra­d?­jus ža­liuo­ti, jos pat­r?­šia­mos vie­na iš azo­to tr?­š?. Ga­li­ma nau­do­ti 46 proc. kar­ba­mi­d?, 34,4 proc. amo­nio sa­liet­r?, 20,5 proc. amo­nio su­lfa­t? ar­ba 15,5 proc. kal­cio sa­liet­r?. Vi­sos šios tr?­šos, iš­sky­rus kar­ba­mi­d?, grei­tai tirps­ta, au­ga­lai jas leng­vai pa­si­sa­vi­na. Kai dir­vo­je pa­kan­ka dr?g­m?s, jau po ke­le­to die­n? žo­l?s ima aug­ti, pa­si­kei­?ia la­p? spal­va. Azo­to tr?­š? nor­m? ne­rei­kia per daug di­din­ti, vienam arui ve­jos pa­kan­ka ap­ie 1 kg kar­ba­mi­do ar 1,5 kg amo­nio sa­liet­ros, o amo­nio su­lfa­to ar kal­cio sa­liet­ros ga­li­ma iš­ber­ti iki 2 kg.

Ke­le­t? žo­dži? ap­ie ši? tr?­š? var­to­ji­m?. Kar­ba­mi­de yra la­bai daug l?­tai vei­kian­?io azo­to ir to­d?l ve­j? žo­l?ms jis la­bai nau­din­gas. Amo­nio su­lfa­tas – dir­v? r?gš­ti­nan­ti tr?­ša. Tei­gia­ma, kad ji pa­r?gš­ti­na dir­vos pa­vir­ši?, o tuo pa­?iu slo­pi­na slie­k? ak­ty­vu­m?, pikt­žo­li?, s?k­l? dy­gi­m?. Kal­cio sa­liet­ra vei­kia ne tik kaip azo­to tr?­ša, ji dar ap­r?­pi­na dir­vo­že­m? kal­ciu.

Ant­ras b?­ti­nas tr?­ši­mas va­sa­r?, bir­že­lio m?­ne­s? ar v?­liau komp­lek­si­n?­mis ar­ba spe­cia­lio­mis ve­j? tr?­šo­mis. Tiks­las yra, kaip mi­n?­ta, ap­r?­pin­ti žo­ly­n? rei­ka­lin­gu fos­fo­ru, ka­liu, si­e­ra, mik­roe­le­men­tais. La­bai ge­rai tin­ka KE­MI­ROS spe­cia­li ve­j? tr?­ša, kur NPK yra san­ty­kiu 20–5–10. Iš­skir­ti­n? šios tr?­šos sa­vy­b?, jog azo­tas yra ke­lio­se for­mo­se, iš l?­to at­si­pa­lai­duo­ja, ir au­ga­lai per vi­s? au­gi­mo pe­ri­o­d? gau­na pa­kan­ka­mai mais­to me­džia­g?. Tr?­ši­mo nor­ma 3 kg vienam arui. Ga­li­ma nau­do­ti ir KE­MI­RA CROP­CA­RE NPK san­ty­kiu 10–10–20, ta­?iau jos nor­m? rei­kia pa­di­din­ti iki 4–5 kg. Ru­de­n?, rugp­j?­?io pa­bai­go­je, kad ve­jos prieš žie­m? su­tvir­t?­t?, pa­tar­ti­na pat­r?š­ti dar kar­t?. Spor­ti­n?s ir min­do­mos ve­jos tr?­šia­mos in­ten­sy­viau ir daž­niau.