[1]Labai svarbu pasirinkti tinkam? daržovi? veisl?. Daug apie j? reikia žinoti – ankstyva ji ar v?lyva, lauke auginama ar šiltnamyje, koki? dirv? m?gsta, ar atspari ligoms ir kenk?jams. Reikia žinoti, kokios formos augalas – žema?gis ar aukšta?gis, kr?minis ar vijoklinis. O kur dar gausyb? smulkmen? – prekin? išvaizda, skonis, spalva, vartojimo laikas ir b?dai… Visk? ir išvardinti sunku.
Sunkiausia yra pasirinkti pomidor? ir agurk? veisles. Tai m?gstamos m?s? daržov?s, j? daug auginama, darbelio prie j? irgi nestinga nuo ankstyvo pavasario iki rudens, tad reikia, kad jos gausiai der?t?. O ir veisli? pasirinkimas didelis, net pasiklysti galima. Vienos skirtos auginti žieminiuose, kitos – pavasariniuose šiltnamiuose, tre?ios – lauke.
Antai žieminiuose šiltnamiuose auginami partenokarpiniai agurkai. Tai savidulkiai augalai, jiems nereikia bi?i?. B?dingi j? požymiai – augalai vešl?s, agurkai ilgavaisiai. Polietileniniams vasariniams šiltnamiams dažniau auginami hibridai yra trumpavaisiai, augalai n?ra labai reikl?s šilumai ir šviesai. Lauke auginamos tokios veisl?s ir hibridai, kurie geriausiai dera m?s? vasaromis, paken?ia žemesn? dirvos ir oro temperat?r?. J? žiedus apdulkina bit?s.
Pradedan?iam daržininkui nereikia per daug žav?tis labai ankstyvomis ir labai v?lyvomis kop?st? veisl?mis. Mat daigams išauginti reikia šiltnamio, o jei jo neturime, ankstyvo net ankstyviausios veisl?s kop?st? derliaus negausime. V?lyv?j? veisli? kop?stai, jei per v?lai pasodinami daigai, gali ir g?ži? nesp?ti susukti. Tuo tarpu vidutinio ankstyvumo ir vidutinio v?lyvumo kop?st? daig? galime išsiauginti lauke, šiltesniame daržo kampelyje.
Dažnai išgirstu pagiriam?j? žod? – visos s?klos sudygo. Maži ?ia mano nuopelnai, taip ir tur?jo b?ti. Kur kas maloniau b?t? išgirsti žodžius – man patiko nauja j?s? veisl?. Ji labai derlinga, vaisiai skan?s. To jau reikia siekti! Tod?l kasmet atnaujinamas s?kl? asortimentas, šiais atvir? sien? laikais yra k? pasirinkti. Keli pavyzdžiai…
Antai, palyginkime sen? agurk? veisli? asortiment?, kuriame vyravo NIEŽINSKIJ – labai jau nederlingi, LIBELLE H – kartoki, VISKONSIN – stambias?kliai, POLAN H“ – nepatrauklios išvaizdos. Neatsitiktinai juos jau nukonkuravo nauja lenkišk? agurk? karta – ALADYN H, TYTUS H, SREMSKI, pranc?ziški REGAL H, ?ekiški DALILA H. Beje, pastarasis hibridas labai panašus ? gars?j? RODNI?IOK H, tik beveik perpus pigesn? jo s?kla. Visi pamin?ti nauji agurk? hibridai mažesni, tik 8 – 9 cm ilgio, gražesni, o pav?luotai nuskinti negeltonuoja. Dar derlingesni, ligoms, tarp j? ir netikrajai miltligei, atsparesni. Verta pažym?ti, kad lenkai daugiausiai lauko agurk? Europoje išaugina, neatsitiktinai tiek populiarios j? veisl?s ir hibridai.
Neatsitiktinai m?s? pomidor? s?kl? prekyboje ir jau ne pirmi metai vyrauja olandiški hibridai TOLSTOI H, STACCATO H, pranc?ziški TAMARIS H, COLIBRIS H ir kiti. Jie derlingi, atspar?s ligoms, dera iki užš?lant. Taigi švieži? pomidor? galima valgyti beveik iki Kal?d?. O daugumos pomidor? veisli?, kurias per dešimtme?ius ?prat? mes auginti, aš ir dykai neim?iau… Ta?iau prekybos sezono metu tai sunku pasakyti, dažnas pamanys, jog peiki ko neturi, o nori ?piršti savus, naujus, brangesnius…
Ilgai mums nepavykdavo išsiauginti pekino kop?st?. Ogi tod?l, kad ilg? laik? vienintel? paplitusi GRANAT veisl? tik retais metais galvutes susukdavo. Dabar gi olandiški kop?st? hibridai MANOKO H, BILKO H, pranc?ziški NAUTILUS H, 1 – 1,5 kg svorio kietas galvutes išaugina per 50 – 60 dien?.
Tod?l nelengva patarti, koki? veisl? pirkti, nes daržinink? norai, b?dai ir skoniai taip pat nevienodi. Papras?iausias veisl?s pasirinkimo principas toks – pirkti vien? žinom?, kit? nauj?. Daržininkas juk turi eksperimentuoti. Jeigu šeimos daržas didesnis ir daržov?s auginamos parduoti, tada geriau rinktis anks?iau vadintas “rajonuotas”, dabar – tinkamiausias veisles. Jos m?s? s?lygomis ištirtos, geresn?s už kitas. Gražu, jei sklypelyje auginama daugiau m?gstamos daržov?s veisli?. Vien moli?g? galima rasti bent dešimt ?vairiausi? veisli?, besiskirian?i? savo spalva, skoniu ar der?jimo ankstyvumu.