Vėjo elektrinės kaimynų nenuskriaudžia – baimintis dėl NT nuvertėjimo nėra pagrindo

Nekilnojamojo turto ekspertai, analizavę, kokią įtaką vėjo elektrinės daro žemės vertei, konstatuoja: visose tirtose zonose fiksuojamas stabilus kainų kilimas. Ši informacija turėtų nuraminti Raseinių rajono gyventojus, kurių kaimynystėje planuojami vėjo jėgainių parkai. Naujieji objektai jų nenuskriaus, priešingai – nauda bus ir tiesioginė, ir pasieksianti gyventojus per vystytojų paramą bendruomenėms bei mokesčius į savivaldybės biudžetą.

Nerimas dėl ateities
Į redakciją kreipėsi Raseinių gyventojas Leonas. Vyras sakė matantis daug teigiamos informacijos apie vėjo jėgaines, bet jam yra likę ir abejonių. Leono nerimą sustiprino prieš keletą mėnesių gautas vystytojų raštas, kuriame jis išskaitė ne vieną būsimą apribojimą. Jis neslėpė esąs pasipiktinęs tuo, kad sklypus jėgainių statytojams nuomojantys gyventojai turės naudos, o jų kaimynai esą – vien tik nuostolius. „Alio, Raseiniai“ aiškinosi, ar raseiniškis turi pagrindo nerimauti dėl savo nekilnojamojo turto ir gyvenimo kokybės.
„Gaunu laišką: jūsų sklypas (nurodytas kadastrinis numeris) įeina į tokią ir tokią zoną, todėl jums bus numatomi tokie ir tokie apribojimai. Išvardinta, ko negalėsiu daryti savoje žemėje, pavyzdžiui, statytis namo. Šis punktas man labiausiai nepatinka“, – dėstė Leonas.
Jis turi dirbamos žemės Raseinių seniūnijoje, pats jos nedirba – nuomoja ūkininkui.
Vyras žiūri toli į ateitį ir svarsto, kad dabartinių jo valdų paskirtis kada nors gali būti pakeista. Šiandien savo hektaruose, kurie yra žemės ūkio paskirties, jis nieko negali statyti, bet kas žino, gal situacija keisis, vaikai ar anūkai norės juose ką nors vystyti, pavyzdžiui, gyvenamąją ar sodo statybą, žirgininkystę ar panašiai, bet to neleis apribojimai dėl vėjo jėgainių parkų.
„Vadinasi, mano žemė nuvertėja. Tiesiog iš dangaus nukrenta nuostoliai. Ir ne tik man, visiems tas pats. Visi tokius raštus pavasarį gavome, – tikino raseiniškis. – Manau, kad jeigu aš patiriu nuostolių, man juos kažkas turi kompensuoti. Galbūt kažkokiomis išmokomis, galbūt panaikinant žemės mokestį. O dabar taip išeina, kad verslui – žalia gatvė ir jis lipa ant galvos žmonėms.“
Jis prisiminė ir ką tik rajone pasibaigusią apklausą dėl vėjo jėgainių statybos, kurią vykdė Savivaldybė. Pats Leonas dalyvauti joje nematė prasmės, nes buvo įsitikinęs, kad dauguma gyventojų balsuos „už“. Bet neigiamą jo nuostatą stiprina tai, kad rajono valdžia esą ne kartą išsakė nepritarimą jėgainėms: „Ne veltui valdžia priešinasi – jie žino, ką daro.“

Vertintojai: elektrinė brangina žemę dideliu spinduliu
UAB Korporacija „Matininkai“, turinti beveik 30 metų nekilnojamojo, kilnojamojo turto, verslo ir įmonių vertinimo patirties, parengė analizę, kaip vėjo elektrinės veikia žemės kainas. Buvo tiriami trys vėjo elektrinių parkai Kaišiadorių, Šilalės ir Šilutės savivaldybėse. Visi trys parkai skirtingi, Kaišiadoryse – 3 elektrinės, Šilalės – 6, Šilutės – 24.
Atliekant tyrimą orientuotasi į tris laiko rėžius: kokios žemės ūkio paskirties sklypų kainos buvo prieš pradedant jėgaines statyti, jas pastačius ir tiriamuoju laikotarpiu. Išskirtos ir trys zonos: vietos, kuriose stovi elektrinės, taip pat nutolusios nuo jų 5 ir 10 kilometrų spinduliu.
„Pavyzdžiui, Kaišiadorių suvestiniai duomenys rodo tiriamoje teritorijoje esant 134 kaimus, kuriuose per analizuojamus tris skirtingus laiko rėžius yra įvykę 277 sandoriai. Tokie oficialūs duomenys iš Registrų centro, rodantys rinkos santykius. Šilalėje į mūsų tyrimą pateko 153 kaimai, čia įvyko 212 sandorių. Šilutėje – 151 kaimas su 598 sandoriais. Sandorių skaičius pakankamas, pati žemės rinka aplink kalbamas vėjo elektrines buvo gana aktyvi“, – konstatuojama tyrimo ataskaitoje.
Pastebima ir tai, kad sandorių tais žemės sklypais, kuriuose stovi jėgainės, išvis nefiksuojama. Vadinasi, visi savininkai yra patenkinti ir parduodančiųjų tiesiog nėra, konstatuoja tyrimo autoriai.
Iškalbingi jų pateikiami grafikai – fiksuojamas stabilus kainų kilimas.
„Labai aiškiai matyti kainų dinamika. lšsiskiria Kaišiadorių situacija, ten žemės brangesnės, net ir 2010 m., prieš jėgainių statybą, kainos buvo aukštesnės negu Lietuvos vidurkis. Šilalėje ypač reikšmingas buvo kainų augimas tų sklypų, kuriuose buvo statomos jėgainės. Vėliau labai pakilo kainos sklypų, esančių kiek toliau nuo elektrinių, ir šiandien kainos jau baigia pasivyti Lietuvos vidurkį, nors žemės ten nėra derlingos ir daugiau naudojamos žalienoms. Panašiai kainos kyla Šilutėje“, – pristatydamas tyrimą 2020 m. Kelmėje vykusioje konferencijoje komentavo „Matininkų“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis.
Kainų dinamiką jis iliustravo ir procentais. Šilutėje, kur vėjo elektrinių parkas buvo pradėtas eksploatuoti 2016 m., pačioje parko teritorijoje kainos išaugo 290 proc.; iki 5 kilometrų nutolusioje zonoje jos pakilo 196 proc., o 5–10 kilometrų nutolusioje zonoje – 374 proc. Įspūdingi Šilalės procentai: 2010 m. žemės kaina vėjo elektrinių parko teritorijoje viršijo kainas Lietuvoje 520 proc., o 2019 m. – 218 proc.
„Atliktos analizės rezultatai leidžia teigti, kad gyvenamose vietovėse, kur pastatytos Kaišiadorių 3 vėjo elektrinės, Šilalės 6 vėjo elektrinės ir Šilutės 24 vėjo elektrinių parkas, žemės ūkio paskirties žemė brango sparčiau nei Lietuvoje. Šitą brangimą galėjo sąlygoti šiose teritorijose patvirtinti specialieji planai, leidžiantys statyti vėjo elektrines. Žemės rinką suaktyvino galimybė gauti papildomų pajamų už sklypų nuomą vėjo jėgainių statybai, būtiniems privažiavimo keliams tiesti, už leidimus tiesti kabelius ir pan. Žemę brangino ir kompensacijos dėl sanitarinių apsaugos zonų ribojimų“, – savo pranešime apibendrino K. Kristinaitis.

Vystytojai ragina nepraleisti savo galimybių
Skaitytojo Leono abejones sklaido ir patys vėjo jėgainių parko Raseinių rajone vystytojai. Jie pabrėžia nuolat informuojantys gyventojus apie tai, kokia nauda pasieks kiekvieną asmeniškai. Bet žmonėms ši informacija dar yra nauja, reikia laiko su ja apsiprasti ir įvertinti.
„Raseinių vėjo“ direktorius Saulius Velička primena, kad vienos vėjo jėgainės surenkama apie 20 tūkst. eurų gamybos įmoka bus paskirstoma taip: 5 kilometrų atstumu visiems į tą plotą patenkantiems gyventojams – 15 procentų, o 15 km spinduliu visiems bendruomenių projektams – 85 proc. Tai numatyta įstatymu ir visoms elektrinėms ši įmoka bus privaloma.
„Nė viena jėgainė nėra statoma prie namų taip, kad pas kaimyną stovėtų jėgainė ir jis gautų nuomą, o aplinkiniams būtų tik koks nors nepatogumas, bet nebūtų gaunama nieko. Vienos jėgainės stiebo aukščio ribose su visais žemių savininkais sudaromi susitarimai dėl kompensacijų, tai reiškia, net jei ir pas kaimyną bus jėgainė, šalia esančio sklypo savininkas gaus kompensaciją ir toliau visiškai laisvai galės vykdyti žemės ūkio veiklą. T. y. gaus tiesiog papildomas sumas, neturėdamas jokių realių nepatogumų. O ant to sklypo, kur bus pastatyta jėgainė ir įrengta aptarnavimo aikštelė, – tos žemės savininkas toje dalyje jau savo ūkio veiklos vykdyti negalės (natūralu, nes ten bus statiniai) – todėl ir gaus didesnę nuomą“, – aiškina „Raseinių vėjo“ vadovas.
Jis paneigia sklandančius gandus, esą aplinkinėse žemėse bet kokia veikla bus apribojama. Priešingai, žemės sklypas ne tik toliau gali būti eksploatuojamas įprasta apimtimi, tačiau ir generuoja papildomas pajamas vien dėl to, kad kaimynystėje yra elektrinė. Tai reiškia, kad žemės savininkas uždirba ne tik iš, pavyzdžiui, žemės ūkio veiklos (kaip būna įprasta), tačiau ir gauna papildomų mokėjimų. Dėl to tokia žemė, lyginant su žeme, kurioje nėra papildomų mokėjimų, yra ženkliai vertingesnė.
„Visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu yra prielaidų nedidelėje teritorijos riboje jėgainę kilnoti ir, jei yra galimybė, žemės savininkas turi visas sąlygas savo sklypą taip pat pasiūlyti jėgainės statybai“, – sako S. Velička ragindamas žemių savininkus pasidomėti savo galimybėmis ir jų nepraleisti.