VÄ—jo energetika – kliÅ«Äių yra, bet plÄ—tra nebesustabdoma
VÄ—jo energetika sparÄiai žengia į priekį. Lietuvoje jau sukasi ir Å¡variÄ… energijÄ… gamina 500 vÄ—jo elektrinių, o jos dalis bendrame elektros energijos kiekyje pasiekÄ— 23 procentus. „Traukinys jau įsibÄ—gÄ—jo, transformacija jau vyksta“, – konstatuoja Lietuvos vÄ—jo elektrinių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Edgaras Maladauskas atkreipdamas dÄ—mesį ir į tai, kad ne visos Å¡alies savivaldybÄ—s paskui tÄ… traukinį spÄ—ja. Tarp pastarųjų, deja, – ir Raseiniai.
– Koks šiuo metu yra bendras šalies vėjo elektrinių pagėjumas? Kiek jis padidėjo, lyginant su praėjusiais metais, dar ankstesniu laikotarpiu?
– Instaliuota galia perkopÄ— 1 322 megavatų (MW). TaÄiau iÅ¡ jų vis dar neturi gamybos leidimo gaminti apie 500 MW, nes susiduria su problemomis tinklo testavimo metu dÄ—l per griežtų „Litgrid“ reikalavimų. Gerai, kad Å¡ie parkai jau gamina elektros energijÄ… ir patiekia jÄ… į bendrÄ… tinklÄ….
Šiuo metu bendrai vystoma sausumoje („onshore“) – apie 2 800 MW, jūroje („offshore“) – 700 MW. Vėjo elektrinių yra apie 500 vienetų.
Norint pasiekti nepriklausomybÄ—s tikslus reikÄ—tų dar bent jau 5 000 MW vÄ—jo „onshore“. Turint daugiau vÄ—jo gamybos galima bÅ«tų gamintis žaliÄ… vandenilį ir jį naudoti pastatų Å¡ildymui ar transportui, bei, žinoma, atsivertų galimybÄ—s pramonei užsitikrinti pigesnius gamybos kaÅ¡tus. Konkurencija ateityje bus mažiau gailestinga dÄ—l Å¡iltnamio efektÄ… sukelianÄių dujų (Å ESD) ir anglies dioksido, kitų mokesÄių.
Traukinys jau įsibėgėjo, transformacija jau vyksta.
– Kiek iš viso elektros energijos pagamina vėjo elektrinės? Kokią dalį bendro elektros energijos kiekio tai sudaro?
– Perkopė 23 procentus bendro elektros energijos kiekio.
– Kuriuose šalies regionuose vėjo jėgainių yra daugiausia? Ar galima kalbėti apie vystytojams patrauklius ar mažiau patrauklius rajonus? Nuo ko tai priklauso – reljefo, oro sąlygų, galbūt savivaldybės vadovų požiūrio?
– Daugiausia vÄ—jo elektrinių yra Vakarų Lietuvoje dÄ—l stipresnio vÄ—jo. TaÄiau vÄ—jo parkai dabar statomi visur, kur tik leidžia galimybÄ—s.
PatrauklÅ«s rajonai tie, kurie turi laisvus tinklų pralaidumus ir kur savivaldybÄ—s palaiko vÄ—jo elektrinių plÄ—trÄ…, tos savivaldybÄ—s, kurios turi nusimaÄiusios detaliuosius planus vÄ—jo elektrinių plÄ—trai, kurios kuria akceleravimo zonas.
Juk naudos gauna tiek paÄios savivaldybÄ—s surinkdamos daugiau pinigų į biudžetÄ… iÅ¡ nekilnojamojo turto mokesÄio, tiek bendruomenÄ—s iÅ¡ gamybos mokesÄio, žemių savininkai gauna pasyvių pajamų iÅ¡ žemÄ—s nuomos, Lietuva gauna Å¡variÄ… vietinÄ™ elektros energijos gamybÄ…. Ir visa tai prisideda prie Lietuvos energetinÄ—s strategijos ir energetinÄ—s nepriklausomybÄ—s tikslų bei Europos žaliojo kurso.
Lietuvoje reljefas tobulas – neturime didelių kalnų, dirvožemis tinkamas vėjo elektrinių statybai, vėjo Lietuvoje pakanka, vėjo elektrinės tapo didesnės, didesnės galios ir gali pagaminti daugiau švarios elektros energijos.
Turime vis dar skatinti vėjo parkų atsiradimą, nes neturime kito pasirinkimo. Naftos ir dujų ištekliai pasaulyje senka, dėl to kyla karai. Jau nemažai žmonių supranta, kad naftos pramonė itin teršia aplinką, išskiria anglies dioksidą, nuodija miesto žmones. Dėl to turėtume pakovoti visi už švaresnį rytojų.
– Kaip šia, patrauklumo, prasme atrodo Raseiniai? Žinome, kad aplinkiniai rajonai mus gerokai lenkia. Kodėl?
– Raseinių rajono savivaldybÄ— galÄ—tų bÅ«ti itin patraukli, nes ji yra vÄ—jo zonoje. O priežasÄių, kodÄ—l ji aplenkiama, turbÅ«t yra ne viena.
– Su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduria vystytojai? Kaip ieškoma sprendimų? Ar yra buvę atvejų, kad tiesiog tenka atsitraukti ir ieškoti palankesnių teritorijų?
– Pagrindinės kliūtys – per lėta tinklų plėtra, trūksta laisvų pralaidumų „Litgrid“ tinkle.
TrÅ«ksta tarpvalstybinių elektros jungÄių elektros eksportui į VokietijÄ… ir kitur. ÄŒia galÄ—tų atsirasti privatus tinklo operatorius, dar geriau keli, kad bÅ«tų konkurencija.
KojÄ… kiÅ¡a ir prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusios savivaldybÄ—s, pavyzdžiui, garsiai nuskambÄ—jusi Å irvintų rajono savivaldybÄ—, kuri apskritai nepalaiko atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių plÄ—tros. To pavyzdys – savivaldybÄ—s pasiprieÅ¡inimas ir vandenilio gamyklai. TaÄiau mes neturime tokios prabangos savivaldybių žaidimams prieÅ¡intis ir toliau palaikyti senÄ…sias energetikos Å¡akas, tokias kaip nafta ir dujos. ÄŒia gana akivaizdu, koks „karas“ vyksta.
Kitos kliÅ«tys – vÄ—jo energetikos projektų įgyvendinimo sudÄ—tingumas ir besikeiÄiantys įstatymai bei politiniai sprendimai. Norisi daugiau skaidrumo ir konkurencingumo. Taip pat – iÅ¡augusios vÄ—jo elektrinių kainos dÄ—l paklausos visoje Europoje, aukÅ¡tos palÅ«kanų normos, sudÄ—tingas projektų finansavimas.
Žinoma, kaip ir visur, yra žmonių trūkumas visoje vėjo industrijoje, tiek „onshore“ tiek „offshore“.
Kalbant apie investicijas į jūrinį vėją – konkursų organizavimo tvarka ir įstatymų rengimas, geopolitinė situacija.
ParengÄ— Daiva GenytÄ—
