Vėjo energetika: proveržis pažadino senuosius mitus
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Lietuvos kraÅ¡tovaizdyje sutinkamos vÄ—jo jÄ—gainÄ—s jau nieko nestebina. Gyventojai su jomis apsiprato – didžioji dauguma, kaip rodo apklausos, pritaria vÄ—jo energetikos plÄ—trai, palaiko tvarios ir nepriklausomos energetikos kryptį. TaÄiau Å¡iai plÄ—trai priartÄ—jus prie konkreÄių vietovių žmonÄ—ms kyla daugybÄ— klausimų. Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais vÄ—l atgimsta mitai, prieÅ¡ du deÅ¡imtmeÄius lydÄ—jÄ™ pirmųjų vÄ—jo jÄ—gainių statybas.
IÅ¡ senų patalų – tos paÄios pasakos
Lietuva nuosekliai artÄ—ja prie NacionalinÄ—s energetinÄ—s nepriklausomybÄ—s strategijoje iÅ¡kelto tikslo – iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ir visiÅ¡kai energetiÅ¡kai nepriklausoma valstybe. Pirmieji žingsniai Å¡ia linkme buvo žengti prieÅ¡ 20 metų, kai Å¡alyje iÅ¡kilo pirmosios vÄ—jo jÄ—gainÄ—s. Per tÄ… laikÄ… keitÄ—si ne tik technologijos, teisÄ—s aktai, įtvirtinÄ™ atsinaujinanÄiÄ… energetikÄ… kaip prioritetinÄ™ valstybÄ—s kryptį, bet ir gyventojų požiÅ«ris į jÄ….
„IÅ¡ pradžių vÄ—jo jÄ—gainÄ—s gÄ…sdino, apie jas sklandÄ— įvairiausi mitai. PrieÅ¡ deÅ¡imtmetį viskas jau buvo aiÅ¡kiau, aistros nurimusios. Bet per pastaruosius kelerius metus, kai atsinaujinanÄioje energetikoje stebimas gerokai aktyvesnis proveržis, vyksta intensyvios vÄ—jo elektrinių statybos, tos baimÄ—s ir mitai pakilo tarsi iÅ¡ senų patalų“, – Å¡iandieninÄ™ situacijÄ… įvertina UAB „Ekosistema“ visuomenÄ—s sveikatos specialistÄ— Neda SmalinskienÄ—.
Tiesa, mitų turinys Å¡iek tiek pakito. AnksÄiau dažnai buvo minima, kad karvÄ—s užtrÅ«ks ir nebeduos pieno, kad aplink vÄ—jo elektrinÄ™ nebus galima vykdyti žemÄ—s Å«kio veiklos – teks dideles teritorijas užleisti pievomis. Å ie mitai jau praradÄ™ aktualumÄ… ir minimi reÄiau.
Dabar iÅ¡sakant savo nerimÄ… dÄ—l vÄ—jo elektrinių orientuojamasi į dvi temas – poveikį sveikatai ir paukÅ¡Äių žūtis.
Pervertinamas ir triukšmas, ir šešėliai
Specialistai, rengiantys poveikio visuomenÄ—s sveikatai vertinimus, susiduria su įvairiais gyventojų nusiskundimais dÄ—l sveikatos. Tarp dažniausiai minimų – kylantis kraujospÅ«dis, didÄ—jantis nerimas, atsirandantys kojų skausmai, sunkumai vaikÅ¡tant. Bet įdomu tai, kad gyvenantieji pirmoje zonoje, t. y. arÄiausiai vÄ—jo elektrinių, nei Å¡ių, nei panaÅ¡ių negalavimų nÄ— nemini.
„Tokius dalykus paprastai pasakoja ir skundžiasi tolimesnÄ—je kaimynystÄ—je gyvenantys žmonÄ—s. Kaip rodo ilgametÄ— patirtis, jie turi kitokių sumetimų – ar pavydi, kad kažkas gyvenantis artimesnÄ—je zonoje gauna iÅ¡mokas, o jie už kilometro ar pusantro jau nebegauna, ar tiesiog nenusiteikÄ™ priimti į jų akiratį įžengianÄias naujoves. DidžiÄ…ja dalimi tie nusiskundimai – mitai. Nei mokslinÄ—je literatÅ«roje, nei specifiniuose tyrimuose tokio poveikio nustatyta nebuvo“, – pabrėžia N. SmalinskienÄ—.
Tarp kitų dažnai pasitaikanÄių nusiskundimų – triukÅ¡mas ir Å¡eÅ¡Ä—liavimas. Å ie efektai iÅ¡ tiesų lydi vÄ—jo elektrinių veiklÄ…, taÄiau dažniausiai jie iÅ¡puÄiami į burbulÄ…, su realybe neturintį nieko bendro.
„Jei bendrai kalbÄ—tume apie triukÅ¡mÄ…, per laikÄ… jis gali erzinti, dirginti, bet atitinkamai turÄ—tų bÅ«ti daug didesnis negu tokiu atstumu nuo vÄ—jo elektrinÄ—s atsklindantis. Gyvenamųjų patalpų kambariuose slenkstinÄ—s labai mažos vertÄ—s yra dar mažesnÄ—s negu iÅ¡orÄ—je, nesiekianÄios deÅ¡imt decibelų, tad Å¡naresio ar panaÅ¡aus jam prilygstanÄio garso gyventojai pajusti negali“, – tikina visuomenÄ—s sveikatos specialistÄ—.
TeisÄ—s aktais apibrėžtoje zonoje aplink vÄ—jo elektrinių parkÄ… triukÅ¡mas turi bÅ«ti suvaldytas iki leidžiamų verÄių. Pavyzdžiui, nakties metu gyvenamojoje teritorijoje jis negali virÅ¡yti 45 decibelų.
Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro matavimai, kurie yra atliekami reaguojant į gyventojų skundus, tos vertės nėra pažeidžiamos. Nė vienas tyrimas neparodė, kad triukšmas nėra suvaldytas.
„ŠeÅ¡Ä—liavimo sukeliamas nerimas, susierzinimas – tai jau ne mitas. Jei gyvenamojoje aplinkoje pasikartojantis blykÄiojimas bÅ«tų nemažą laiko tarpÄ…, jis iÅ¡ tiesų vienus daugiau, kitus mažiau, priklauso nuo jautrumo, galÄ—tų erzinti. TodÄ—l yra nustatytos normos, kuriomis apibrėžiama Å¡io poveikio trukmÄ—, – gyvenamojoje aplinkoje Å¡eÅ¡Ä—liavimas negali virÅ¡yti 30 valandų per metus. Jų labai paisoma, artÄ—jant prie maksimalios 30 valandų trukmÄ—s paprastai parenkamos poveikį mažinanÄios priemonÄ—s, kad gyventojai bÅ«tų trikdomi kuo mažiau“, – aiÅ¡kina N. SmalinskienÄ—.
Sparnas užkris ant gyvenamojo namo – kartais gyventojai įsivaizduoja ir tokią grėsmę. Pašnekovė vadina ją „mitų mitu“ ir tikina, kad toks scenarijus visiškai nerealus, kadangi tiesiogiai po vėjo elektrine jokių statinių nėra. Net darant prielaidą, kad įvyks avarija ir sparnai kažkokiu būdu atitrūks nuo stiebo, neįmanoma, kad sunkios konstrukcijos detalės būtų išblaškytos dideliu atstumu ir pasiektų gyvenamąją aplinką.
N. Smalinskienė primena, kad vėjo jėgainės statomos ne mažesniu saugos atstumu iki gyvenamojo namo nei 300 metrų.
PaukÅ¡Äiai nesiliaus ÄiulbÄ—jÄ™
PaukÅ¡Äių mylÄ—tojai taip pat gali bÅ«ti ramÅ«s. VÄ—jo elektrinÄ—s – ne daržo baidyklÄ—s, paukÅ¡Äių jos neatbaido.
„Pastaraisiais metais bÅ«tent dÄ—l paukÅ¡Äių kyla didžiausios įtampos. ŽmonÄ—s įsivaizduoja, kad ten, kur sukasi vÄ—jo elektrinÄ—, paukÅ¡Äiai iÅ¡nyksta. Sako: niekada nebeatskris, nebeÄiulbÄ—s aplinkui… Galiu patikinti, kad tokios baimÄ—s visiÅ¡kai nepagrįstos, atliekami stebÄ—jimai to nepatvirtina. Patys neseniai dalyvavome tyrime, matavome garso lygį po vÄ—jo elektrinÄ—mis laukuose – visoje zonoje skraidÄ— vyturiai, įvairÅ«s žvirbliniai, gausybÄ— paukÅ¡Äių“, – ramina paÅ¡nekovÄ—.
Didiesiems, plÄ—Å¡riesiems paukÅ¡Äiams vÄ—jo elektrinÄ— gali tapti grÄ—smÄ™ kelianÄia kliÅ«timi. Bet tiek patys paukÅ¡Äiai per laikÄ… pastebi atsirandanÄias kliÅ«tis ir keiÄia savo kelius vengdami susidÅ«rimo, tiek atliekant ilgus, kruopÅ¡Äius tyrimus vÄ—jo elektrinÄ—ms parenkamos tokios vietos, kad paukÅ¡Äių perimvietÄ—s ir buveinÄ—s bÅ«tų kuo mažiau trikdomos.
„Planuojant statybas taikomi aplinkosauginiai reikalavimai spaudžia vÄ—jo elektrines į paÄias saugiausias vietas – tiek dÄ—l žmonių, tiek dÄ—l paukÅ¡Äių“, – tikina N. SmalinskienÄ—.
NT vertÄ—, žemÄ—s Å«kis nenukenÄia
Viena didžiausių gyventojų baimių yra turimo bÅ«sto vertÄ—, kuri esÄ… dÄ—l vÄ—jo elektrinių statybų galÄ—tų kristi. TaÄiau paÅ¡nekovei neteko matyti nÄ— vieno tyrimo, įrodanÄio, kad vÄ—jo elektrinÄ—s kerta per nekilnojamojo turto kainÄ….
„Yra atlikta nemažai vertinimų, bet pagrindžianÄių, tiesiogiai parodanÄių kainos pokytį bÅ«tent dÄ—l Å¡ios veiklos man neteko matyti. Kita vertus, kalbant apie šį poveikį, kas vieniems yra minusas, kitiems – pliusas. Kažkam horizonte besisukanÄios vÄ—jo jÄ—gainÄ—s pagyvina kraÅ¡tovaizdį ir tampa papildoma paskata įsigyti sklypÄ… bÅ«tent ten, o kažkam tokia kaimynystÄ— bus nepriimtina“, – svarsto N. SmalinskienÄ—.
Vis dar iškyla gąsdinimų, kad vėjo jėgainės išstumia iš laukų tiek gyvulininkystę, tiek augalininkystę. Tai dar vienas senas mitas tebesklandantis, nors daugelyje šalies vietovių šios veiklos kuo puikiausiai sugyvena. Vėjo jėgainės ne tik nekelia jokios grėsmės tradicinei veiklai, bet sukuria geresnes sąlygas ją vystyti.
„Vėjo elektrinių parkų teritorijoje dažnu atveju sutvarkoma visa infrastruktūra. Yra atitinkami reikalavimai keliams, jų tankumui, sutvirtinimui ir prieš pradedant statybas pagrindiniai keliai, privažiavimai yra sutvarkomi. Ūkininkai, aplinkiniai gyventojai, bendruomenės iš to tik išlošia“, – primena ji.
ŽemÄ—s Å«kio veiklai jokie apribojimai nÄ—ra taikomi. VÄ—jo elektrinÄ— paprastai įrengiama 20 arų sklype, iÅ¡kart už jo ribų Å«kininkas gali tÄ™sti savo įprastus darbus. Dažnas vaizdas – visai Å¡alia besigananÄios karvÄ—s, aplinkui plytintys laukai.
