VÄ—jo jÄ—gainÄ—s ir paukÅ¡Äiai – saugi kaimynystÄ— įmanoma
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
VÄ—jo jÄ—gainÄ—s reikÅ¡mingos įtakos bendram paukÅ¡Äių žuvimui nedaro. KliÅ«timi jos gali tapti tik kelioms rÅ«Å¡ims, tarp jų – ir Raseinių kraÅ¡te lizdus sukantiems plÄ—Å¡riesiems paukÅ¡Äiams, iÅ¡ dalies ir gandrams, bet tam yra apsaugos priemonių, maksimaliai veiksmingai naudojamų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. „Baimintis tikrai nereikia – paukÅ¡Äiai iÅ¡ Raseinių kraÅ¡to neatsitrauks“, – tvirtina Lietuvos ornitologų draugijos direktorius, vyr. biologas ekspertas Liutauras Raudonikis, užtikrinantis, kad ir iÅ¡kilus jÄ—gainÄ—ms mÅ«sų kraÅ¡tas bus toks pat patrauklus sparnuoÄiams.
Ornitologai – už vėjo energetikos plėtrą
VÄ—jo energetikos plÄ—trai priartÄ—jus prie Raseinių, tiek vietos gyventojai, tiek gamtininkai Ä—mÄ— dairytis į dangų svarstydami, kaip su Å¡iuo nauju peizažu susigyvens sparnuoÄiai.
Specialistai į šį klausimą jau seniai yra atsakę. Jų pozicija – ne prieš vėjo elektrines.
Lietuvos ir tarptautinÄ—s ornitologų organizacijos vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisako už atsinaujinanÄios energetikos plÄ—trÄ…, nes ji gali bÅ«ti visiÅ¡kai saugi. Su sÄ…lyga, kad bus vystoma atsakingai – Å¡iuolaikinÄ—s technologinÄ—s galimybÄ—s tai leidžia, joms tobulÄ—jant kasdien atsiranda naujų, patikimesnių saugiklių.
„Ne tik gali, bet ir sugyvena, – paklaustas, ar gali vÄ—jo energetika sugyventi su paukÅ¡Äiais, patikina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas L. Raudonikis. – Tiek Vakarų Europos, tiek Amerikos Å¡alių, kur yra didžiulis vÄ—jo elektrinių tinklas, patirtis tÄ… rodo. Yra jautrių vietų tam tikroms paukÅ¡Äių rÅ«Å¡ims, taÄiau bendra žinia yra ta, kad vÄ—jo jÄ—gainÄ—s nedaro didelÄ—s įtakos bendram jų žuvimui.“
Å iÄ… žiniÄ… jis grindžia Europoje ir Amerikoje atliktais moksliniais vertinimais nustatant paukÅ¡Äių žūtis dÄ—l žmogaus sukurtų kliÅ«Äių. Pirmoje sÄ…raÅ¡o vietoje – pastatų langai, patys stikliniai pastatai. Å alia jų aptinkama apie 50 procentų visų žuvusių sparnuoÄių. Antroje vietoje – transportas, treÄioje – elektros perdavimo oro linijos, ketvirtoje – pesticidai. Kiekviena iÅ¡ Å¡ių kliÅ«Äių įvertinta deÅ¡imtimis procentų. Tuo metu dÄ—l vÄ—jo energetikos žūsta vos 0,1 procento paukÅ¡Äių.
Ir dar vienas palyginimas: atlikus stebÄ—jimus Danijoje, kurioje vÄ—jo energetika plaÄiai iÅ¡plÄ—tota, paaiÅ¡kÄ—jo, kad telekomunikacijos bokÅ¡tai paukÅ¡Äius pražudo deÅ¡imtimis kartų dažniau nei vÄ—jo jÄ—gainÄ—s.
„Nuo 2012 metų vykdydami monitoringÄ… veikianÄiuose vÄ—jo jÄ—gainių parkuose matome, kad kai kurios rÅ«Å¡ys, pavyzdžiui, pempÄ—s, gana gausiai žūstanÄios po elektros oro linijomis, vÄ—jo parkuose peri, maitinasi – ir nÄ—ra nÄ— vieno žuvimo atvejo. Keista, mes nežinome, kodÄ—l jos nemato elektros laidų, o jÄ—gainių iÅ¡vengia. Bet tai ilgameÄių stebÄ—jimų patvirtintas faktas“, – sako L. Raudonikis komentuodamas dviejuose PagÄ—gių savivaldybÄ—s vÄ—jo parkuose deÅ¡imtmetį trukusius reguliarius stebÄ—jimus.
Galimas reikÅ¡mingesnis poveikis – tik deÅ¡imÄiai rÅ«Å¡ių
Ornitologai nemato priežasÄių dÄ—l vÄ—jo energetikos skambinti pavojaus varpais. Tiesa, problema yra – tai poveikis kai kurioms paukÅ¡Äių rÅ«Å¡ims.
Kai kurioms, pabrėžia paÅ¡nekovas, nes, pavyzdžiui, aplink jÄ—gaines besibÅ«riuojanÄioms žąsims jokio neigiamo poveikio nebuvo pastebÄ—ta. Nei Lietuvos ornitologų draugijos PagÄ—gių rajone atliekamas monitoringas, nei PajÅ«rio tyrimų ir planavimo instituto stebÄ—jimai dideliuose Å ilutÄ—s rajono vÄ—jo jÄ—gainių parkuose jų žūÄių neužfiksavo, nors tose teritorijose per dienÄ… skrenda, maitinasi, laikosi tÅ«kstanÄiai žąsų.
„Žąsys susidÅ«rimų iÅ¡vengia, bet yra paukÅ¡Äių rÅ«Å¡ių, kurios kenÄia. Europos Komisija yra parengusi rekomendacinį sÄ…raÅ¡Ä…, kurioms paukÅ¡Äių rÅ«Å¡ims vÄ—jo elektrinÄ—s gali kelti problemų. Jis ganÄ—tinai neilgas – Lietuvai aktualios iki deÅ¡imties rÅ«Å¡ių. Pasitaiko pavienių atvejų, kai parke per sezonÄ… žūva viena kita naktį migruojanti kregždÄ—, nykÅ¡tukas ar strazdas, bet sÄ…raÅ¡e jų nÄ—ra. Ä® sÄ…raÅ¡Ä… įtrauktos rÅ«Å¡ys, kurioms galimas reikÅ¡mingas poveikis“, – aiÅ¡kina L. Raudonikis.
Galimas neigiamas poveikis pirmiausia yra sklandanÄių plÄ—Å¡riųjų paukÅ¡Äių populiacijoms. Lietuvoje – ereliams rÄ—ksniams, jÅ«riniams ereliams, ereliams žuvininkams, juodiesiems ir rudiesiems pesliams, vapsvaÄ—džiams, potencialiai – ir juodiesiems gandrams.
Tai lemia jų medžiojimo ypatumai. Pavyzdžiui, jÅ«rinis erelis, sklandydamas maždaug jÄ—gainių menÄių lygyje, kelių Å¡imtų metrų aukÅ¡tyje, sutelkia dÄ—mesį į grobį ir neįvertina jo paties tykanÄio pavojaus – atsiduria per arti mentÄ—s. O kadangi dideli paukÅ¡Äiai nÄ—ra tokie manevringi kaip kregždÄ—s ar kiti mažesnieji, net ir pamatÄ™ kliÅ«tį paskutiniu momentu nesugeba iÅ¡laviruoti.
„Šie paukÅ¡Äiai, tiek ereliai rÄ—ksniai, tiek suopiai, tiek pesliai, peri miÅ¡ke, o maitinasi pamiÅ¡kÄ—se, atvirame agrariniame kraÅ¡tovaizdyje. Jie žūsta ne prie lizdų, o bÅ«tent Å¡iose atvirose erdvÄ—se. Tarkim, viÅ¡tvanagis, perÄ—damas miÅ¡ke, ten ir tÅ«no labai retai pasirodydamas kur nors atviruose laukuose. Jis nÄ—ra priskiriamas prie tų rÅ«Å¡ių, kurioms jÄ—gainÄ—s kelia pavojų. Yra tokių paukÅ¡Äių rÅ«Å¡ių, kurios vengia jÄ—gainių, pavyzdžiui, migruojanÄios gervÄ—s nesileidžia ir nesibÅ«riuoja vÄ—jo parkuose ir aplinkinÄ—se teritorijose. Ten jos pasirodo tik perÄ—jimo metu, vedžiodamos jauniklius, bet ir tada žūÄių iÅ¡vengia“, – rÅ«Å¡ių ypatumus dÄ—sto ornitologas.
Apsaugos priemonÄ—s sparÄiai tobulÄ—ja
MÅ«sų kraÅ¡tas pastaruoju metu intriguoja gamtininkus ir paukÅ¡Äių stebÄ—tojus. AnksÄiau jÅ«riniai ereliai Äia buvo labai reti, o dabar Raseinių rajone, BlinstrubiÅ¡kio miÅ¡ko biosferos poligone, – stabiliai peri nuo trijų iki keturių porų (iÅ¡ viso Lietuvoje – 200 porų). Pernai Äia buvo pasirodÄ™s ir itin retas sveÄias – kilnusis erelis, dar vadinamas paukÅ¡Äių karaliumi.
Komentuodamas Å¡iÄ… džiugiÄ… tendencijÄ… L. Raudonikis sako nematantis priežasÄių, kad vystant vÄ—jo parkus ji pasikeistų.
„PaukÅ¡Äiai iÅ¡ Raseinių kraÅ¡to neatsitrauks. Taip, ereliams rÄ—ksniams ar jÅ«riniams ereliams, sÄ—kmingai Äia perintiems aplink žuvininkystÄ—s tvenkinius, vÄ—jo elektrinių kaimynystÄ— galbÅ«t mažiau pageidautina, bet yra keli dalykai, įgyvendinami visur pasaulyje, kurie bet kokiÄ… rizikÄ… maksimaliai sumažina“, – ramina specialistas.
Pirmiausia tai jautrių teritorijų apsauga. Kadangi didžiausia sparnuoÄių žūÄių rizika yra arÄiau veisimosi vietų, vÄ—jo jÄ—gainÄ—s turi bÅ«ti nutolusios nuo jų saugiu atstumu – 500 metrų minimalus atstumas nuo lizdo, o 300 metrų nuo miÅ¡ko pakraÅ¡Äio. Antras efektyvus saugiklis – pati jÄ—gainių įranga, kuri labai sparÄiai tobulÄ—ja.
„Europoje paukÅ¡Äių saugumas užtikrinamas bÅ«tent Å¡iais dviem bÅ«dais. Visada numatomos zonos, kur jÄ—gainÄ—s nÄ—ra statomos – ten, kur didžiausias pavojus, arti lizdų. Å alyse, kuriose vÄ—jo energetika labiau iÅ¡plÄ—tota, pavyzdžiui, Vokietijoje, apsauginÄ—s zonos sumažinamos“, – sako jis.
Taip pat egzistuoja daugybÄ— technologinių apsaugos priemonių. Vienos iÅ¡ efektyviausių – autoregistratoriai, fiksuojantys paukÅ¡Äius lazerinÄ—mis kameromis.
„Kameros pamato artÄ—jantį paukÅ¡tį, užtenka iki 300 metrų, kad jÄ—gainÄ—s sukimasis automatiÅ¡kai sustotų ir paukÅ¡tis nežūtų. Å iandien jų efektyvumas siekia 90 procentų. Mes siÅ«lome įrengti autoregistratorius visose teritorijose, kur skraido paukÅ¡Äiai, kuriems vÄ—jo elektrinÄ—s kelia grÄ—smÄ™, taip, kaip daroma visoje Europoje. Å ios priemonÄ—s labai tobulÄ—ja, nes jomis suinteresuoti visi, taip pat ir vÄ—jininkai“, – aiÅ¡kina L. Raudonikis.
Anot jo, vÄ—jo elektrinių parkų vystytojams svarbu užtikrinti sparnuoÄių saugumÄ…, nes to nepaisymas užtraukia atsakomybÄ™, numatytÄ… teisÄ—s aktuose. Kartojantis paukÅ¡Äių žūtims privaloma jÄ—gainÄ™ iÅ¡jungti visam laikotarpiui, per kurį jos veikla kelia grÄ—smÄ™. Tarkim, jeigu per dvejus metus jÄ—gainÄ— užmuÅ¡Ä— du ar daugiau erelių, ji turi bÅ«ti stabdoma viso veisimosi metu, t. y. 5–6 mÄ—nesiams priklausomai nuo rÅ«Å¡ies. Vystytojams tai reiÅ¡kia didžiulius nuostolius.
„Taikant Å¡ias dvi priemones grÄ—smÄ™ galima sumažinti maksimaliai, iki atsitiktinių žūÄių lygmens“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos vadovas pastebintis, kad savo teritorijas Å¡alyje vis labiau pleÄiantys vÄ—jininkai linkÄ™ atsižvelgti į visas grÄ—smes ir jų mažinimÄ….
Domas
2024-11-19 22:41
Kiek vėjininkai paklojo už tokį straipsniuką?