Vėjo jėgainės prisitaikė ir prie šikšnosparnių – patikima apsauga atitolina grėsmes
JÅ«ratÄ— KIELÄ–
jurate.alioraseiniai@gmail.com
Å alyje pleÄiantis vÄ—jo elektrinių Å«kiui visuomenÄ— aktyviai domisi jų poveikiu paukÅ¡Äių populiacijai.
Gamtosaugininkai primena, kad vystant bet kokiÄ… veiklÄ… yra saugomi ne tik paukÅ¡Äiai, bet ir Å¡ikÅ¡nosparniai. Ir vieni, ir kiti dalijasi su vÄ—jo jÄ—gainÄ—mis ta paÄia erdve – skraido menÄių sukimosi zonoje, tad jų apsaugai skiriamas maksimalus dÄ—mesys. JÄ… užtikrina tiek teisÄ—s aktai, tiek Å¡iuolaikinÄ—s technologijos, leidžianÄios vystyti vÄ—jo energetikÄ… be žalos gyvajai gamtai. Ornitologai pastebi, kad nÄ—ra buvÄ™ nÄ— vieno atvejo, kad dÄ—l Å¡ikÅ¡nosparnių žuvimo tektų stabdyti vÄ—jo elektrinÄ—s veiklÄ…, nors tokiÄ… galimybÄ™ numato įstatymai. Vadinasi, taikomos apsaugos priemonÄ—s ir stebÄ—jimai yra efektyvÅ«s.
Aukštesnės jėgainės saugesnės
Statant naujosios kartos vÄ—jo elektrines pavojus, kad tamsiuoju paros metu skraidantys Å¡ikÅ¡nosparniai gali susidurti su besisukanÄiomis vÄ—jo elektrinių mentÄ—mis, tampa mažiau aktualus. TÄ… rodo nuolatiniai stebÄ—jimai, kuriais siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti bet kokias grÄ—smes ir maksimaliai sumažinti jų poveikį.
„DabartinÄ—s vÄ—jo elektrinÄ—s yra didelÄ—s, jų mentys sukasi aukÅ¡tai – žemiausias taÅ¡kas siekia 70–80 metrų virÅ¡ žemÄ—s pavirÅ¡iaus. Didžioji dalis Å¡ikÅ¡nosparnių tokiame aukÅ¡tyje neskraido. TaÄiau atliekami tyrimai rodo, kad tam tikra grÄ—smÄ— yra ir mes privalome į jÄ… atsižvelgti“, – aiÅ¡kina Lietuvos ornitologų draugijos vyriausiasis biologas ekspertas Gintaras Riauba.
YpatingÄ… dÄ—mesį tyrÄ—jai skiria Å¡ikÅ¡nosparnių migracijos laikotarpiu, kai dauguma rÅ«Å¡ių skrenda į žiemavietes, esanÄias pieÄiau nuo Lietuvos. Taip pat stambesnÄ—ms Å¡ikÅ¡nosparnių rÅ«Å¡ims, pavyzdžiui, rudajam nakviÅ¡ai, skraidanÄiam gana aukÅ¡tai, virÅ¡ miÅ¡ko, tad ir vÄ—jo jÄ—gainių aukÅ¡tis jiems yra pasiekiamas.
„ŠikÅ¡nosparniai gali nukentÄ—ti nebÅ«tinai tiesiogiai atsitrenkÄ™ į besisukantį sparnÄ…. Kartais juos gali sužeisti ir stiprÅ«s vÄ—jo sÅ«kuriai, susiformuojantys už sparnuotÄ—s elektrinei sukantis dideliu greiÄiu, – tada Å¡ikÅ¡nosparniai patiria vadinamÄ…jÄ… barotraumÄ…. Å ikÅ¡nosparniai neatpažįsta tų sÅ«kurių, mes taip pat savo akimi jų nematome. Tiesa, jie bÅ«na pavojingi tik prie paÄios sparnuotÄ—s“, – priduria G. Riauba pabrėždamas, kad fiksuojamos tik atskirų individų, jokiu bÅ«du ne masinÄ—s žūtys.
Raseiniai pasižymi gamtos įvairove
Kai kurie kraštovaizdžio elementai šikšnosparniams itin svarbūs. Medžių alėjas, krūmų juostas, pamiškes, linijinius vandens telkinius – upes, upelius, netgi kanalizuotas upes – jie dažnai naudoja kaip perskridimo kelius. Vykstant poveikio aplinkai vertinimo procedūroms svarbu nustatyti, ar planuojamoje vėjo elektrinių parko teritorijoje yra šikšnosparnių naudojamų tokių elementų.
„Tyrimai atliekami naktį naudojant specialius ultragarso detektorius. Tyrėjas, parinkęs potencialiai svarbias šikšnosparniams vietas, registruoja jų ultragarso signalus ir tokiu būdu įvertina, kurioje vietoje tų perskridimų registruojama daugiausia. Toliau eina duomenų analizė ir vertinimas, ar tose vietose skraido vėjo elektrinėms jautrios, mažiau jautrios ar visiškai nejautrios šių gyvūnų rūšys.
Å ikÅ¡nosparniai dažniausiai naudoja ant žemÄ—s esanÄius linijinius orientyrus. Bet perskridimas galimas ir virÅ¡ atvirų plotų, esanÄių tarp gyvenvieÄių, vandens telkinių, miÅ¡kų, medžių alÄ—jų. Å ios teritorijos naudojamos daug reÄiau, bet jas taip pat svarbu iÅ¡tirti“, – priduria paÅ¡nekovas.
Å ikÅ¡nosparnių tyrimai moderniais ultragarso detektoriais Lietuvoje vykdomi jau keliolika metų. Gamtininkai sutaria, kad beveik visos 13–14 rÅ«Å¡ių Å¡alyje paplitusios gana tolygiai. Pasirinkus tinkamÄ… vietą – stebint gyvenvietÄ—se, prie senų parkų, vandens telkinių, ten, kur jie dažniausiai lankosi maitindamiesi ar ieÅ¡kodami kur atsigerti, – visur Lietuvoje pavyksta užfiksuoti bent deÅ¡imt Å¡ių skraidanÄių žinduolių rÅ«Å¡ių.
„Raseinių rajone aplinka įvairi, mozaikiÅ¡ka, Äia vyrauja lapuoÄių, miÅ¡rÅ«s miÅ¡kų medynai ir Å¡ikÅ¡nosparniams tai palanku. Tiek populiacijos gausumu, tiek rÅ«Å¡ių įvairove Å¡ios vietos gerokai lenkia, tarkim, Pietų Lietuva, kur kraÅ¡tovaizdžiai skurdesni, monotoniÅ¡kesni“, – įvertina G. Riauba, pats prieÅ¡ keletÄ… metų atlikÄ™s tyrimus Raseinių kraÅ¡te.
Interesai sutampa
Siekiant sumažinti galimą neigiamą poveikį šikšnosparniams yra taikomi tam tikri aplinkosauginiai reikalavimai, numatytos reikšmingos neigiamo poveikio prevencijos ir jo mažinimo priemonės.
Å ios priemonÄ—s – veiksmingos, tad bendruomenÄ—s, kurių kaimynystÄ—je planuojama vÄ—jo energetikos plÄ—tra, neturi pagrindo baimintis. Kalbos apie tarp turbinų menÄių žūvanÄius Å¡ikÅ¡nosparnius – tik vienas iÅ¡ mitų. IlgameÄiai tyrimai jau veikianÄiuose vÄ—jo jÄ—gainių parkuose masinių žūÄių nefiksuoja, o ženklaus Å¡ikÅ¡nosparnių sumažėjimo nepastebÄ—ta.
„Yra kelios priemonės, kurios padeda patikimai sumažinti grėsmę šikšnosparniams. Pirmiausia tai pasyvi priemonė – vėjo elektrinių stabdymas tamsiuoju paros metu, tvyrant tinkamam jiems skraidyti orui. Yra žinoma, kad šikšnosparnių aktyvumas didesnis, kai naktį temperatūra būna aukštesnė negu devyni laipsniai šilumos. Esant vėsesniam orui jie neskrenda arba skraidydami vengia atvirų plotų, tai yra kaip tik tokių vietų, kur vėjo elektrinės yra planuojamos ir statomos“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, taikant Å¡iÄ… priemonÄ™ Å¡ikÅ¡nosparnių ir vÄ—jo elektrinių interesai sutampa: ramiomis Å¡iltomis naktimis jas iÅ¡jungiant iÅ¡vengiama grÄ—smÄ—s Å¡ikÅ¡nosparniams, bet nenukenÄia ir vÄ—jo parkų vystytojų interesai, kadangi esant silpnam vÄ—jui jÄ—gainÄ—s dirba mažesniu pajÄ—gumu, generuoja mažiau elektros energijos.
GrÄ—smes efektyviai mažina ir techninÄ—s priemonÄ—s. Ant vÄ—jo elektrinių, kurios yra arÄiau Å¡ikÅ¡nosparniams svarbių kraÅ¡tovaizdžio elementų, gali bÅ«ti montuojami programuojami ultragarso detektoriai. Esant tam tikram Å¡ikÅ¡nosparnių aktyvumui, pavyzdžiui, per valandÄ… užfiksavus 1–2 ultragarso signalus, sistema automatiÅ¡kai reaguoja ir stabdo vÄ—jo elektrinÄ™.
„Kalbant apie Å¡ių priemonių taikymo dažnumÄ…, Lietuvos ornitologų draugija rekomenduoja stabdyti tas elektrines, kurios stovi arÄiau nei 300 metrų nuo miÅ¡ko ar kito Å¡ikÅ¡nosparniams svarbaus kraÅ¡tovaizdžio elemento. Kolegų atlikti tyrimai rodo, kad tolstant nuo miÅ¡ko jau ir 50 metrų atstumu Å¡ikÅ¡nosparnių perskridimų skaiÄius sumažėja ženkliai, daugiau kaip dvigubai. Kuo toliau nuo miÅ¡ko, tuo tų perskridimų atviroje vietoje mažiau“, – aiÅ¡kina G. Riauba pabrėždamas, kad apsidrausdami ornitologai nurodo net kelis kartus didesnį apsauginį atstumÄ….
ElektrinÄ—s Å¡ikÅ¡nosparniams saugiu atstumu nuo miÅ¡ko atitraukiamos jau pradiniame vÄ—jo parko planavimo etape. TaÄiau pasitaiko atvejų, kai vystytojai, derindamiesi prie daugybÄ—s reikalavimų, neturi realios galimybÄ—s iÅ¡laikyti 300 metrų atstumo. Tuomet tiriama konkreti vieta: atliekami stebÄ—jimai visÄ… Å¡ikÅ¡nosparnių skraidymo laikotarpį, t. y. nuo gegužės mÄ—nesio pradžios iki spalio pabaigos, vertinama, ar užfiksuotas skrydžių intensyvumas yra reikÅ¡mingas. Tokiais atvejais kaip alternatyva atitraukimui rekomentuojamas naktinis elektrinÄ—s stabdymas.
Tyrimai trunka ir pirmus trejus veiklos metus
VÄ—jo energetikai Lietuvoje žengiant į treÄiÄ… deÅ¡imtmetį reikÅ¡mingos patirties turi sukaupÄ™ ir Å¡ios veiklos įtakÄ… gyvajai gamtai stebintys specialistai. Apie galimas grÄ—smes jie kalba remdamiesi tyrimais, paneigdami vis dar tebesklandanÄius mitus.
„Jautrūs žmonės gali nerimauti, – šypteli pašnekovas. – Mes taip pat pripažįstame, kad vėjo elektrinės kelia tam tikrą grėsmę šikšnosparniams. Bet pagal atliktus tyrimus, jų rezultatus stengiamės planuoti taip, kad tas galimas poveikis būtų kuo mažesnis.“
Jis pabrėžia, kad pastaÄius vÄ—jo jÄ—gainių parkÄ… tyrimai tÄ™siami dar trejus metus – vykdoma registracija nakties metu, be to, po visomis besisukanÄiomis elektrinÄ—mis ieÅ¡koma žuvusių paukÅ¡Äių ir Å¡ikÅ¡nosparnių. TeisÄ—s aktais yra nustatytos reikÅ¡mÄ—s, pagal kurias, radus tam tikrÄ… skaiÄių negyvų Å¡ikÅ¡nosparnių, elektrinÄ— turi bÅ«ti stabdoma.
„Tai dar vienas saugiklis, nuraminimo signalas žmonėms, kurie rūpinasi šikšnosparniais. Kiek teko bendrauti su kolegomis, nėra buvę nė vieno atvejo, kad dėl šikšnosparnių žuvimo būtų stabdoma vėjo elektrinės veikla. Visiškai pakanka rekomendacijos stabdyti ramiomis, šiltomis naktimis. Tai patikima šikšnosparnių apsauga“, – sako G. Riauba.
