Verkia žemė

Kun. Vitas Kaknevičius

Verkia žemė, skausmu apledėjus
Skundžias savo baisiąja dalia:
Išklausyk, o Gerasis Kūrėjau,
Juk visus veikia Tavo valia.

Negaliu aš matyti našlaičių
Be pastogės, drabužių, tėvų
Badą, skurdą ir šaltį jie kenčia,
O juk tiek išauginta javų.

Verčia juos į plačius vandenynus –
Tegul miršta iš bado žmogus
Gal jis pilnas pagiežos, pavydo,
Bet nuteis jį gerasis dangus…

Saule, sesė mana be šešėlių,
Mato, koks tas pasaulis painus…
O gerasis, o Dieve Kūrėjau,
Pataisyki žmonijos planus