Viktoras VITKUS
[1]
Jau tryliktus metus „M-1 plius“ Lietuvoje inicijuoja „Auksinio boso“ rinkimus. Nuo 2010 met? prie šios akcijos prisijung? TELE 2. Šiais metais auksiniu bosu tapo Raseini? turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Sili?nas.
Žurnalistas Viktoras Vitkus kalbina B. Sili?n? apie 2011 met? rajono verslo pasiekimus.
– Gerbiamas direktoriau, kokie buvo 2011 metai Raseini? verslininkams?
– Kalbant apie verslo situacij? Raseini? rajone galima teigti, kad verslas nemir?. Smulkios ir vidutin?s verslo ?mon?s veikia, gal kiek sumaž?jo j? apyvarta, bet reikia pažym?ti, kad šiuo sunkiu laikotarpiu steigiasi ir naujos ?mon?s. Statistika rodo, kad daugiau ?moni? ?siregistravo nei išsiregistravo. 2011 metais sausio 1 d. buvo 630 veikian?i? ?kio subjekt?, t.y. 25 ?mon?mis daugiau nei 2010 metais. Pernai ?siregistravo 60 ?moni?, išsiregistravo – 22. 2011 metais pirm?j? pusmet? ?registruot? ?moni? buvo 36, išregistruot? – 30. Rajonas n?ra didelis, nukreiptas ? žem?s ?k?, tod?l ?ia vyksta migracija. Per pastar?j? penkmet? rajono gyventoj? skai?ius maž?ja. 2007 metais rajone buvo 42 377 gyventojai, o 2011 metais – 39 476.
– Ar migracija iš esm?s ?takoja verslo vystym?si?
– Nepaisant didel?s migracijos, pastebimi teigiami paramos verslui poky?iai. Reikia pasidžiaugti, kad 2011-06-10 rajono Tarybos nutarimu Nr. 85 buvo patvirtinta rajono smulkaus ir vidutinio verslo pl?tros programa, kuri t?siasi jau antrus metus. Nors finansiškai sunku, ta?iau ši programa bus vykdoma ir kitais metais, žinoma, v?l gavus rajono Tarybos pritarim?. Šio projekto esm? ta, kad smulkaus ir vidutinio verslo ?mon?s, kuriose dirba iki 250 žmoni?, gal?t? dalyvauti smulkaus ir vidutinio verslo programoje ?sisavinant tikslines l?šas, t.y. darbo vietoms sukurti, programinei ?rangai ?sigyti ir t.t. Norintiems dalyvauti šioje programoje belieka užpildyti nustatytos formos dokumentus ir pateikti j? kopijas (kur fiksuotos patirtos išlaidos) bei ?mon?s registracijos pažym?jim?, kad ji veikia m?s? rajone. Tai yra esminis žingsnis, padedantis pl?toti versl?.
– Kokia situacija šiuo klausimu Lietuvoje?
– Reikia pažym?ti, kad elektronin?s komunikacijos ir elektronin?s paslaug? priemon?s yra tiek išpl?totos, kad jos tapo realios ir prieinamos verslui. Yra b?tent verslininkams sukurtas verslo portalas „Versli Lietuva“, veikiantis vienolangelio principu. Daug met? žmon?s tur?jo pildyti š?snis dokument?, paraišk? form?, kas n?ra lengva. Dabar šis rutininis mechanizmas subyr?jo, ?mon? galima ?steigti praktiškai neišeinant iš savo buvein?s. Tai yra naujov? m?s? šalyje. Sprendžiant iš šio portalo lankomumo galima teigti, kad juo labai
domimasi. Per dien? jame apsilanko 1000 – 1200 interesant?, nors ne visi jie ?registrav? savo ?mones. Tai tikrai didelis ir svarbus valstyb?s žingsnis paramos verslui link. Kitas svarbus akcentas – ?mon?s steigimo dokumentai skelbiami ?kio ministerijos tinklapyje.
– Ta?iau rajono verslo centras taip pat teikia reikiam? informacij??
– Taip, žmon?s, ketinantys kurti savo versl?, ateina ? m?s? centr?, konsultuojasi. Sudaroma galimyb? patiems užpildyti reikiamus dokumentus. Jiems nereikia gaišti brangaus laiko vykstant ? Kaun? ar ? Vilni?, dalyvauti toli vykstan?iuose mokymuose, seminaruose.
– Ar patys verslininkai dar paj?g?s kovoti su iškilusiais ekonominiais sunkumais?
– ?moni? vadovai, su kuriais tenka susitikti, bendrauti, mano, kad reikia t?sti versl?, j? pl?toti. Galb?t ne tokiais dideliais šuoliais kaip prieš 5 metus, bet optimizmo tikrai nestinga. Be to, tai yra ir rajono gerov?, ir pragyvenimo šaltinis. Darbo vietas sukuria ir mokes?ius moka kad ir nedidel? verslo ?mon?. Ji reikalinga rajonui, nes duoda jam naudos. Tod?l reikia tik d?koti t? ?moni? vadovams, kurie neapleidžia savo verslo. Nuo met? pradžios vyko derybos su ?kio ministerija d?l Lietuvos – Danijos ?mon?s „Danspin“ pl?tros. Derybos, kuriose teko b?ti tarpininku, baig?si s?kmingai. ?mon? ple?iasi, yra pastatytas dar vienas cechas. Ateityje numatoma dar didesn? ?mon?s pl?tra, o tai reiškia, kad atsiras nauj? darbo viet?, bus ?darbintas ne vienas šimtas žmoni?.
– Ar verslininkai nepasigenda ženklesn?s vyriausyb?s paramos?
– Mažos ?mon?l?s laikosi nuomon?s, kad vyriausyb?s ir valstyb?s parama tur?t? b?ti didesn?. Yra paskolos pal?kan? padengimas, vienkartin?s investicijos ? versl?, ta?iau n?ra sistemos smulkiam verslui remti. ES parama – ženklus ind?lis ? versl?, ta?iau ji neteikiama, jeigu ?mon?s metin? apyvarta nesiekia 500 000 Lt. ?mon?, turinti 9-10 darbuotoj?, vargu ar gali patekti ? š? sraut?. Galb?t pat? paramos mechanizm? periodiškai reik?t? peržvelgti. J? reik?t? daugiau nukreipti ? smulkias verslo ?mones, ne tik ? stamb?j? versl?. Verslo paramos internetiniame puslapyje skelbiami geriausi?, perspektyviausi? met? ?moni? konkursai. Šiose nominacijose dalyvavo ir Raseini? ?mon?s. Ta?iau tenka nusivilti, kad pripažinimo nesulaukia ne tik Raseini?, bet ir visos šalies mažosios ?mon?s. Nugal?tojais tampa stamb?s verslo rykliai. Gal vert?t? konkurso vertinimo kriterijus susisteminti, išskirti atskiras kategorijas.
– Gyventojams b?t? ?domu sužinoti apie verslo liudijim? kai-nas. Ar yra koki? naujovi??
– Kiekvienais metais verslo liudijim? kainos nustatomos rajono Tarybos sprendimu atskiroms verslo r?šims. ?kaini? augimo tendencijos n?ra, atskirais atvejais jie net sumažinami. Pavyzdžiui, 90 nuošim?i? bedarbiams, ne?galiems asmenims, studentams ir 60 nuošim?i? pensininkams. Šiais metais ?kainiai svyravo nuo 120 iki 400 lit?, atsižvelgiant ? verslo r?š?. Tai yra teigiamas poslinkis, atsižvelgiant ? žmog?, gyvenant? m?s? rajone ir norint? užsiimti verslu.
– Kokiuose projektuose dalyvavo verslo centras?
– Šiais metais partnerio teis?mis dalyvauta ?vairiuose ES remiamuose projektuose. Daugiausiai ?vairios paskirties projekt? buvo vykdoma kaimynin?je Lenkijoje. Vienas j? buvo siejamas su turizmu. Buvo išleistas žem?lapis su pažym?tais turistiniais maršrutais Raseini? rajone ir Mlavos (Lenkija) savivaldyb?je. Rugpj??io 3-8 dienomis man, kaip projekto koordinatoriui, ir 8 bendro lavinimo rajono mokykl? moksleiviams, teko dalyvauti šiame projekte (programa „Veiklus jaunimas“). Pagrindinis projekto tikslas buvo pristatyti visas lankytinas vietas. Apskritai su Lenkijos jaunimu m?s? rajono moksleivija buvo susitikusi ne kart?. Apie tai buvo rašyta vietin?je spaudoje.
Kalbant apie jaunimo verslum? ir jaunimo projektus norisi pažym?ti, kad glaudžiai ne vienerius metus bendradarbiaujame su Ariogalos gimnazija, „Kalno“ vidurine mokykla, Vidukl?s gimnazija.
– Kokios kit? met? pagrindin?s vizijos?
– Žinoma, bus t?siama verslo pl?tros programa. ?mon?s, gavusios nors ir nedidel? injekcij?, pajus paskat? verslui. Norisi tik?ti, kad ? verslo centr? ateis daugiau žmoni?, norin?iu ?silieti ? versl?. Gaila, kad respublikoje sumaž?jo toki? verslo konsultacini? centr?. Lietuvoje iš 42 verslo centr? liko tik 24. ?kio ministerija maždaug prieš 2,5 – 3 metus prad?jo kalb?ti apie šit? konsultacini? ?moni? pertvark?, buvo sudaryta kokyb?s vertinimo rodikli? lentel?, buvo paskirti kompetentingi vertintojai, kurie vyko ? kiekvien? centr?, vertino finansinius rodiklius, veiklos rezultatus, interesant? lankomum?, rengini? tematik?. M?s? centras buvo ?vertintas kaip paj?gus vykdyti užduot? ir atitinkantis keliamus reikalavimus. Šalies analogiški centrai tur?jo du finansavimo dalininkus: ?kio ministerij? ir rajono savivaldybes. Kadangi ?vairiose savivaldyb?se finansin? situacija yra skirtinga, tod?l tai nemaža dalimi atsiliep? centr? egzistavimui. M?s? rajono Tarybos nariai, administracijos vadovai tuo metu suprato, kad centras reikalingas, kad jis daug nuveikia konsultuodamas ir nukreipdamas verslininkus.