Viktoras VITKUS
[1]
Jau tryliktus metus „M-1 plius“ Lietuvoje inicijuoja „Auksinio boso“ rinkimus. Nuo 2010 metų prie šios akcijos prisijungė TELE 2. Šiais metais auksiniu bosu tapo Raseinių turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Benediktas Siliūnas.
Žurnalistas Viktoras Vitkus kalbina B. Siliūną apie 2011 metų rajono verslo pasiekimus.
– Gerbiamas direktoriau, kokie buvo 2011 metai Raseinių verslininkams?
– Kalbant apie verslo situaciją Raseinių rajone galima teigti, kad verslas nemirė. Smulkios ir vidutinės verslo įmonės veikia, gal kiek sumažėjo jų apyvarta, bet reikia pažymėti, kad šiuo sunkiu laikotarpiu steigiasi ir naujos įmonės. Statistika rodo, kad daugiau įmonių įsiregistravo nei išsiregistravo. 2011 metais sausio 1 d. buvo 630 veikiančių ūkio subjektų, t.y. 25 įmonėmis daugiau nei 2010 metais. Pernai įsiregistravo 60 įmonių, išsiregistravo – 22. 2011 metais pirmąjį pusmetį įregistruotų įmonių buvo 36, išregistruotų – 30. Rajonas nėra didelis, nukreiptas į žemės ūkį, todėl čia vyksta migracija. Per pastarąjį penkmetį rajono gyventojų skaičius mažėja. 2007 metais rajone buvo 42 377 gyventojai, o 2011 metais – 39 476.
– Ar migracija iš esmės įtakoja verslo vystymąsi?
– Nepaisant didelės migracijos, pastebimi teigiami paramos verslui pokyčiai. Reikia pasidžiaugti, kad 2011-06-10 rajono Tarybos nutarimu Nr. 85 buvo patvirtinta rajono smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programa, kuri tęsiasi jau antrus metus. Nors finansiškai sunku, tačiau ši programa bus vykdoma ir kitais metais, žinoma, vėl gavus rajono Tarybos pritarimą. Šio projekto esmė ta, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriose dirba iki 250 žmonių, galėtų dalyvauti smulkaus ir vidutinio verslo programoje įsisavinant tikslines lėšas, t.y. darbo vietoms sukurti, programinei įrangai įsigyti ir t.t. Norintiems dalyvauti šioje programoje belieka užpildyti nustatytos formos dokumentus ir pateikti jų kopijas (kur fiksuotos patirtos išlaidos) bei įmonės registracijos pažymėjimą, kad ji veikia mūsų rajone. Tai yra esminis žingsnis, padedantis plėtoti verslą.
– Kokia situacija šiuo klausimu Lietuvoje?
– Reikia pažymėti, kad elektroninės komunikacijos ir elektroninės paslaugų priemonės yra tiek išplėtotos, kad jos tapo realios ir prieinamos verslui. Yra būtent verslininkams sukurtas verslo portalas „Versli Lietuva“, veikiantis vienolangelio principu. Daug metų žmonės turėjo pildyti šūsnis dokumentų, paraiškų formų, kas nėra lengva. Dabar šis rutininis mechanizmas subyrėjo, įmonę galima įsteigti praktiškai neišeinant iš savo buveinės. Tai yra naujovė mūsų šalyje. Sprendžiant iš šio portalo lankomumo galima teigti, kad juo labai
domimasi. Per dieną jame apsilanko 1000 – 1200 interesantų, nors ne visi jie įregistravę savo įmones. Tai tikrai didelis ir svarbus valstybės žingsnis paramos verslui link. Kitas svarbus akcentas – įmonės steigimo dokumentai skelbiami Ūkio ministerijos tinklapyje.
– Tačiau rajono verslo centras taip pat teikia reikiamą informaciją?
– Taip, žmonės, ketinantys kurti savo verslą, ateina į mūsų centrą, konsultuojasi. Sudaroma galimybė patiems užpildyti reikiamus dokumentus. Jiems nereikia gaišti brangaus laiko vykstant į Kauną ar į Vilnių, dalyvauti toli vykstančiuose mokymuose, seminaruose.
– Ar patys verslininkai dar pajėgūs kovoti su iškilusiais ekonominiais sunkumais?
– Įmonių vadovai, su kuriais tenka susitikti, bendrauti, mano, kad reikia tęsti verslą, jį plėtoti. Galbūt ne tokiais dideliais šuoliais kaip prieš 5 metus, bet optimizmo tikrai nestinga. Be to, tai yra ir rajono gerovė, ir pragyvenimo šaltinis. Darbo vietas sukuria ir mokesčius moka kad ir nedidelė verslo įmonė. Ji reikalinga rajonui, nes duoda jam naudos. Todėl reikia tik dėkoti tų įmonių vadovams, kurie neapleidžia savo verslo. Nuo metų pradžios vyko derybos su Ūkio ministerija dėl Lietuvos – Danijos įmonės „Danspin“ plėtros. Derybos, kuriose teko būti tarpininku, baigėsi sėkmingai. Įmonė plečiasi, yra pastatytas dar vienas cechas. Ateityje numatoma dar didesnė įmonės plėtra, o tai reiškia, kad atsiras naujų darbo vietų, bus įdarbintas ne vienas šimtas žmonių.
– Ar verslininkai nepasigenda ženklesnės vyriausybės paramos?
– Mažos įmonėlės laikosi nuomonės, kad vyriausybės ir valstybės parama turėtų būti didesnė. Yra paskolos palūkanų padengimas, vienkartinės investicijos į verslą, tačiau nėra sistemos smulkiam verslui remti. ES parama – ženklus indėlis į verslą, tačiau ji neteikiama, jeigu įmonės metinė apyvarta nesiekia 500 000 Lt. Įmonė, turinti 9-10 darbuotojų, vargu ar gali patekti į šį srautą. Galbūt patį paramos mechanizmą periodiškai reikėtų peržvelgti. Jį reikėtų daugiau nukreipti į smulkias verslo įmones, ne tik į stambųjį verslą. Verslo paramos internetiniame puslapyje skelbiami geriausių, perspektyviausių metų įmonių konkursai. Šiose nominacijose dalyvavo ir Raseinių įmonės. Tačiau tenka nusivilti, kad pripažinimo nesulaukia ne tik Raseinių, bet ir visos šalies mažosios įmonės. Nugalėtojais tampa stambūs verslo rykliai. Gal vertėtų konkurso vertinimo kriterijus susisteminti, išskirti atskiras kategorijas.
– Gyventojams būtų įdomu sužinoti apie verslo liudijimų kai-nas. Ar yra kokių naujovių?
– Kiekvienais metais verslo liudijimų kainos nustatomos rajono Tarybos sprendimu atskiroms verslo rūšims. Įkainių augimo tendencijos nėra, atskirais atvejais jie net sumažinami. Pavyzdžiui, 90 nuošimčių bedarbiams, neįgaliems asmenims, studentams ir 60 nuošimčių pensininkams. Šiais metais įkainiai svyravo nuo 120 iki 400 litų, atsižvelgiant į verslo rūšį. Tai yra teigiamas poslinkis, atsižvelgiant į žmogų, gyvenantį mūsų rajone ir norintį užsiimti verslu.
– Kokiuose projektuose dalyvavo verslo centras?
– Šiais metais partnerio teisėmis dalyvauta įvairiuose ES remiamuose projektuose. Daugiausiai įvairios paskirties projektų buvo vykdoma kaimyninėje Lenkijoje. Vienas jų buvo siejamas su turizmu. Buvo išleistas žemėlapis su pažymėtais turistiniais maršrutais Raseinių rajone ir Mlavos (Lenkija) savivaldybėje. Rugpjūčio 3-8 dienomis man, kaip projekto koordinatoriui, ir 8 bendro lavinimo rajono mokyklų moksleiviams, teko dalyvauti šiame projekte (programa „Veiklus jaunimas“). Pagrindinis projekto tikslas buvo pristatyti visas lankytinas vietas. Apskritai su Lenkijos jaunimu mūsų rajono moksleivija buvo susitikusi ne kartą. Apie tai buvo rašyta vietinėje spaudoje.
Kalbant apie jaunimo verslumą ir jaunimo projektus norisi pažymėti, kad glaudžiai ne vienerius metus bendradarbiaujame su Ariogalos gimnazija, „Kalno“ vidurine mokykla, Viduklės gimnazija.
– Kokios kitų metų pagrindinės vizijos?
– Žinoma, bus tęsiama verslo plėtros programa. Įmonės, gavusios nors ir nedidelę injekciją, pajus paskatą verslui. Norisi tikėti, kad į verslo centrą ateis daugiau žmonių, norinčiu įsilieti į verslą. Gaila, kad respublikoje sumažėjo tokių verslo konsultacinių centrų. Lietuvoje iš 42 verslo centrų liko tik 24. Ūkio ministerija maždaug prieš 2,5 – 3 metus pradėjo kalbėti apie šitų konsultacinių įmonių pertvarką, buvo sudaryta kokybės vertinimo rodiklių lentelė, buvo paskirti kompetentingi vertintojai, kurie vyko į kiekvieną centrą, vertino finansinius rodiklius, veiklos rezultatus, interesantų lankomumą, renginių tematiką. Mūsų centras buvo įvertintas kaip pajėgus vykdyti užduotį ir atitinkantis keliamus reikalavimus. Šalies analogiški centrai turėjo du finansavimo dalininkus: Ūkio ministeriją ir rajono savivaldybes. Kadangi įvairiose savivaldybėse finansinė situacija yra skirtinga, todėl tai nemaža dalimi atsiliepė centrų egzistavimui. Mūsų rajono Tarybos nariai, administracijos vadovai tuo metu suprato, kad centras reikalingas, kad jis daug nuveikia konsultuodamas ir nukreipdamas verslininkus.