Vertybi? deformacija
Viktoras VITKUS
i? vasar?, rugs?jo m?nes?, teko dom?tis iluvos, Lyduv?n? ir Nemak?i? apylinki? maosios architekt?ros b?kle. Jeigu kur? laik? buvo nuog?stauta, kad koplytstulpiai, koplyt?l?s buvo siaubiamos vagi?, tai dabar turime ne maiau rimtesn? prolem? aplaidum? ir abejingum?, net pareigybini? nuostat? nevykdym?. mon?s, saugoj? iuos sakralin?s dail?s objektus, palengva ieina Anapilin, valdinink? r?pestis tapo ven?i? ventimas.
Nemak?i? seni?nijoje, Pagojo kaime, kelyje Nemak?iai Adakavas 5m nuo kelio, 530 m nuo autostrados Kaunas Klaip?da yra Kazimiero Vaitkaus (1879 1982) statytas koplytstulpis. Tai eklektinio stiliais k?rinys, turintis neoklasikini? ir neogotikini? bruo?. Keturiose koplyt?l?s niose buvo skulpt?r?l?s. Pasak meistro dukters p. Jocien?s, viena j? Pieta. Sovietme?iu skulpt?r?l?s pavogtos. Koplytstulpis buvo daomas ?vairiai, priklausomai nuo to, kokius tuo metu daus tur?jo prii?rintis mogus (jo sodyba buvo vos u 100 metr?, kitapus kelio). Trump?jo ir pats koplytstulpio stulpas. Jam p?vant, S.Parnarauskas j? trumpindavo. Kol buvo besir?pinantis mogus, tol vienaip ar kitaip d?mesio netr?kdavo, ta?iau jau nuo 2000 met? jis nebedaomas, gr?smingai pasvir?s, sunyk?s autentikas atbrail? apskardinimas. Priekin? nia v?liau buvo skardinta, bet jau ne tuo stiliumi. Paprastai, jeigu mirta maosios architekt?ros objekto savininkas, ?sipareigojim? jo priei?rai perima seni?nija.
XX a. pab. didiausia maosios architekt?ros santalka buvo iluvos seni?nijoje. iandien galima konstatuoti, kad autentik? objekt? liko vos keli.
Vykstant ? Lyduv?nus keliu nuo tilto, alpi? kaime, P.Dambrausko sodyboje, 1994 metais stov?jo graktaus silueto koplytstulpis (jis stovi ir dabar). Koplyt?l? eiakamp?, su kupolo formos stogeliu,dengtu skarda ir eiais ?stiklintais
langeliais. Viruje ornamentuotas kryelis, koplyt?l? ir stulpas, daytas balta spalva. Skulpt?r?l?s 1991 m. profesionaliai restauruotos, nuolat prii?rimos. Kaip teig? Dambrauskai, tai padar? Kaune men? siekianti an?k?. Koplyt?l?s viduje buvo v. Kazimiero, v. Antano, Marijos Maloningosios, R?pintoj?lio, Marijos su k?dikiu ir 4 angeliuk? fig?r?l?mis skulpt?ros. Tikrai ?sp?dinga vent?j? grup?. iandien is objektas atro-do ne taip linksmai.
Lyduv?n? miestelyje daug vietini? gyventoj? dar mena pakabinam? koplyt?l? ant nudi?vusio ?uolo. Jos strukt?ra nebuvo sud?tinga, bet atsivelgus ? tai, kadRaseini? krate tokios autentikos buvo vos 4-5 vienetai, j? reik?joitin saugoti. Dar 1994 metais joje buvo Pietos skulpt?r?l?. 1999 metais koplyt?l? jau nuimta nuo nudi?vusio bei paalinto medio ir apie 3 m nuo sodybos prikalta prie medinio stulpo. Pasikeit? jos paskirtis, sakralumo vieta. Dar v?liau ji apskritai dingo. Toks mistikas maosios architekt?ros objekt? jud?jimas fiksuotas jau 1991 metais, kuomet buv. Valerijos iaulien?s sodyboje buvo rastas koplytstulpis su v. Roko, v. Jurgio, ir dar 2 ne?denfikuotomis skulpt?romis. ias skulpt?ras su koplytstulpiu p. Miceika, naujasis sodybos eimininkas, atsive? i Dratvini? k., Kelm?s rajono. Kur
jis dabar, neinia, ta?iau kiemo gilumoje yra kitas koplytstulpis(?), pretenduojantis ? rykiausi? ki?o pavyzd? Raseini? krate. Koplyt?l?s proporcijos nesuprantamos ir netradicin?s. Grei?iausiai ji buvo sukalta po to, kai ?sigyta didoka gipsin? Marijos Maloningosios fig?ra. Neharmoningas daymas, atmestinai padarytas stulpas, prie kurio ji tvirtinama, tai pagrindiniai io edevro bruoai, uoliai saugomi ?ia pat pririto uniuko.
Proporcij? netaikymas, statymo tradicij? ignoravimas tampa b?dingas net specialistams. Esame ra? apie iluvos seni?nijos Akmen?s kaimo koplyt?l?s ant akmens Tytuv?n? regioninio parko darbuotoj? atlikt? remont?, nesilaikant istorin?s fotofiksacijos (B.Bura?as ir kt.) objekto dosje, tikrinimo akt? mediagos. Ne k? ?sp?dingesnis koplytstulpis idygo Roglai?i? (iluvos seni?nija) kaimo senosiose kapin?se (tas pats TRP). Koplyt?l?je tilpt? ne tik vis? Lietuvoje inom? vent?j? skulpt?r?l?s, bet gal?t? apsigyventi nedidel? kin? eima.
Straipsnyje n?ra jokio moralo, tiesiog kirba klausimas ar nenorime, ar nemokame saugoti paveldo, o gal skirstome j? ? reikmingas ir tiesiog menkesnes grupes, reikalaujan?ias nedaug d?mesio…
Giedr?
2011-05-02 12:19
iais metais kol dar sniegal lopais d?l?jo e?liuose ir paliugusiais laukais galima buvo perokuoti tik per pernyk?i? oli? kupstus, mes pasiov?me fotgrafuoti emaitijos koplyut?les su Dievaliais ir kryius senose kapinait?se kur atrodo tik v?jas ir jas ir belanko. Ta?iau kuo maiau moni? pedsak?, tuo jos autentikesn?s ilik?. Gera taip atrasti ir ufiksuoti kol medi? lapija neugo? tamsiais e?liais ir nuog? medi? akos kaip grafika papildo maosios architekt?ros pakrypusias ir su eme suaugusias formas..Prie miest? ir miesteli? jau ki?as.