V?ys mane g?sdina: kaip gyventi be baim?s?

Versija spausdinimui

Daniausiai suinojus onkologin?s ligos diagnoz?, pirmoji reakcija ? i? ini? yra okas. mogus negali patik?ti, kad tai atsitiko b?tent jam, j? ugri?na didiul? psichologin?, emocin? ir fizin? nata.
Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas mogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ?m? ir sugriuvo?
Isamiau apie daniausius sunkumus ir sveikatos stiprinim? kalb?jo Nacionalinio v?io instituto (NVI) gydytoja psichiatr? dr. Giedr? Bulotien?.

Pirmoji reakcija pamau nusl?gsta
Dr. G. Bulotien?s teigimu, apie v?io diagnoz? suinoj? pacientai daniausiai sako: Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi. Turi praeiti nemaai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su ia liga.
Garsi veicarijoje gimusi gydytoja Elisabeth Kiubler-Ross iskyr? keturias emocinio prisitaikymo prie v?io ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. V?io ligos atveju neb?tinai visos ios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios i j? gali b?ti vienu metu. Atskirais atvejais ios reakcijos, ypa? depresija, gali pasireikti itin stipriai arba usit?sti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali reik?ti ir specialist? psicholog? ar gydytoj? psichiatr? pagalbos, sak? ji.
Gydytoja psichiatr? paym?jo, kad v?io liga paveikia ne tik psichologin?, bet ir socialin? mogaus funkcionavim?, neretai pasikei?ia paciento ar pacient?s vaidmuo eimoje: Jei mogus dirba, jis neivengiamai turi spr?sti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus d?l i?jimo i darbo ar per?jimo ? lengvesn?. B?na, kad mogus kur? laik? negali atlikti ?prast? buities darb?.
Ta?iau pacientams ir jo eimos nariams ioje situacijoje gali pad?ti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotien?s, socialinis darbuotojas ?vertina situacij?, paaikina paciento teises, pataria, d?l koki? lengvat? ir pagalbos jis gali kreiptis, kad usitikrint? sau pakankam? materialin? funkcionavim?.
Svarbu suvokti, kad, nors v?io liga yra didel? psichologin? trauma, kad ir kokia stipri b?t? pirmoji emocin? reakcija ? v?io ligos nustatym?, palaipsniui ji nusl?gsta. Psichologijoje yra terminas potrauminis augimas. Tai reikia, kad didel? dalis moni? ne tik s?kmingai ?veikia kriz?, bet net ir psichologikai sustipr?ja, ?gauna daugiau psichologinio atsparumo, kalb?jo gydytoja psichiatr?.

Nevert?t? sl?pti savo emocij?
Suinojus v?io diagnoz?, pirmiausia labai svarbu b?ti atviram pa?iam sau.
Nereikia rodyti laimingo veido, jeigu tuo metu taip nesijau?iate. Patartina atvirai kalb?tis su artimiausiais mon?mis apie savo lig?, dalytis jausmais, kadangi tai padeda jausmams prasiventiliuoti, suveln?ti, rekomendavo dr. G. Bulotien?, pridurdama, kad kartais pacientai nenori emocikai apkrauti artim?j?, nes jiems ir taip sunku, ta?iau tokia taktika daniausiai nepasiteisina.
Daniausiai sergan?iajam nepavyksta visikai nusl?pti savo jausm? ir artimieji visgi nujau?ia, k? jis galvoja, kaip jau?iasi. Vaikai pajunta mamos ar t??io emocijas ir gali patys sugalvoti dar baisesni? dalyk?, jeigu jiems nebus suprantamai paaikinta. Kartais pacientai apie savo diagnoz? nepasako seniems t?vams nenor?dami j? jaudinti. Visgi, kaip pasteb?jau i savo ilgamet?s praktikos konsultuojant v?iu sergan?ius pacientus, daniausiai artimieji sugeba priimti v?io diagnoz?, susitvarkyti su kilusiais jausmais ir ateityje gali pad?ti ir palaikyti pacient?. Sutuoktinio ar suaugusi? vaik? pagalba gali b?ti labai naudinga nuveant ? gydytojo vizitus ar nuperkant ir paruoiant maist?, aikino gydytoja psichiatr?.
Ji pabr??, kad anks?iau ar v?liau artimieji vis tiek suinos apie v?io lig? ir gali jaustis ?skaudinti, kad jiems nebuvo pasakyta anks?iau. Jeigu artim?j? emociniai igyvenimai labai gil?s, jiems svarbu idr?sti kreiptis ? psicholog?, kad pad?t? susitvarkyti su ugriuvusia situacija. Jeigu atsiranda nuolatin? nemiga ar nerimas, gali b?ti reikalingas medikamentinis gydymas.

Vidinio darnos jausmo svarba
Anot gydytojos psichiatr?s, norint stiprinti savo sveikat?, tiek sergan?iajam, tiek eimos nariams yra svarbiausia nepamirti savo emocin?s ir psichologin?s b?kl?s.
Moksliniais tyrimais ?rodyta, kad pacient? artim?j? nerimas, depresikumas ir kiti parametrai statistikai blogesni, lyginant su bendr?ja populiacija. O pacientai, kuri? geresn? psichologin? b?kl?, geriau pakelia priev?in? gydym? ir patiria maiau alutini? reikini?, kalb?jo ji.
NVI atliktame kr?ties v?iu sergan?i? moter? tyrime buvo nustatyta, kad moterys, kurios labiau jau?ia vidin? darn?, patiria statistikai patikimai maesn? su sveikata susijusios gyvenimo kokyb?s pablog?jim? ir maiau alutini? reikini? po kr?ties operacij? nei moterys, kuri? vidin?s darnos jausmas emesnis.
Noriu pabr?ti reabilitacijos, taip pat ir psichologin?s bei socialin?s pagalbos svarb? po v?io gydymo. Fizin?s medicinos ir reabilitacijos komanda kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, masauotojai, fitoterapeutai, dietologai ir kiti specialistai gali s?kmingai pad?ti pacientams pagerinti savijaut? ir kiek ?manoma sugr?ti ? iki ligos buvus? funkcionavim?, teig? dr. G. Bulotien?. Labai svarbu prisiminti, kad dvasin? ir psichologin? sveikata yra ne maiau svarbi negu fizin? ir, esant poreikiui, reik?t? kreiptis ? specialistus, kurie pad?s ?veikti v?io baimes.
Daugiau naudingos informacijos, susijusios su onkologin?mis ligomis, galima rasti NVI interneto svetain?je www.nvi.lt. Apie tai, kaip ?veikti emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus bei kokios yra nemokamos pagalbos galimyb?s Lietuvoje, galima rasti interneto svetain?se www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.

Komentarų nėra