Vidukl?s seni?nijoje – ekologin? nelaim? D?l nusikalstamo aplaidumo miršta gyv?nai, kyla gr?sm? žmon?ms

Albinas STAKAUSKAS [1]

? „Alio, Raseinius“ kreip?si Vidukl?s geležinkelio stoties gyvenviet?s žmon?s ir skund?si d?l netvarkos buvusioje asfaltbetonio gamybin?je baz?je, nuo sen? laik? vadinamoje „smalin?je“. Saul?je ištirp?s bitumo baseinas, visur išbarstyti dervos gumulai, padangos, naftos atliek? liku?iai bei yrantys statyb? griuv?siai žudo gyv?nus ir kelia gr?sm? aplinkiniams gyventojams. Vykstant iš Raseini? link Kryžkalnio, šios buvusios baz?s teritorija matosi privažiavus geležinkel?, ? dešin? nuo Žemai?i? plento.

Persp?ja kraupiomis nuotraukomis [2]

Vietos gyventojai redakcijai atsiunt? nuotrauk?, kuriose užfiksuotos  tyvuliuojan?ios dervos ir naftos produkt? balos bei šiomis atliekomis aplip?s gaištantis ežiukas. Susipažin? su pagalbos besišaukian?ia medžiaga, nedelsdami nuvykome ? ?vykio viet?. Faktai pasitvirtino – vaizdas kaip iš siurrealistinio filmo. Žmon?s papasakojo, kad rado ?klimpus? ? bitumo basein? ež?, paband? j? ištraukti, bet išgelb?ti nebuvo ?manoma. Pasak ma?iusi?j?, nuo tokio vaizdo t? dien? jie net valgyti negal?j?. Žurnalistui taip pat teko gerokai pavargti, kol pavyko užfiksuoti nerim? kelian?ius kadrus.

Pasak ekologin?s nelaim?s liudytoj?, pad?tis pasidar? nepaken?iama, kai visai neseniai buvo išgabentos ?ia buvusios cisternos. Jose esantis turinys buvo tiesiog išpiltas ant žem?s. Niekas d?l to nesuko galvos… Žmon?s mano, kad talpos, kuriose grei?iausiai buvo naftos produkt? liku?iai, vietos valdžiai leidus gal?jo b?ti supjaustytos ir išgabentos nežinoma kryptimi (galb?t priduotos kaip metalo laužas). Ta?iau tai dar ne viskas. Buvusios asfaltbetonio gamybin?s baz?s teritorijoje riogsantys griuv?siai vilioja paauglius – jie ?ia karstosi, žaidžia, laipioja sud?l?jusiu nuo laiko šiferiu. Vieni kiti dar krapšto ir išsineša plytas. Ne per seniausiai nakties metu griuvo gelžbetonin? perdengimo plokšt?, neišsilaikiusi ant gerokai išardyt? karkas?. Laimei, niekas nenukent?jo. Skaitytojai galb?t dar nepamiršo, kaip užpernai m?s? rajono Pagojo kaime, ardant apleistas buvusio kol?kio mechanines dirbtuves, žuvo 15 met? berniukas. Deja, istorija gali pasikartoti, nes kol neatsitinka nelaim?, niekas ? panašias problemas nekreipia d?mesio. Gyventojai tvirtina, kad ne kart? kreip?si ? vietos valdžios atstovus, ta?iau jokios reakcijos nesulauk?. „?ia ne gegužines organizuoti, reikia vietoje ir dabar problemas spr?sti. Mes nesustosime, kreipsim?s ir ? Aplinkos ministerij?“, – burb?jo nepatenkinti žmon?s. Beje, kiek anks?iau kai kurie asmenys buvo sugalvoj? šia vieta naudotis kaip nelegaliu s?vartynu, ta?iau d?ka ar?iau gyvenan?i? žmoni? savivaliautojai buvo sudrausminti.

Valdininkai ieško savinink?

Siekdami išsiaiškinti, kam priklauso buvusi gamybin? baz?, kreip?m?s ? Savivaldyb?s administracijos Ekonomikos ir ?kio departamento Vietinio ?kio ir turto valdymo skyriaus ved?j? Robert? Pareig?. „Šis objektas kažkada priklaus? kelininkams, v?liau buvo perduotas Valstyb?s turto fondui (VTF) ir privatizuotas. Norint dabar tiksliai nustatyti savinink?, reikia žinoti unikal? pastato kod? arba adres?. Pastatas buvo privatizuotas, o kam priklaus? tos talpos – sunku pasakyti. Kiek žinau (mes dom?jom?s VTF), turto savininkas užsienietis –vokietis. Deramai sutvarkyti t? aplink? savininkui nemažai kainuot?. Pats bitumas aplinkos ypatingai neteršia – atauš?s jis kaip asfaltas, kas kita – naftos produktai. Tose cisternose gal?jo b?ti mazutas, tik ne smala, kadangi katilai technologinio proceso metu j? kaitindavo“, – d?st? R. Pareigis.
Vidukl?s seni?nas Gytis Šulinskas korespondentui paaiškino, kad seni?nas jokio turto (turima omenyje min?tos cisternos) nepardavin?jo ir leidim? neišdavin?jo. „Nes?mon?, kad seni?nas gal?t? parduoti ne savo turt?. Savivaldyb?je yra aplinkos apsaugos programa. Ten išd?styta, kokiems rajono karštiems taškams skirti l?šas, kad juos likviduot?. Aš nežinau, kada tos cisternos dingo“, – tikino seni?nas. D?l to nelaim?lio ežiuko likimo nor?jome išgirsti komentar? ir iš Raseini? valstybin?s maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojo-inspektoriaus Ovidijaus Butkaus, kuruojan?io gyv?n? glob?, ta?iau pasirodo, kad jo žinioje tik nam? valdose registruoti gyv?nai.  [3]

Buvo toks sovietinis animacinis filmukas „Ežiukas r?ke“, kuriame jo personažas ?krenta ? upel? ir s?kmingai išplaukia, m?siškiui, deja, baig?si li?dnai. Lieka paskutin? viltis – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseini? rajono agent?ros vadovas Gediminas Tamašauskis. Jis mielai paaiškina, kad yra gautas elektroninis pranešimas d?l minim? fakt?. Jis užregistruotas. „Mes tikrai tirsime š? atvej?. Esame pateik? paklausim? d?l objekto nuosavyb?s, kad m?s? departamentas per Registr? centr? išsiaiškint?. Ten išties labai bloga situacija. Jeigu paaišk?s, kad tai privatininko teritorija, reikalausime, kad jis sutvarkyt?, o jei, pavyzdžiui, valstybin?, reikalausime, kad Savivaldyb? sutvarkyt?. Vis? pirma reikia tiksliai išsiaiškinti – gauti Registr? centro pažym?. Tai labai ?ž?lus pažeidimas. Mes pad?kojome tam asmeniui, kuris kreip?si ? mus elektroniniu laišku. Kiek žinome, šis žmogus turi daugiau informacijos apie min?t? atvej?, tod?l papildomai papraš?me j? pateikti. Garantuojame anonimiškum?“, – sak? agent?ros vadovas.

Kiek kainuoja nuodai ir žudymas pagal ?statym??

Min?tas bitumo baseinas gyvuoja dar nuo sovietme?io – koki? jis kelia žal? gamtai, gali atsakyti tik specialistai. Gal didel?s ir nekelia, bet nei jis uždengtas, nei neaptvertas, gerokai išsipl?t?s už savo rib? – kiek ?ia gyv?n? jau žuvo, tik vienas Dievas žino. Laim?, kad koks vaikas nepapuol?. Išlaistyti naftos produktai ir visur besim?tantys dervos gumulai akis bado. Kokie bus atsaking? pareig?n? žingsniai, netrukus sužinosime ir gyventojai bus informuoti. Administracines baudas už aplinkai padaryt? žal? skiria Aplinkos ministerijos region? aplinkos apsaugos departamentai. Atsakomyb? už atliek? šalinim?, pažeidžiant Atliek? tvarkymo taisykli? reikalavimus, apibr?žta Administracini? teis?s pažeidim? kodekse. Nuobaudos už aplinkos teršim? pavojingomis atliekomis gali siekti juridiniams asmenims iki 2000 Lt, fiziniams asmenims – iki 1000 Lt. M?s? min?tu atveju, gal?tume pasakyti, kad dar palyginus nebrangiai…