Viduklės ūkininko balsas – už vėjo elektrines

Viduklės seniūnijoje 950 hektarų plotuose ūkininkaujantis Gintautas Kumpikevičius pretenduoja tapti ne tik seniūnijos, bet ir rajono vėjo energetikos pradininku. Danijos bendrovė „European Energy Lietuva“ jo žemėje vysto vėjo elektrinių parką, kuris būtų pirmasis Raseinių rajone. Parko planai kol kas dėliojami dokumentuose, bet ūkininkas nekantriai laukia ir jo laukuose prasidėsiančių darbų. „Bus sutvarkyta visa infrastruktūra, turėsime gerus kelius“, – trina rankas G. Kumpikevičius pridurdamas, kad atsinaujinanti energetika – tai pažangi mūsų valstybės pasirinkta kryptis, nekelianti jam nė mažiausių abejonių.

Dirva paruošta, bet statybos nepradėtos
Šių metų pirmąjį pusmetį Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), vykdanti atsakingosios institucijos funkcijas poveikio aplinkai vertinimo srityje, pritarė 248 vėjo jėgainių statybai, kurių bendra galia sudarytų iki 1 984 MW. Tarp savivaldybių, kuriose bus statomos vėjo jėgainės, pirmą kartą atsidūrė ir Raseiniai.
AAA atstovas Vaidotas Norkus „Alio Raseinius“ informavo, kad Raseinių rajono savivaldybėje vėjo elektrinių parko įrengimas planuojamas žemės sklypuose, esančiuose Viduklės seniūnijos Užrūdžio, Užuomedžio, Šarkaimio ir Šienlaukio kaimuose bei Raseinių seniūnijos Pagedočio kaime. Iš viso numatyta 18 vėjo jėgainių, bendras planuojamo vėjo elektrinių parko galingumas – iki 150 MW.
Bendrovės „European Energy Lithuania“ vystomas projektas dėl poveikio aplinkai įvertintas dar pernai. AAA jį pasirašė šių metų sausį.
Privalomi parengiamojo etapo darbai vyko ir pačiame rajone. Prieš dvejus metus Raseinių rajono savivaldybės svetainėje buvo paskelbta informacija apie vėjo elektrinių parko Viduklės ir Raseinių seniūnijos teritorijoje poveikio aplinkai vertinimo pradžią. Rajono bendruomenė buvo raginama išsakyti savo nuomonę, teikti pasiūlymus. Vystytojas rengė susitikimus su kaimų, esančių dviejų kilometrų atstumu nuo planuojamų jėgainių, gyventojais.
2023 metų gegužę Taryba pritarė sprendimo projektui, kuriuo patvirtintas UAB „European Energy Lithuania“ vėjo elektrinių išdėstymo rajono teritorijoje specialusis planas. Tų pačių metų liepą Savivaldybė pasirašė poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.
Tačiau pačios statybos aplink Viduklę dar nėra prasidėjusios. Seniūnijos gyventojai mato tik Kelmės rajone kylančias vėjo jėgaines.
„Kol kas nei technikos matome, nei kelių parengimo. Darbai dar neprasidėjo. Žinome, kad yra tvarkoma dokumentacija, ir tiek“, – teigė Viduklės seniūnė Daiva Ulinskienė.

Valstybė neišloš, jei stumdysime vieni nuo kitų
Raseiniuose šiuo metu vykdoma apklausa dėl vėjo jėgainių statybos mūsų krašte. Kadangi rugpjūtį gyventojų aktyvumas buvo nedidelis, Savivaldybė ją pratęsė iki šio mėnesio pabaigos.
Vidukliškis G. Kumpikevičius kartu su tėvu Adolfu Kumpikevičiumi ūkininkaujantis 950 hektarų plote tikisi, kad dauguma gyventojų yra sąmoningi ir bus „už“. Jis pats tokią savo poziciją išreiškė jau seniai, sukirtęs rankomis su bendrovei „European Energy Lithuania“ tarpininkaujančiais vystytojais. Jai apginti jis turi kur kas svaresnių argumentų nei, kaip plaka pikti liežuviai, asmeninė nauda.

„Tai saugi, atsinaujinanti, neteršianti aplinkos energetika, be to, pigi lyginant su kitomis rūšimis. Vystant atominę energetiką reikalingos didžiulės pradinės investicijos, milijardus kainuoja ir tokios jėgainės uždarymas. Šiluminei energetikai naudojamas iškastinis kuras – Elektrėnuose deginamas mazutas, teršiama gamta. O čia viskas atsinaujina. Vėjas pūtė ir pūs, saulė švietė ir švies. Pradinės investicijos į vėjo jėgainių parkus greitai atsiperka – kuro pirkti nereikia, eksploatacija nebrangi. Tai švari energetika, nepaliekanti jokio neigiamo poveikio ateities kartoms – nei užterštos gamtos, nei išnaudotų resursų“, – privalumus vardija Gintautas.
Iš savo ūkio Šienlaukio kaime Kelmės rajone statomas jėgaines jis mato kaip ant delno. Tas vaizdas jokių neigiamų emocijų nekelia, o žmonių baimės jam atrodo gerokai perdėtos.
„Kažkas bijo vibracijų, triukšmo. Tegul sukasi tie sparnai, niekam jie netrukdys. Esant labai stipriam vėjui gal ir jaustųsi vibruojant, bet ar dažnai pas mus toks vėjas pakyla? Galiausiai jėgainė juk nebus statoma vidury kiemo, vieta numatoma toli nuo gyvenamųjų pastatų, kad neūžtų į galvą. Nei manęs ta vibracija gąsdina, nei vaizdas erzina. Atvirkščiai – žiūriu Kelmės link ir man net gražu“, – tikina G. Kumpikevičius.
Jis pats yra sulaukęs ne vieno aplinkinių gyventojų skambučio. Buvo agituojamas nepritarti vėjo elektrinėms rajone, raginamas prisidėti prie protestuotojų. Džiugina tai, kad mąstančių pozityviai yra daugiau.
„Mes turime jas pastatyti. Jeigu visi neįsileis Lietuvoje, tai kas tada? Negalime stumdyti vieni nuo kitų, tai kenkia valstybės interesams“, – sako jis.

Parkas susitraukė trečdaliu
Atskleisti kontrakto su vėjo energetikos vystytojais detalių ūkininkas sako negalintis.
„Į mane kreipėsi vystytojams atstovaujantis senas mano pažįstamas – taip pradėjome bendradarbiavimą. Visiškai juo pasitikiu, žinau, su kuo turiu reikalą, jaučiuosi ramus“, – tepaaiškina jis.
Kontrakto eiga nuo pat jo pasirašymo prieš ketverius metus buvo sklandi. Vystytojams atstovaujanti bendrovė derina su juo sprendimus, dėl kiekvieno yra tariamasi.
„Pradžioje buvome suprojektavę dvidešimt šešias elektrines, liko aštuoniolika. Išbraukti aštuonias pareikalavo Dubysos regioninis parkas motyvuodamas vizualine tarša. Įdomiai nuspręsta, nes jokiam vaizdui, kad ir kaip žiūrėtum, tos elektrinės netrukdytų. Kitos, kurios liko, arčiau gyvenviečių, arčiau bendruomenių, bet užkliuvo kažkodėl tos, kurios buvo numatytos visiškai plyname lauke, toli nuo bet kokių objektų. Iš vienos pusės miškai, neįžengiami raistynai, iš kitos – dirbami mano paties laukai, iki regioninio parko ribos daugiau nei pusė kilometro. Kaip tik ta vieta, kur reikia statyti, nes nėra žmonių. Kuo ji neįtiko, taip ir nėra aišku“, – skėsčioja rankomis G. Kumpikevičius mesdamas akmenį į Savivaldybės daržą.
Sumažėjus elektrinių skaičiui sumažėjo ir statybai reikalingas žemės plotas. Pagal dabartines sąlygas ūkininkas nuomos vystytojams 5,4 hektaro plotą.

Bus sutvarkyta kelių infrastruktūra
Kaip atrodys vidukliškio ūkis, kai elektrinės jau stovės? Klausimas, ar galės tose žemėse tęsti ūkinę veiklą, jį prajuokina.
„Nejuokaukite, žinoma, galėsiu. Vienos jėgainės statybai išnuomojama 30 arų, bet tai tik dokumentuose. Realiai ji stovės ant dvigubai mažesnio ploto, tai yra 15 arų. Likęs plotas paliekamas žemės ūkio veiklai“, – paaiškina ūkininkas.
Jam svarbu, kad prasidėjus statyboms bus sutvarkyta visa kelių infrastruktūra – per laukus besidriekiantis kelias Plauginių miško link ir nuo jo iki kiekvienos jėgainės einančios atšakos. Tai reikalinga ne tik vystytojams, bet ir vietos bendruomenei.
„Žmonės važiuoja į miškus grybauti – klimpsta, suka per pasėlius, jau nekalbant apie ūkininkus ar miškininkus, nepravažiuojančius su jokia technika. Dabar ateina labai didelės investicijos. Vienam keliui rekonstruoti bus skirta keli šimtai tūkstančių eurų – bus tvarkomos nuovažos, pralaidos, važiuojamoji danga. Turėsime gerą, tvarkingą žvyrkelių tinklą“, – apie naudą kalba G. Kumpikevičius.
Jam tai pirmiausia – galimybė be problemų išsivežti žemės ūkio produkciją iš laukų, kas aktualu ir kitiems toje teritorijoje dirbamų žemių turintiems ūkininkams.
Kalbos, esą kiekvieną jėgainę teks apvažiuoti su traktoriumi ar kombainu ir kaip tai bus blogai, jam kelia ne mažesnį juoką nei šešėliavimo baimė. Ūkininkas stebisi, kad niekas nesipiktina visur prismaigstytais elektros stulpais – per laukus eina daugybė elektros linijų, kai kurios net nenaudojamos.
Vis tik jis neabejoja, kad žmonės prie naujovės pripras ir vertins ją pozityviai – tiek matydami naudą sau, tiek galvodami apie dabarties bei ateities valstybės interesus.

Parengė Daiva Genytė