Viktoras VITKUS
[1]
Taip jau susiklostė, kad daugiausiai mitologinių akmenų Raseinių rajone yra Šiluvos seniūnijoje. 1983 metais iš 11 mitologinių akmenų – 8 buvo Šiluvos apylinkėse, tiesa, 3 jau sunaikinti. Akmenis senovės lietuviai labai gerbė. Tai dar pagoniško tikėjimo įtaka. Prie jų visais laikais stovėjo po keletą kryžių arba ant jų buvo statomos koplyčios. M.Bernšteinas teigia, kad koplyčios buvo įrengiamos ant akmenų, kurie legendose minimi kaip buvę stabmeldžių altoriai, ant ąžuolų kelmų. Tik vėliau jos pradėtos ręsti ant paprastų plytų bei akmeninių pamatų. Pasak T. Narbuto, senovės lietuvių mitologijoje dideli akmenys, stūksantys šalia vieškelių, dar būdavo vadinami „užkeikimo akmenimis“ ir siejami su kelio dievo vaizdiniu. Niekas ant jų nedrįsdavo atsisėsti, prieš tai nesukalbėjęs tam tikrų magiškų žodžių, apsaugančių keleivį nuo pavojų. M.Strijkovskio liudijimu, šiems akmenims aukodavę baltas vištas ir kt. A.Vaišvila mano, kad Akmenės kaimo mitologinis akmuo – antras ypatingas mitologinis paminklas po akmens su „Panelės Marijos pėda“ Šiluvos koplyčioje.
Dar 1930 metais kraštotyrininkas Balys Buračas padarė Akmenės kaimo mitologinio akmens aprašą ir fotofiksaciją. Užrašė legendas ir padavimus apie jį. Tuomet koplytėlėje dar buvo Dievo Motinos ir Šv. Elžbietos medinės skulptūrėlės. Šilinių metu daugelis žmonių keliais ėjo aplink akmenį ir koplytėlę, dėdami aukas ant akmens. Kituose šaltiniuose sakoma, kad prie koplytėlės būta dėžės keliaujančių į Šiluvos atlaidus maldininkų aukoms rinkti. Žmonės trynė akmenimis skaudamas kūno dalis ir bučiavo šventąjį akmenį. Šalia tekančio Sandravos upelio vandeniu (B. Buračas mini Šaukuvos upelį) žmonės drėkino skaudamas akis, veidą, kojas ir sąnarius. Daugelis jų gėrė upelio vandenį nuo visokių negalavimų. Šio vandens buvo parnešama negalintiems čia atvykti. B.Buračas straipsnyje „Ką rūpintojėliai pasakoja“ mini ne vieną legendą apie šį akmenį. Kai kuriuos momentus patvirtina ir vėliau užrašyti pasakojimai bei padavimai, arba yra kitų variacijų. Pasitvirtina ir šalia gyvenusios Emilijos Jagminienės pasakojimas, jog koplytėlę ant akmens XIXa. sumanė pastatyti vietinis (Aukštadvario) bajoras Kontrimas. Tai patvirtina ir Šiluvos krašto tyrinėtojas A.Vaišvila. 1990m. Žaiginio kraštotyrininkas K.Grikšas užrašė dar vieną padavimą apie Akmenės k. akmenį. 80 – metė vietos gyventoja Stefanija Pukienė pasakojo, kad vieni tėvai nenorėjo leisti dukteriai tekėti už jiems netinkamo berno. Nepaklausiusi tėvų duktė išvažiavo „ant šliūbo“. Jai išvažiuojant, tėvai pasakė: “Kad tu pavirstum akmeniu“. Bevažiuojant ji ir pavirtusi akmeniu. Paskui toje vietoje tėvai pastatė šv. Elžbietos koplytėlę. Žmonės, eidami į Šiluvą, tą akmenį aplanko ir sukalba poterius.
1980m. šalia akmens esančią sodybą iš Jagminienės nupirko Masiūliai. Ponia Masiūlienė pasakojo, kad koplytėlę anksčiau prižiūrėjo Vaitkus, kuris rūpinosi ir kitais apylinkės paminklais. Brandžiais ateizmo metais Masiūliai patyrė didelį ideologinį spaudimą. Viena labai „populiari“ Šiluvos vidurinės mokyklos mokytoja vis išplėšdavo koplytėlę, bet ji vėl būdavo atremontuojama. Tai tęsėsi gan ilgai. Rausvai pilko granito akmuo vis labiau samanojo.
Netaisyklingo penkiakampio formos, su nuskaldytais šonais ir kauburiuotu paviršiumi akmuo anksčiau galbūt buvo didesnis, nes šalia buvo kitas, mažesnis (gal nuskilęs nuo pagrindinio?), 1,5×1,0×0,8m dydžio akmuo. Didysis akmuo – 5,1×4,7×1,8m. Nežinia, koks akmens masyvas yra žemėje. 1999m. Tytuvėnų regioninis parkas išvežė 1,5m aukščio keturkampio formos koplytėlę restauruoti (?). Rudenį ji buvo grąžinta į vietą. Tačiau pareigūnams reikėjo labiau pasidomėti šio unikalaus paminklo istorija. Koplytėlė nebuvo dažyta, jos bokštelis virš stogo neturėjo jokio kryželio. Yra ir kitų netikslumų. Vietoj šv. Elžbietos atsirado gipsinė Marijos Maloningosios skulptūrėlė. Toks entuziazmas kenkia autentiškumui. Tai patvirtina ir fotofiksacija B. Buračo straipsniui bei 1994m. LR KPI Tauragės apygardos darbuotojų darytos nuotraukos.
Pasikeitė paminklo aplinka. Jau nebėra dalies alksnių, tačiau nenusausinta šalia objekto teliuškuojanti bala. Matyt, reikėtų įrengti patogesnį taką paminklo lankytojams ir maldininkams. Šis paminklas retas visame regione.