Jonas Brigys, Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos bibliotekininkas
[1]Karai, kitos negandos l?m?, kad Raseiniai liko be senamies?io – sen?j?, LDK laik?, miesto istorij? mena tik Šv?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? bažny?ia ir šalia jos esantis dominikon? vienuolyno pastat? kompleksas, kiek pakit?s gatvi? tinklas. Raseiniams, o ir Žemaitijai, toks išlik?s kompleksas yra vertingas paveldas ir gaila, kad dalis šimtame?i? pastat? vietoje to, kad puošt? miest?, ?ia traukt? turistus, nyksta, byra, skaudžiai primena Maironio eilutes apie „pel?siais ir kerpe“ apaugusi? Trak? pil?.
Tinka tik statybin?s medžiagos laužui
[2]Nekok? vaizdel?, matyt? Raseiniuose, 1905 m. rugs?j? „Vilniaus žini?“ laikraštyje nupieš? M.Davainis-Silvestravi?ius: „Daug permain? [Raseiniuose] ?vyko per kelet? paskutini? met?. Dominikon? vienuolynas visai apleistas ir baigia jau gri?ti, stogas visur kiauras ir, lietui už?jus, pilnas prilyja. Tame vienuolyno kampe, kur laiko buvusi? kunig? Dominikon? bibliotek? ir archyv?, stogas visai ?l?žo ir ? bibliotek? reikia eiti per griuv?sius. Langai visur išdaužyti ir per juos ?lyja ir ?sniega ? vid?. O bibliotekoje n?ra jokios tvarkos: senobiniai paveikslai suversti tarp knyg? ir kit? daikt?. Atmenu, kad dar prieš keliolika met? Raseini? prekyviet?je pardavin?jo Dominikon? bibliotekos knygas. Yra dar bibliotekoje bent 3–4 vežimai knyg?, o rankraš?i? apie Žemaitij? ir visoki? kit? dokument? bus teip pat bent vežimas. Kai kurios knygos ir rankraš?iai sud?ti ant lentyn?, bet daug valkiojasi supl?šyt? ant grind?.“
[3]Gal tame neišvežtame ar vietini? „privatizuotame“ dokument? vežime pražuvo nebaigt? statyti bažny?ios bokšt? br?žiniai, kiti bažny?ios ir Raseini? istorijai svarb?s dokumentai – tikriausiai to niekada nesužinosime.
Dar blogesnis vaizdas tapo 1944 m. ruden?, kai beveik vis? Raseini? miest? nušlav? karo uraganas. Li?dn? vienuolyno pad?t? 1947 m. rugs?j? užfiksavo Raseini? vicedekanas kun. V.Byla. Anot jo, pastatas „riogso be stogo, be lang?, užkaltomis durimis, tikra griuv?si? kr?va. Jis tinka tik statybin?s medžiagos laužui“. T? pat met? spalio 16 d. surašytame akte dar kart? konstatuota apverktina vienuolyno pad?tis: „Patys vienuolyno r?mai, išskyrus nauj?j? dviej? aukšt? priestat?, arba visai neatremontuojami, arba reikalingi kapitalinio remonto.“ Anot dokumento autori?, pastatui suremontuoti reik?t? prid?ti 50–70 
[4]proc. jo vert?s. Vienuolyno pad?t? vertino ne tik dvasininkai, bet ir „statybos reikalo specialistai“ – inžinierius Augustinas Gerdvilas ir inžinierius architektas Vsevolodas Onufrijenka, taigi j? išvadomis galima tik?ti. Dabar šie dokumentai saugojami Kauno arkivyskupijos kurijos archyve (KAKA).
Tik 1973–1981 m. per kar? stipriai apgriautas vienuolynas buvo atstatytas ir pritaikytas Lietuvos respublikin?s bibliotekos (dabar Lietuvos Nacionalin? Martyno Mažvydo biblioteka) reikm?ms – ?ia ?sik?r? LNB Raseini? skyrius – depozitariumas (dubletini? dokument? saugykla). Ta?iau kit? 
[5]vienuolynui priklausiusi? pastat? n?diena skurdi, o ateitis neaiški. D?l naudojimo specifikos (uždaros saugyklos) patys vienuolyno r?mai visuomenei iki šiol buvo neprieinami ir liko užmarštyje, už jos akira?io rib?.
Atrodo, kad šis pamirštas Raseini? kampelis tiesiog šaukiasi žmoni? d?mesio, globos, nauj? iniciatyv?, kurios j? v?l prikelt? gyvenimui, atskleist? ir liudyt? žinomus ir jau pamirštus krašto istorijos puslapius, miestui suteikt? nauj? vystymosi impuls?.
Pirmasis vienuolyno istorijos etapas
Raseinius ? nauj? istorin? b?t? pakyl?jo ?ia XVI a. antrojoje pus?je prad?ti rengti Žemaitijos bajor? seimeliai, vykusios teism? sesijos. Kitas toks post?mis buvo 1642–1647 m. Žemai?i? vyskupo Jurgio Tiškevi?iaus iniciatyva ?kurtas dominikon? vienuolynas. Dominikon? ?sik?rimas Raseiniams buvo svarbus ne tik kaip didel? naujov?, bet ir reikšmingas kontrreformacijos veiksnys, l?m?s tolesn? dvasin? krašto vystym?si. O 1663 m. prad?ta m?rin?s bažny?ios statyba XVII a. buvo reikšmingas vietos amat? ir pramon?s pl?tojimo post?mis – kažin ar iki to laiko Raseiniuose buvo bent keletas m?rini? pastat?. 1682 m. pastatytas m?rinis vienuolynas po 1729 m. gaisro 1760–1768 m. buvo perstatytas ir taip pat papuoš? miest?.
Šalia statybini? darb? dominikonai greitai ?sitrauk? ir ? ?kin? gyvenim?. Vienuoliai priva?i? fundatori? ir Abiej? Taut? Respublikos karaliaus Vladislovo IV Vazos d?ka tapo vienais iš didžiausi? krašto žemvaldži? – vien Al?j? palivarke jie vald? apie 300 valak? (ne mažiau kaip 6 000 ha) žem?s.
Jau per pirmus penkerius buvimo Raseiniuose metus dominikonai sugeb?jo miesto vard? bent du kartus ?amžinti knygose. 1646 m. Raseini? vienuolyne vyko Lietuvos dominikon? Šv. Angelo kustodijos kongregacija, jai vadovavo generalvikaras Petras Kamienskis. ?ia buvo sprendžiami ne tik naujos dominikon? Lietuvos provincijos organizavimo, bet ir Žemai?i? Kalvarijos dominikon? vienuolyno klausimai. Ta proga buvo išleista knyga „Acta intermediae congregationis in conventu Rosinensis“ (Vilnae, 1646). Aišku, knyga ne apie Raseinius, ta?iau jos pavadinime minimas miesto pavadinimas to meto Raseiniams buvo nemenkas pasiekimas. 1647 m. Vilniuje išleista dar viena Raseini? dominikon? parengta knyga – prioro Martyno Nestojemskio pamokslas, pasakytas laidojant vienuolyno geradar? Andri? Stankevi?i?. Gaila, abi knygos išleistos ne lietuvi?, o lotyn? ir lenk? kalba, ta?iau vis vien jos yra ženkl?s Raseini? krašto kult?ros istorijos faktai.
[6]Vienuolynas ? Raseinius atneš? dar vien? naujov?. Ne v?liau kaip XVIII a. pabaigoje ? miest? atsuktame jo frontone (dabar vidinis kiemas) buvo ?rengtas laikrodis. 1806 m. vienuolyno ir bažny?ios vizitacijos akte rašoma, kad virš laužto vienuolyno stogo yra balta skarda dengtas kupol?lis, o jame valandas mušantis geležinis laikrodis. Taigi galima sakyti, kad tuo metu vienuolynas visa to žodžio prasme diktavo miesto gyvenimo temp?. 1936 m. vienuolyno nuotraukoje laikrodžio jau n?ra, nors jo buvusi vieta aiškiai matoma.
Jei XVIII a. dominikonams buvo didži?j? statyb? šimtmetis, tai XIX a. lauk? kitokie išbandymai. 1831 m. vienuolyne trumpai buvo saugojama sukil?li? spaustuv?, o tai garantavo „nemalonumus per valdiškus namus“. Gal d?l to per 1863 m. sukilim? vienuoliai elg?si labai atsargiai, senstantys dvasininkai veng? bet kokio politikavimo. Neatmestina, kad tokia sant?ri laikysena l?m?, kad vienuolynas iki pat savo egzistavimo pabaigos vald? nemenkas žem?s valdas, nors kitoms bažnytin?ms institucijoms tokios teis?s buvo labai apribotos. Neleidus ? vienuolyn? priimti nauj? nari? ir mirus paskutiniam vienuoliui 1886 m. liepos 26 d. vienuolynas uždarytas. Nebeveikian?iame vienuolyne planuota ?rengti ligonin?, mokykl?, Raseini? vals?iaus valdyb?, net kal?jim?. Gal? gale 1904 m. visas pastat? kompleksas oficialiai perduotas parapijos kunigams pasaulie?iams.
1932–1941 m. Pirmasis dominikon? sugr?žimas
? XX a. dominikon? vienuolyno r?mai ?ženg? b?dami gana prastos formos, o ?ia jau lauk? nauji, ne vien teigiamas permainas žadantys poky?iai. Ypa? ?domus ir audringas buvo antrasis dominikon? apsistojimas Raseiniuose (1932–1941 m.). O to sugr?žimo preliudija tapo dar 1931 m. geguž?s m?nes? iš JAV atvykusio vienuolio Bonavent?ros Pauliuko apsilankymas Raseiniuose. Kito žingsnio ilgai laukti neteko ir 1932 m. liepos 27 d. (lygiai po 46 met? nuo vienuolyno uždarymo) vienuoliai atvyko ? Raseinius, o rugpj??io 5 d. prad?jo eiti ganytojiškas pareigas parapijoje. Ir nors nuo paskutinio Raseini? dominikono mirties XIX a. pabaigoje prab?go beveik pus? šimtme?io, ta?iau jau pirm? darbo parapijoje dien? t?vas Bonavent?ra su Šv?. Sakramentu nuvyk?s pas ligon? sutiko žmog?, kuris sak?si pažinoj?s senuosius vienuolius.
Tik apsigyven? Raseiniuose vienuoliai ?m?si aktyvios veiklos. Štai kaip apie ženkliai per pirmus vienuoli? darbo Raseiniuose metus pasikeitusi? situacij? 1933 m. liep? raš? „XX amžius“: „Prad?j? uol? pastoracijos darb?, t?vai prad?jo tvarkyti šventkiem? ir vienuolyno r?mus. T.Bonavent?ra drauge su broliukais kartais ištisas dienas tri?s? niveliuodami ir žvyruodami šventkiem?, kuriame dažnai vanduo gul?davo. Kad gal?t? tiesiog išeiti iš bažny?ios ? kapines, T.B. prakirto apsupant? bažny?i? m?r? ir padar? naujus gražius vartus. Kelias, ? kur? išeinama pro tuos vartus, buvo neišbrendamas. Tod?l stropus T?vas ragino, praš? parapijie?ius, kad pad?t? t? keli? išgr?sti.
Šiandien tuo sausu gražiu keliu visi džiaugiasi. Vienuolyno r?muose ?rengti yra virtuv?, valgomasis kambarys, 6 kambariai vienuoliams ir didelis bendras broliukams kambarys. Kad broliukams nereik?t? vargti nešant vanden? ? 2 aukšt?, T?vas ?tais? vandentiek? ir kanalizacij?. Kad visi trobesiai, kurie priklauso vienuolynui, gaut? vienod? graži? išvaizd?, špitol? remontuojama. Bet tais darbais t?vai šiemet dar nepasitenkino. Kapin?se T.T. Domininkon? amžino atilsio vietoje pastatytas didžiulis akmens kryžius, kurio parašas „M?s? broliams prisik?limo laukiantiems“ ?rodo gyv? dvasin? ryš? tarp dirbusi? Raseiniuose ir dabar veikian?i? t?v? vienuoli?. Dygliuota viel? tvora apsupa vis? erdv? vienuolyno sod?. Jau baigiama statyti antrame [vienuolyno] aukšte koply?ia, kurioje T.T. ir broliukai susirinks bendrai maldai. Šiais Šventais metais papuoš šventkiem? ir Lurdo grota, kur stov?s šv. Panel?s didžiul? statula. <…> Vienuoli? s?stat? sudaro dabar trys t?vai, šeši broliukai ir trys studentai, kurie rudens metu bus išsi?sti ? Amrens (Pranc?zijoje), ? Domininkon? naujokyn?.“
Spalio 27 d. vienuolyne ?rengt? koply?i? pašventino ir jai Šv. Panel?s Rožan?in?s titul? suteik? vyskupas T.Matulionis.
Nors apie statom? Lurdo koply?i? (ir tik?tin? greit? t? darb? pabaig?) rašyta dar 1933 m., ta?iau statybos užsit?s? ir šventinimo iškilm?s ?vyko tik 1935 m. spalio 13 d. O nauj? darb? pabaigos vis nesimat?. Antai apžvelgiant dviej? met? dominikon? buvimo Raseiniuose rezultatus minima, kad vienuoliai per t? laik? prie bažny?ios pastat? patalpas bažnytiniams rakandams, o pa?ioje bažny?ioje atsirado daug nauj? papuošim?, statul?. Pakeistas didžiojo altoriaus paveikslas, suremontuoti vargonai. Planuota išdažyti „aptriušusi?“ bažny?i?, pastatyti bokštus (!), ?steigti spaustuv? ir t. t. Gaila, ta?iau ne visi šie planai buvo ?gyvendinti, o to meto bažny?ios ir vienuolyno vaizdus užfiksavo 1936–1938 m. darytos fotografijos, dabar saugojamos Kult?ros paveldo centro archyve (KPC) Vilniuje.
Prisimenant 1932–1941 m. dominikon? buvimo Raseiniuose laikotarp? reikia pamin?ti dar vien? reikšming? fakt?. 1935 m. Raseiniai tapo Lietuvos dominikon? provincijos centru, o t? met? sausio 16 d. provincijolu „su visomis galiomis, autoritetu ir jurisdikcija, kaip dvasine, taip ir pasauline“ paskirtas t?vas B.Pauliukas.
Laidoti tik kojomis ? bažny?i?, arba nesuprastos naujov?s
Vienuoliai Raseiniuose dirbo tikrai nuoširdžiai ir energingai, ta?iau kai kurios t?v? dominikon? atneštos naujov?s nesulauk? konservatyvi? parapijie?i? pritarimo. Antai 1939 m. liepos 13 d. dvylikos parapijie?i? prašyme (faktiškai skunde) Kauno arkivyskupui vienuoliai peikti, kad „kapin?se prad?jo reikalauti visus mirusius laidoti kojomis ? tak?. Didesniuose miestuose gal ir gražus dalykas, bet pas mus Raseiniuose <…> per ištis? met? eil? m?s? t?vai ir prot?viai buvo laidojami tik kojomis ? bažny?i?“. Parapijie?iams netiko ir kai kurios statybos: „1937 metais [vienuoliai] uždar? esamus prieš bažny?ios didži?sias duris šventkiemio vartus, o padar? kitoje šventkiemio kert?je apie 10–12 metr? ilgio laiptus, kur senesniems žmon?ms, ypa? žiemos metu, visai ne?manoma jais užkopti.“ To meto nuotrauka liudija, kad naujieji laiptai buvo ?rengti jau 1936 m. Smalsesni raseiniškiai gali paieškoti (ir rasti) t? sen?j? vart? žymes šventoriaus sienoje, nauju žvilgsniu ?vertinti jau seniai ?prastais tapusius dabartinius laiptus, apm?styti dominikon? pastangas pertvarkyti bažny?ios aplink?. Aišku, kiekvienas turi teis? savaip vertinti vien? ar kit? statin?, ta?iau, šio straipsnio autoriaus nuomone, vienuoli? pastatyti laiptai ne tik papuoš? šventori?, atv?r? ?sp?ding? vaizd? ? bažny?i?, bet ir tapo vienu iš ?simintiniausi? ir atpaž?stamiausi? Raseini? architekt?rini? akcent?.
Gana netik?tas skandalas Raseiniuose kilo 1940–1941 m., kai sprogo parapijoje jau kelet? met? d?l dominikon? diegt? naujovi? kaup?sis nepasitenkinimo p?linys. Šio skandalo eiga – tai visai kita istorija, ta?iau vien? jos epizod? vis tik pamin?sime. 1940 m. birželio 12 d. „Lietuvos žinios“ praneš? apie nemalon? ?vyk? Raseini? bažny?ioje: „Domininkonui B.Pauliukui dalinant komunijas prie jo pri?jo nepaž?stama moterišk? ir ranka sudav? per ind?, kuriame jos buvo sud?tos. Komunijos išbyr?jo. Policija ši? moterišk? su?m? ir d?l ?vykio veda kvot?.“ Pad?t? parapijoje dar labiau paaštrino sovietin? okupacija, kai vienuoliams buvo ?sakmiai nurodyta išvykti iš Lietuvos.
Dominikonams negalint normaliai atlikti ganytojišk? pareig? parapijie?iai dar labiau suskilo ? dvi stovyklas: vieni palaik? vienuolius, kiti juos vijo lauk. Bažnytin? vyresnyb? irgi palaik? dominikon? kritik? pus?. Vis? t? „nesusipratim?“ išdava buvo 1941 m. pavasar? paskelbtas interdiktas Raseini? bažny?iai, dominikon? pašalinimas iš parapijos ir vienuoli? salezie?i? atk?limas. Gaila, ta?iau modernus, vakarietiškas dominikon? b?das (neapsieta ir be nemenkos arogancijos porcijos) nepritapo prie dar gana archajišk? raseiniški? papro?i?. Ir vis tik per beveik dešimtmet? dominikonai Raseiniuose susp?jo palikti gil? ir šiandien matom? p?dsak?. Gaila, XX a. pabaigoje ?vyk?s dominikon? sugr?žimas buvo trumpalaikis ir d?l to matom? žymi? Raseiniuose nepaliko.
Ar ketvirtas kartas nemeluos?
Dabar, kai atsiranda gana palankios s?lygos vienuolyn? atverti, pritaikyti visuomen?s reikm?ms, reikia m?styti, kaip tai gal?t? b?ti padaryta: kas ?ia gal?t? ?sikurti – rajono merija, reprezentacini? rengini? sal?, santuok? r?mai, piligrim? centras? O gal atsirast? vietos ir vienuoli? (ne tik dominikon?) paveldui (gal net kulinariniam), egzotiškam asketiško-vienuoliško gyvenimo b?do viešbu?iui. Akivaizdu, kad toki? vizij? gali b?ti daug ir ?domi?, nors ir investicij? tam reik?t? nemenk?. Tad ar ne laikas apie tai pasvarstyti, padiskutuoti?
Raseini? istorinio paveldo ir miesto tapatyb?s išsaugojimo entuziastai jau kuris laikas ragina visuomen? dalyvauti diskusijose d?l vienuolyno komplekso ateities (priminsime, kad tokioms diskusijoms pirm? kart? kviet?me 2017 m., ta?iau tuo metu vienuolynas vis dar buvo užimtas knyg? saugyklomis ir id?ja prislopo). Dabar, kai senieji šeimininkai – Lietuvos Nacionalin?s Martyno Mažvydo bibliotekos saugykla – iš Raseini? išsikrausto, at?jo laikas v?l diskutuoti apie šio objekto ateit?. Ši? met? rugpj??io pabaigoje Vš? „Atrask Raseinius“, Raseini? rajono savivaldyb?s kult?ros taryba ir neformali organizacija „Sunerim? pilie?iai“ (arba kitaip – „Raseini? kult?rin?s tapatyb?s išsaugojimo komitetas“) ketina surengti konferencij? ar vieš? disput?, kur planuojama aptarti ir vienuolyno istorij?, ir jo ateit?. Tikimasi, kad renginyje dalyvaus profesorius Alfredas Bumblauskas.
Vienuolynai keliolika amži? buvo neatskiriama Europos kult?rinio kraštovaizdžio dalimi. Populiar?jantis vienuolyn? turizmas, šio paveldo puosel?jimas rodo, kad vienuolynai išgyvena tikr? renesans?. Ar sugeb?s Raseiniai tuo pasinaudoti, pabr?žti savo išskirtinum? (aišku, nepamirštant, kad ?ia buvo istorin? Žemaitijos sostin? – šis miesto istorijos tarpsnis taip pat glaudžiai susij?s su dominikonais, iki XIX a. vidurio saugojusiais Žemaitijos teism? archyv?) priklauso nuo m?s? (aišku, ir nuo sprendimus priiman?i? m?s? išrinkt? atstov? – tiek ? Savivaldyb?, tiek ? Seim?).
Jau baigiant rengti š? straipsn? pasirod? informacija, kad ? Raseinius v?l ketina sugr?žti vienuoliai dominikonai, nors jie ir nepretenduoja ? parapijos valdym?. Taigi galima laukti reikšming?, nors kažin ar greit? permain?. Tik?kim?s, kad ketvirtas kartas tikrai nemeluos.