Vilniuj buvau, boba mano

Nikodemas GURKŠNYS

Aš, provincijos bernelis, vakar Vilniuje buvau,

Per paž?stam? seim?n? ir ? Seim? patekau.

O ten pos?dis svarbus, sal?j pos?dži? seim?n?

Gal ant pus?s, gal mažiau.

Blyn, tai kas tada balsuoja, jei tas pos?dis svarbus?

Ogi ži?riu – Sacharukas su kortel?m svetimom

Kad jau laksto tarp t? k?dži? ir balsuoja už kitus.

Nusivyl?s aš seim?nais ieškau sielai ramumos

Prie versm?s tos amžinos. Aplankau Vartus Aušros,

O ?ia prieigos prieš vartus daug ištiest? vargš? rank?.

K? j?s manot – netik?sit – i? – Kristina šalia j? prašo

Išmaldos vis?. Juk neb?t? taip nutik?,

Jeigu rent? jai paskirt?.

Negera ta m?s valdžia. Nebemyli ji našli?…

Na, tai va. Vilniuj buvau, boba mano.