Vilties žingsniai
Apie Viduklės senojoje klebonijoje įsikūrusį maltiečių centrą dabar daug kalbama, rašoma, rodoma per televiziją. Vien pastaruoju metu spalio 21 d. matėme per laidą „Pakvaišę dėl ratų“, lapkričio 11 d.
svečiavosi Lietuvos televizijos kūrybinė grupė „Atspindžiai“, kuriai senoji klebonija iš matytų senųjų medinių pastatų Lietuvoje yra gražiausias.
Atrodo, viskas eina kaip per sviestą. Deja, po karo nacionalizavus pastatą buvo apgyvendinta keletas šeimų, kurioms pastato puoselėjimas buvo svetimas. Pastatas palengva nyko, niekas nepuolė jo remontuoti ir atgavus nepriklausomybę, nors ten gyventa ir kunigų. XIX amžiaus pradžioje statyta klebonija atrodė apgailėtinai. Iniciatyvos gelbėti istorinį pastatą ėmėsi Gerda ir Kazimieras Visockai, su talkininkų pagalba sutvarkė labai apleistą aplinką, Kazimieras neskaičiuodamas valandų triūsė prie remonto darbų, kainavusių daug ir asmeninių lėšų. Gerdos vadovaujama maltiečių grupė švarino patalpas.
Tai buvo sunkus kūrimosi etapas, pareikalavęs daug kantrybės ir išmonės. Dabar darbščiosios maltietės čia praleidžia turiningas, kūrybingas valandas, kuriami paveikslai, žaislai, suvenyrai ir kt. Veikia kraštietės Jadvygos Sakalauskienės darbų ekspozicija, istorikė Eugenija Verygienė pluša prie įžymiųjų Viduklės kunigų Algirdo Mociaus, Alfonso Svarinsko atminimo įamžinimo, čia lankėsi bemaž pusė Lietuvos vyskupų, o vyskupas Eugenijus Bartulis yra padovanojęs daug istorinės medžiagos.
Parapijiečiai gana greitai suprato neseniai atkelto klebono Vytauto Paukščio paprastumą ir nuoširdumą, su entuziazmu vyko bažnyčios ir aplinkos švarinimo talkos, dienos šviesą išvydo dešimtmečius dūlėjęs stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas. Jau porą kartų vyko pastoracinės tarybos posėdžiai, pasiskirstė darbus.
Naujam gyvenimui keliasi parapijos namai, įrengtas šildymas, modernūs šviestuvai. Viduklės gimnazijos jaunimas švarino patalpas, čia jaukioje aplinkoje vaikučiai ruošiami Pirmajai Komunijai, vyks šv. Kalėdų ir kiti renginiai.
Viduklėje vyksta gražių dalykų, tad ir toliau eikime vilties žingsniais.
Alfonsas Narbutas
