Virtuk? kautyn?s – pasiaukojimo ir meil?s T?vynei simbolis

[1]1945 m. liepos 22 d. Virtuk? miške (Kelm?s r.) ?vyko kautyn?s. Jas galima laikyti riba, po kurios buvo kei?iama kovos taktika, kuriamos naujos strukt?ros. Po kautyni?, pasiskirst? smulkesn?mis grup?mis, partizanai pakeit? savo dislokacijos vietas, pasitrauk? nuo Dubysos ? miškus, esan?ius ar?iau Šiauli?. 16 savanori?, žuvusi? Virtuk? kautyn?se, d?ka mes turime savo istorijoje prezident? Jon? Žemait?-Vytaut? (Dari?), major? Juoz? ?epon?-Budr? (Taurag?), j? v?lesn? kov? už Lietuvos nepriklausomyb?. Kov?, apie kuri? pra?jus daugeliui met? pagaliau sužino visas pasaulis. Žuvusi? jaun? vyr? ir moter? d?ka mes turime simbol?, ? kur? tur?t? lygiuotis visi mylintys savo šal?, gerbiantys istorij?, prot?vi? tradicijas ir j? palikim?. Amžina šlov? Lietuvos did­vyriams.
1944 m. liepos 24 d. Lietuvos laisv?s armijos (LLA) Raseini? apskrities vadas J.?eponis (Š?epavi?ius) pasiraš? ?sakym? Nr. 2 „LLA kuop? ir b?ri? vadams“, jis buvo analogiškas LLA vyr. vadovyb?s liepos m?nes? išleistam dokumentui. Jo pagrindin? mintis buvo [2]nesitraukti iš Lietuvos ir organizuoti pasipriešinim?. Tuo pagrindu k?r?si pirmosios LLA apygardos, v?liau pakeitusios pavadinimus, ta?iau išlaikiusios pagrindines nuostatas. ?sakymas atspind?jo griežt? Žemaitijos partizan? vad? – leitenanto Juozo Kasperavi?iaus, majoro Petro Bartkaus, kapiton? J.Žemai?io ir J.?eponio – pozicij? legalizacijos atžvilgiu. Legalizacija buvo laikoma priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata išliko iki galo – beveik visi Jungtin?s K?stu?io (nuo 1948 m. balandžio m?n. – K?stu?io) apygardos vadai P.Bartkus, J.Žemaitis, J.?eponis ir kt. buvo LLA nariai, štab? darbuotojai, laik?si princip? ir pokariu.
[3]1944–1945 m. Raseini? apskrities Šiluvos vals?iuje k?r?si Žebenkšties rinktin?. 1945 m. biržel? jos vadas J.?eponis-Budrys (Tauragis), štabo viršininkas J.Žemaitis-Darius (v?liau slapyvardis Vytautas), V?g?l?s rinktin?s vadas P.Bartkus bei agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Algimantas Zaskevi?ius svarst? galimybes ?kurti apygard?: tuo metu, be Žebenkšties ir V?g?l?s rinktini?, aktyviai veik? mokytojo Petro Paulai?io-Aido vadovaujama Jurbarko Lietuvos laisv?s gyn?j? rinktin?, mokytojas Henrikas Danilevi?ius-Vidmantas vadovavo tauragiškiams. Pavieniai partizan? b?riai veik? K?daini? apskrityje ir Kelm?s vals?iuje.
Nor?damas sujungti pavienes besislapstan?i? partizan? grupeles, štabo branduolys iš Bedan?i? miško persik?l? ? Kelm?s vals?iaus miškus, ar?iau Šiauli?. Buvo užmegztas ryšys su legaliai gyvenusiu jaunimu, sukurtas LLA organizacinio sektoriaus (OS) tinklas.
[4]1945 m. liepos 9 d. iš Bili?n? dvare ?rengtos karo lauko ligonin?s s?kmingai išlaisvinus b?sim? Jungtin?s K?stu?io apygardos vad? leitenant? J.Kasperavi?i?, Žebenkšties rinktin?s partizanai persik?l? ? Kelm?s vals?i?, Virtuk? miške gerai ?tvirtint? partizan? stovykl?. Stovyklos žiedinei gynybai ?rengti viso profilio apkasai su bunkeriais ir ugnies taškais. Deja, nebuvo pasir?pinta nauj? partizan? buvimo viet? r?pestingiau užmaskuoti.
Jau nuo 1945 m. geguž?s sovietinis saugumas sek? Žebenkšties rinktin?. ? rinktin?s ryši? tinkl? pavyko infiltruoti sen? agent? Vytul?, sugeb?jus? ?gyti A.Zaskevi?iaus pasitik?jim?. Agentas, gav?s ryšininko ?galiojimus, sugeb?jo išsiaiškinti LLA r?m?jus, rinktin?s štabo dislokacij? Virtuk? miške. Iš agento pranešim? soviet? saug [5]umas suprato, kad už?iuop? labai svarbi? LLA organizacijos grand?, tod?l b?simai operacijai kruopš?iai reng?si.
[6]Liepos 22 d. Raseini? apskrities NKGB operatyvininkai, remdamiesi agent?rin?s bylos „Sbrod“ surinktais operatyviniais duomenimis, su?m? 24 asmen? grup?, ?tariam? bendradarbiavimu su partizanais ir priklausymu LLA. Tos pa?ios dienos 10 val. ryto Kelm?s vals?iaus Virtuk? miške NKVD pasienio kariuomen?s kareiviai (Vetrovo divizija –  SSRS NKVD karinis junginys) trimis žiedais apsupo Žebenkšties rinktin?s partizan? stovykl?. Partizanai buvo ginkluoti 6 rankiniais kulkosvaidžiais, 24 automatais, granatomis, 4 automatiniais ir 10 paprast? šautuv?. Užvir? kautyn?s, kuriose partizanams vadovavo rinktin?s vadas kapitonas J.?eponis-Budrys (Tauragis), štabo viršininkas J.Žemaitis-Darius (Vytautas) ir A.Zaskevi?ius-Vasaris. Sumani? vad? Budrio ir Dariaus vadovaujami kovotojai dr?siai atmušin?jo priešo atakas. Kautyn?s t?s?si nuo 10 val. iki 13 val. Baigiantis šoviniams J.?eponis dav? ?sakym? atsitraukti. J.Žemaitis, vadovaudamas trisdešimties partizan? b?riui, trauk?si Vilkiški? kaimo link su trimis sužeistaisiais. Atsitraukim? savanoriškai stojo dengti Liudo Jankausko-Žirgo vadovaujamas Lioli? b?rys, rinktin?s ginkluot?s skyriaus [7]viršininkas Petras Markevi?ius-Pranckus, ?kio dalies viršininkas Bronius Rožanskas-Rainys.
Virtuk? kautyn?se žuvo 16 partizan?, iš j? žinomi rinktin?s Ginkluot?s skyriaus viršininkas, Betygalos b?rio vadas Petras Markevi?ius-Pranckus (g. 1912 m.), ?kio dalies viršininkas Bronius Rožanskas-Rainys (g. 1912 m.), Sanitarijos skyriaus viršinink? Janina ?epait?-Žibut? (g. 1922 m.), Lioli? partizan? b?rio vadas Liudas Jankauskas-Žirgas (g. 1914 m.), b?rio vadas Petras Rudys-Stumbras (g. 1915 m.), partizanai Viktoras Gailius-Berankis (g. 1923 m.), Elena Gaili?t?-Vover? (g. 1925 m.), Kazys Globys (g. 1914 m.), Alfonsas Jankauskas-Katinas (g. 1924 m.), Edvardas Makauskas (g. 1925 m.), Benadas Venclauskas-Balandis (g. 1921 m.) ir partizan? ryšinink? Janina Elzbergait?-Lelija (g. 1925 m.). Priešas kautyn?se neteko daugiau kaip 40 kari? (nepatvirtintais duomenimis, apie 150). Apylink?s žmon?s pasakojo, kad iš kautyni? sužeistuosius ir nukautuosius vež? ne viena mašina. Nors NKVD kareivi? ir strib? b?riai kelias dienas narš? apylinkes, ta?iau pasitraukusi? partizan? p?dsak? jiems nepavyko rasti.
[8]Žuvusi? partizan? palaikai buvo niekinti Raseiniuose prie „Žemai?io“ paminklo, v?liau užkasti Cibikalnyje buvusiuose apkasuose. Po keli? dien? ? užkasimo viet? buvo atvaryti Raseini? kal?jimo kaliniai, jie atkas? žuvusi?j? palaikus, kad b?t? atpažinti ir nufotografuoti. V?liau palaikus užkas? netoli Raseini? miesto Dumšiški? kaimo apylink?se esan?iame Vedecko ?žuolyne (1945 m. Vedecko sodyboje buvo ?sik?r?s NKVD poskyris). Kažkieno r?pestinga ranka ant ?žuol? kamien?, po kuriais buvo užkasti žuvusieji, išpjaustydavo kryži? ar kit? kok? ženkl?. Sovietme?iu ?žuolyne dažnai degdavo žvakut?s, žuvusi? artimieji vis pasodindavo g?li?.

Parengta pagal genocide.lt ir archyvin? Henriko Markevi?iaus medžiag?. A?i? R?tai Trimonienei iš Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro.
[9]Informacijos ir fotografij? apie Virtuk? kautynes ir laisv?s kovotojus laukiame nurodytais telefon? numeriais ir elektrononiu paštu:
K?stutis Markevi?ius,
tel. 8 698 80 780,
el. p.  info@hunting.lt;
Gediminas Armonavi?ius,
tel. 8 674 19 007,
el. p. g.armonavicius@gmail.com;
feisbuke – LDK palikuonys.