Visi esame tokie patys mon?s

Versija spausdinimui

Esu ?sitikinusi, kad gyvenime neb?na atsitiktinum?. Visos patirtys, viskas, kas mums nutinka, turi savo prasm?. Viskas mus augina. Aiku ir tai, kad kuo sud?tingesnes, sunkesnes uduotis pasaulis, likimas ar Dievas mums siun?ia tuo geriau. Kartais sunku su tuo susitaikyti, bet juk daug dalyk? nepriklauso nuo m?s? ir j? pakeisti ne?manoma, kad ir kaip nor?tum. Taigi, tiesiog reikia tas natas priimti, imokti su jomis gyventi. Galima dar pasiguosti, kad visi sunkumai gr?dina. Moko. Priver?ia lauyti savo baimes, kovoti su abejon?mis. Ugdo imint? ir vidin? stipryb?.
Daug to visko ir vis tiek galvoje kirba klausimas: kod?l b?tent a?.. Bet, b?na, atsirandi naujoje vietoje, sutinki nauj? moni?, su kuriais bendraujant galima i naujo ?vertinti savo esam? pad?t?. Pamatai, kad vis d?lto tu visko turi pakankamai, kad turi u k? gyvenime d?koti nepaisant vis? sunkum?, kurie, atrod?, yra nepakeliami.
Praleidau tik kelet? dien? kitoje aplinkoje, su kitokiais mon?mis ir to pakako ?sitikinti, kad yra gerai taip, kaip yra. Kad yra labai gerai. mon?ms, su kuriais teko bendrauti, visikai nesvarbu, kas vyksta politikoje, kur karas, kas pasaulyje turtingiausias, ar yra sausra, ar potvynis, ar euro kursas auga, ar parduotuv?je yra akcija, ar ateina kriz?, kokios suknel?s iuo metu madingiausios ir t. t. J? l?kes?iai tokie nedideli: truputis d?mesio, velnus odis, apkabinimas, pri?mimas toki?, kokie jie yra, ir suteikimas galimybi? reiktis tiek, kiek jie sugeba ir gali. Tapo akivaizdu, kad visi jau?iasi vienodai: kiekvienas nori gyventi ir tuo gyvenimu, koks jis beb?t?, diaugtis. Ypa?, kai likimas paykt?jo sveikatos ir to visuomen?s standartinio normalumo. Pagalvojau kaip gerai, kad yra tikrai didel?s irdies, atsidavusi? moni?, kuriems kitoks mogus labai r?pi, kad priima j? tok?, koks jis yra, nereikalaudami, kad jis vienaip ar kitaip pasielgt?, reikt?si, b?t? kaip visi. Ne d?l pelno, nes socialin?s globos specialist? veikla vis dar n?ra tinkamai ?vertinta, o tiesiog mogikai.
Be abejo, socialin?s globos srityje, lyginant su ankstesniais metais, galima pasteb?ti teigiam? poky?i?. Nors, ko gero, daug k? galima b?t? patobulinti, kreipti tam dar daugiau d?mesio, reikia pripainti, kad iuo laiku mon?ms su fizine ar intelektine negalia yra suteikiamos galimyb?s gyventi kiek ?manoma visavertikesn? gyvenim?. Ne?galumas jau n?ra visikai neinoma tema. O b?tent kitonikumo pri?mimas, pripainimas yra labai svarbus juk ne visi yra jauni, aktyv?s, idealiai gra?s, sveiki, pasiturintys, talentingi, isiskiriantys neeiliniu intelektu.
Bet ir neturi jie jaustis blogesni u kitus. mon?s su intelekto negalia ivis nieko neprivalo. Daugelio standartini? pasaulio taisykli?, norm? jie nepaiso, apie daugel? neino, nesupranta. Ir mes tai priimame kartais su apgailestavimu atleidiame jiems t? nesusigaudym?. Viena vertus, galima pagalvoti niekas jiems ner?pi, kas nors u juos m?sto ir jais r?pinasi. Ta?iau yra ?vairi? ne?galumo form?, stadij?, laipsni?. Kai kurie mon?s su negalia (ypa? kalbant apie intelekto sutrikimus) m?sto steb?tinai logikai, ireikia savo jausmus, turi svajoni?.
Deja, didioji dalis t? svajoni? neisipildys… Pavyzdiui, svajon? ivykti ? usien?, susitikti su kitos alies gyventojais, ivis perengti sien? ir aplankyti t? kit? al?. Savo akimis pama?iau ir igirdau, kiek daug tai reikia jaunimui su psichine negalia, kadangi dalyvavau Lenkijos ir Lietuvos ne?galaus jaunimo main? programos stovykloje, kuri? sureng? Raseini? ne?gali?j? uimtumo ir paslaug? centras, pakviet?s ? j? ne tik savo globotinius, bet ir draugus i Lenkijos T?evo miesto Specialiosios mokyklos aukl?tinius. Juos lyd?jo j? glob?jos aukl?tojos, socialin?s globos specialist?s, o man teko jiems visiems pad?ti pralauti kalbos barjer?. Ta?iau, pasteb?jau, po keleto dien? nei abiej? ali? jaunimui, nei glob?joms kitos kalbos nemok?jimas nebuvo bendravimo kli?tis. T? galima buvo pasteb?ti at?jus isiskyrimo metui keli? dien? pakako susipainti, apsiprasti. Kai kuriems dalyviams i ties? buvo labai sunku skirtis: skruostais pl?do aaros… Supratau, kiek daug jiems reik? ta trumpa stovykla. Suinojau, kad kai kurie i j?, o gal dauguma (tai jaunimas, iais metais baigiantis speciali?j? mokykl?, jau pilname?iai) ? Lietuv? jiems tolim? usien? ivyko pirm? ir paskutin? kart?. Toki? galimyb? suteik? b?tent specialioji mokykla, o j? baigus jaun? moni? ateitis nelabai aiki…
inoma, jie turi svajoni?. Pavyzdiui, Kasparas labai domisi transporto priemon?mis. Visada rankose laiko telefon? ir fotoaparat? su kamera, pamat?s pravaiuojant? ?domesn? autobus?, vilkik? ar didesn? automobil? aistringai juos fotografuoja ir filmuoja. Apie riedmenis jis imano nemaai. Papasakojo man savo svajon?: kada nors jis nor?t? tur?ti savo transporto ?mon? ir veioti keleivius dideliu dviej? aukt? autobusu. Panaiu teko mums vaiuoti ? ekskursijas. Kasparas pats idr?so man?s paprayti, kad paklaus?iau lietuvio vairuotojo, ar gal?t? jis pas?d?ti prie vairo ir nusifotografuoti. Gav?s leidim? vaikinas buvo be galo laimingas, jam tai bus viena ?simintiniausi? ivykos akimirk?.
Stovyklos dalyviai pilname?iai, kai kurie jau subrend? mon?s, ta?iau m?stantys vis dar vaiko protu. inoma, yra ?vairi? ne?galumo form? ir stadij?, bet io projekto grup?je dalyvavo ities labai nuoird?s, aktyv?s ir mieli jaunuoliai. Vienas j? trisdeimtmetis Marius i Raseini? vis iekodavo prog? pabendrauti. Kadangi tik a i Lenkijos delegacijos kalb?jau lietuvikai, danai pasinek?davom. Suinojau apie tai, kaip jis lank? speciali?j? mokykl?, kaip dabar ateina ? Ne?gali?j? uimtumo centr?, kokiomis veiklomis jame usiima, kad labai diaugiasi b?sima kelione ? T?ev?, pas, kaip jis sakydavo, draugus lenkus. Papraydavo pavert?jauti kalbindavo ir lenk? grup?s glob?jas. Pagaliau idr?so su jomis pasikalb?ti angl? kalba. Nusteb? klaus?me, kaip tos kalbos pramoko, o jis prasitar?, kad tiesiog klausydamas televizijos laid?. O jeigu angl? kalbos inojimas ir odynas isieikvodavo, Marius tai, k? nor?davo pasakyti savo panekovui, ?siraydavo ? telefon? ir program?l? iversdavo ? lenk? kalb?. Maa to priepaskutin? stovyklos dien? projekto dalyviai lank?si Raseini? rajono savivaldyb?je, pas mer? vyko ir oficialus pri?mimas. Kaip nustebau, kai Raseini? ne?gali?j? uimtumo ir paslaug? centro direktor? pakviet? Mari? tarti od? nuo sav?s ir savo draug?! Prie toki? auditorij? Marius kalb?jo pirm? kart?, be abejo, jam tai buvo didiulis igyvenimas. Su visais mandagiai pasisveikino, Savivaldyb?s valdios vyrus pagyr? u tai, kad jie pasipuo? graiais kostiumais, su didiausia pagarba ir meile kalb?jo apie sve?ius i Lenkijos ir ireik? vilt?, kad pavyks jam ruden? su kitais centro aukl?tiniais pasiekti t? nuostabaus groio Lenkij?, pamatyti puikius miestus, bendrauti su ten gyvenan?iais nuoirdiais mon?mis taip uuominomis dav? merui suprasti, kad tai kelionei reik?s papildom? l??…
Pirm? kart? gyvenime teko iversti toki? jautri?, pasakyt? tiesiai i irdies kalb?. Visi buvome sujaudinti Mariaus paprast?, bet labai aiki? ir nesuvaidint? min?i?. Be abejo, jam pa?iam itin svarb?s buvo gars?s m?s? plojimai ir mero paspausta ranka. Pagalvojau: jeigu tik Marius b?t? gim?s ?galus, sveikas kas ino, gal pats s?d?t? mero k?d?je, gal b?t? pasiek?s dar daugiau? Ta?iau iam vaikinui nieko daugiau nereikia, kaip tik b?ti ger? moni? apsuptyje, semtis i gyvenimo tiek, kiek leidia suteiktos jam galimyb?s ir tai yra gerai. Ir to pakanka.
itame kelyje sutikti mon?s tai ne tik globotiniai. Tai ir nuostabios, atviros irdies glob?jos, su jomis labai prasmingai praleidau laik? ne tik per projekto veiklas, ekskursijas, susitikimus, bet ir vakarais, kai jau vaikai isiskirstydavo ? savo kambarius pails?ti, o mes iki v?lyvos nakties, o kartais iki ryto kalb?davom?s. Daugiausia pasakodavo jos pa?ios apie savo darb?, apie aukl?tinius su ?vairiausiomis negaliomis, apie su tuo susijusius sunkumus, nepaprastas situacijas, ?vykius. S?d?jau ir klausiausi lyg uker?ta, nors miegas lipd? akis, o ryte v?l reik?jo ruotis ? veiklas. Socialinio glob?jo-mokytojo darbas labai sunkus ir atsakingas, bet teikiantis be galo daug pasitenkinimo, jeigu pavyksta bent vienam i savo globotini? pad?ti, pakelti jo gyvenimo standart?, sustabdyti negalios paengim?. Su savo aukl?tiniais ios moterys bendrauja taip, lyg negalios neb?t? inoma, kiek leidia s?lygos ir geb?jimai, i jaunuoli? reikalaujama savarankikumo, aktyvumo, pasir?pinimo savimi ir vieniems kitais.
is keletas dien? su ne?galiuoju jaunimu ir jo glob?jomis buvo man ne?kainojama patirtis. Eilin? kart? ?sitikinau, kad ir kaip nor?tum daug ko gyvenime pakeisti ne?manoma. Tiesiog reikia tai priimti ir kiekviename dalyke, kiekvienam moguje, situacijoje stengtis surasti k? nors teigiamo. O jeigu jau?iame, kad galime k? gero patys padaryti tiesiog darykime. Tikiu, kad buvimas stovykloje, iskyrus mano, kaip vert?jos, uduot?, tur?jo ir gilesn? prasm? tiek man, tiek mon?ms, su kuriais teko t? laik? praleisti. ild? ird? jaunimo parodytas pasitik?jimas ir su glob?jomis usimezg?s draugyst?s ryys. Buvau ten tinkamu laiku, su tinkamais mon?mis ir esu d?kinga, kad taip viskas susiklost?.
Boena Bobinien?

Komentarų nėra