Viskas baig?s
Viskas baig?s, nieko neb?ra
Tiktai sekund?s trys…
Maa gyvyb?s gitara
? al? numesta suvis.
Prab?go dienos, kaip peronai
Pro traukinio prab?ga langus,
Tik atminties seni vagonai
Dar judantys, apgriuv?, vang?s.
J? turtas ir brangus, ir ne -
Tai ir puota, ir trupiniai.
Nors daug kas ?va vagone,
Bet ir ilieka aminai.
O traukiniai gyvenimo nestoja,
Kol stoti laikas neat?jo.
Nors mon?s verk? ir raudojo,
N? vienas vietoj nestov?jo.
Tik prie mirties stoties, stotel?s
Akimirka sustoja traukiniai
Ir viskas viskas v?lei kelias,
Kas, rodos, pamirta seniai.
Gyvenimas praeina…Ne…Prab?ga,
Palik?s vienius jis mus.
? ird? vien skausmai sub?ga,
Palik? u sav?s diaugsmus.
N?ra linksm? prisiminim?,
Nes jie tai m?s? praeitis,
Nes jie tai atspindiai aidim?,
Kur aid? su mumis lemtis.
Prab?go metai ir jaunyst?
Prasmuko greitai, neju?ia
Nepasteb?jau, kaip suvyst?
Senatv? nelinksma mane.
Ir viskas baig?s, nebeliko
Nei laim?s ypsni?, nei varg?,
Bet man vis vien labiau patiko
Gyvent su r?pes?i? svoriu.
Nors ir kent?ti, bet gyventi,
Sugerti visk? kas skaudu
Po met? usklanda pasenti,
Ta?iau sakyti: ,,Gyvenu!