[1](Keletas min?i?, perskai?ius P.Baužio apysak? „Kai dangus ?sižvaigžd?ja“)
Rašytojas Petras Baužys po ilgesn?s pertraukos skaitytojams pateik? nauj? savo k?rin?l? – apysak? „Kai dangus ?sižvaigžd?ja“. Paraš?s atsiminim? knyg? „Asmenybi? šeš?ly“, išleid?s publicistines knygas „Esu lietuvis“, „Paplojimai ir aplojimai“, „Kair? ak? primerkus“, istorin?s dokumentikos leidin? apie Raseini? savivald?, ne kart? žad?j?s pad?ti tašk?, v?l gr?žo prie menin?s prozos. Štai ir tryliktoji jo knyga, pirmiausia platinama Raseini? krašte.
Autori? galima suprasti. Gyvenimas nestovi vietoje. Jis nuolat pateikia daug naujos medžiagos ir j? norisi apibendrinti, ?prasminti, kviesti skaitytoj? atviro pokalbio, polemizuoti. Pagaliau svarbu turinys – k? norima pasakyti knygoje, kokios id?jos keliamos ir t. t.
Pagrindinis apysakos herojus – verpimo ?mon?s mechanikas Lukas ?iudaras, kuris susipaž?sta su jam ? ak? kritusia toje pa?ioje ?mon?je dirban?ia Margarita. Jie abu gim? jau laisvoje Lietuvoje. Apie Margarit? sparn? r?žia dar ir Zenonas Kirtiklis, kažkieno kažkoki? darb? vykdytojas, turtingas, dovanojantis brangi? g?li?, saldumyn? ne tik jai, bet ir jos motinai. Šiek tiek intrigos ?neša ir tokia Mykol?, nes?kmingai m?ginusi užkariauti Luko šird?.
Kokia j?, gimusi? laisvoje šalyje, gyvenimo pozicija, kokias vertybes jie išpaž?sta?
Lukas ir Margarita (Rita, Ita) yra labai panaš?s. Abu svajoja sutikti sau tinkam? draug? ar draug?, kuria ateities planus. Be to, juos traukia vien? prie kito, nes yra kaip dauguma: t?vai vienodi, amžius vienodas, mokslas panašaus lygio, net darboviet? ta pati.
Lukas turi ir aukštesni? tiksl?. Nori prad?ti ir baigti aukšt?j? moksl?, galb?t neakivaizdžiai studijuoti astronomij?. Apie jo aistr? dangaus k?nams dar pakalb?sime. O Ita ? gyvenim? ži?ri racionaliau. Jai svarbu apsukriai ieškotis tokio darbo, kad gal?t? prad?ti svajoti apie savo kamp?, kur prisiglausti b?simai žmonai, sušildyti b?simus vaiku?ius.
Bet, pasirodo, j? gyvenimo pradžiai tr?ksta fliot?, reikia susikaupti kažkok? j? fond?, kuris atvert? galimyb? ? mokslus, b?st?, baldus, televizori?, kompiuter? ir t. t. K? daryti?
Emigracija – štai ta panac?ja, kaip daugelis galvoja, tas raktas, kuriuo galima atidaryti visas duris, išspr?sti visas gyvenimo problemas. Jos pagundai neatsispiria ir apysakos herojai: ten atlyginimai keliskart didesni.
Tiesa, emigracijos temos autorius giliau negvildena. Apsiriboja tuo, kad „nuskraidina“ Luk? ? Norvegij?, kur jis dirba žirgyne ir žuv? perdirbimo gamykloje po keturiolika valand? per par?. Iš viking? palikuoni? šalies Lukas gr?žta ne tik nauja mašina, bet ir išmok?s keliolika norveg? kalbos žodži? bei frazi?. V?l ?sidarbina verpimo ?mon?je.
Jam išvykus gyvenimas Lietuvoje nesustojo. Itai ir jos motinai d?mes? nuolat rod? Kirtiklis. Brangios dovanos Kal?d? proga, o Itai, beje, jau ketvirt? m?nes? n?š?iai nuo Luko, – ir kelion? ? Egipto kurort?. Motina ir dukt? jau?ia s?žin?s priekaištus, kad be reikalo pasiduoda dvigubam žaidimui. Ta?iau ?ia pat save ramina: dovanas priimti be joki? ?sipareigojim?.
Bet nieko nemokamo neb?na arba, kaip dabar m?gstama kartoti, nemokamas tik s?ris pel?kautuose. Už visk? anks?iau ar v?liau tenka mok?ti. Kai kada labai didel? kain?. Kirtiklis, užvaldytas pavydo ar keršto ir, kaip v?liau aiškino, nor?damas pag?sdinti, iš turimo ginklo šov? ? pravažiuojan?i? mašin?, kurioje s?d?jo Lukas ir Ita. Ši sužeidžiama. Laimei, pavojaus jos ir b?simos dukryt?s gyvybei nekilo.
Kas gi iš tikr?j? Zenonas Kirtiklis? ?ž?lokas, netgi cinikas, kuriam, kaip jis pats sako, svarbu pasistatyti nam?, pasirinkti tinkam? automobil?, susitaupyti kelion?ms, kurortams, moterims? Naivuolis, tikintis, kad brangiomis dovanomis galima palenkti ? savo pus? moters šird?, kuri linksta prie kito? Žmogui b?dinga klysti. Bet norisi tik?ti, kad šios ydos yra tiktai kauk?, po kuria slepiasi jautri, pažeidžiama siela. Kitaip Kirtiklis neb?t? pak?l?s rankos prieš save.
Bet gr?žkime prie Luko, aplink kur?, kaip aplink aš?, sukasi visas apysakos veiksmas. Po alinan?io, beveik metus trukusio darbo Norvegijoje, jis džiaugiasi nauja mašina, piln?jan?ia mylima moterimi, negaili jai meili? žodži?.
Lukas tiesiog maniakiškai domisi astronomija, kosmosu. Apie dangaus k?nus, Alberto Einšteino reliatyvumo teorij?, kosmolog? angl? Stiven? Hoking? gali pasakoti ištisas valandas, kad tik b?t? nors vienas klausytojas. Tas klausytojas tai pirmiausia mylimoji Ita. Net nuvyk?s jos aplankyti ligonin?je po sužeidimo, Lukas ligonei pirmiausia aiškina, kaip bus su jo astrofizikos mokslu…
Viskas b?t? gerai, bet, va, tikr? klausytoj? netur?s. Net verpyklos direktoriui skundžiasi, kad sunku su klausytojais, kurie nežino, kas yra šviesmetis, galaktika, sfera, kvazaras. Kiekvien? kart? t? pat? dalyk? tenka aiškinti. Tikri televizijos laidos „Klausim?lis“ herojai! Be to, It? pasiek? gandai, kad jos sužad?tinis d?l pasaulio sandaros es?s kvaištel?j?s.
Ar autorius nesušaržavo savo herojaus? Vietomis atrodo, kad skaitai ne grožin? k?rin?l?, o astronomijos vadov?l? ar kok? mokslin? traktat?.
Be kosmoso, Lukui neduoda ramyb?s ir žemiški reikalai. ? pasaul? greit pasibels nauja gyvyb?. Tai jo dukt?, kurios ateit? jis kuria savo vaizduot?je. Jos vardas bus Saul?, o Lukas sieks, kad ji pasirinkt? astronaut?s profesij? ir b?t? rengiama skristi ? kit? planet? – ten ir atgal. Ta?iau kol kas reikia paskubinti vestuves. Pažintis su nuotakos t?vais irgi prasid?jo paskaita apie dangaus k?nus, kas sukelia ?tarim? b?simai uošvei, kad žentas bedievis. Lukas es?s laisvamanis. Ir vestuves nori atšv?sti kuo papras?iau. Ta?iau tam pasipriešina uošv?. Kaip tai – be bažny?ios, be Dievo palaimos? Be užsak?, be piršlyb?, be vestuvi? tradicij??
Nuo praktišk? dalyk? pereinama ? religijos, tik?jimo plotm?: skaistykla, dangus, pragaras. Lukas ir ?ia savo argumentais ?veikia uošv?. ? jos užuomin?, kad už nuod?mes gali tekti atgailauti skaistykloje, jis turi savo versij?. Skaistyklos, pasak jo, neb?ra, nes jos dogma, bažny?ios patvirtinta dar viduramžiais, beveik prieš šešis šimtus met?, dabar sustabdyta. Liko arba dangus, arba pragaras.
Mano žmonos Reginos senel? Stas? Puidokien? iš Len?i? kaimo (nežinantiems apie juos priminsiu, kad tai šalia Ažyt?n?, knygos „Balanos gadyn?“ autoriaus Mikalojaus Katkaus gimtin?s), gimusi devynioliktame amžiuje, pergyvenusi du pasaulinius karus, kolektyvizacij?, s?naus ž?t? nuo enkavedist? kulkos, žento, politinio kalinio, mirt? stalinistiniame konclageryje, be vyro likusios jaunos dukters mirt? nuo nepagydomos ligos, Sibiro tremt?, vietin?s valdžios paty?ias gr?žus namo, ankstyv? an?ko mirt? nuo alkoholizmo ir mirusi, eidama 102-uosius metus, gyvenimo saul?lydyje sakydavo: viskas yra ?ia, Žem?je, – ir dangus, ir pragaras.
Kok? gyvenim? susikurs Lukas ir Ita ?ia, Žem?je? Jis pats kiek patetiškai sako, kad po vestuvi? prad?sime ram? gyvenim? (…), k?rybiškai dirbdami ir šeimos židin? kurstydami. Gal tas židinys, naujas, dar nepatirtas t?vyst?s jausmas pad?s jam išsigydyti nuo fantastini? užmoj?? Bet gal ir priešingai: per vienus metus ?veik?s net kelis tikslus, tikriausiai nenuleis rank? ir d?l, rodos, svarbiausio savo gyvenimo tikslo – ?sitvirtinti tarp kosmoso užkariautoj?.
Dr. doc. Jonas Rumša
Apie autori?
Šios recenzijos autorius Jonas Rumša 1961 metais yra baig?s Lyduv?n? vidurin? mokykl?. Tik j? baig?s buvo priimtas korespondentu ? „Nauj? ryt?“ iki šaukimo ? kariuomen?. V?liau studijavo žurnalistik? Vilniaus universtitete, redaktoriavo, d?stytojavo. Dar ir šiuo laiku Vilniuje teberedaguoja „Tautini? bendrij? naujien?“ informacin? leidin?, leidžiam? nuo 2001 met?.
Petras Baužys