Vladas Danusas

[1]Man jau septyniasdešimt. Rašyti prad?jau b?damas šešiolikos. Su pertraukomis, ir gana ilgomis  – net iki 10 met? – rašau iki šiol. Esu pensininkas, senelis. Su žmona Felicija užauginome s?n? ir dukr?, kurie jau turi savo šeimas ir gyvena savarankiškai. Mano darbo stažas 40 met?, iš kuri? 36 metus dirbau miškuose. Gyvenu Raseini? rajone, Kups?i? kaime. Telefono nr. 41310.

Palaukit valand?l?

V?liau ateisiu. Užgaišau truput?.

Sav?sias s?skaitas suvedin?ju.

Mažai beliko duoti gražiai b??iai,

bi?iuliams, moterims, Tau, v?jui.

Kažkaip elgiausi neapsiskai?iav?s,

maniau tur?s pakankamai aš visko.

Šiek tiek dar buvo lik?, rodos, savo.

Aruodai taip iššvarinti, net blizga.

Kaip man manytis? K? sukurti greitai?

K? atsinešt ? J?s? puot??

Truput? užgaišau. Tuojau atei?iau,

atneš?iau šiaur?, šalt?, gruod??..

Palaukit valand?l?… Vargš? siela,

žinau, ir v?l gerumo prisipildys.

Bi?iuliams, moterims, Tau v?lei

atnešiu tai, kas nuramins, sušildys.

Kilm?

Mes ne iš viking? genties,

nors ta pati krantus skalauja j?ra.

Ten vanden? daugiau išties.

Kilimo mes – iš „Met?“ b?r?.

Kilimo mes – Eurazijos pradžios,

iš žemumos mes esame žemai?iai,

s?duviai, dz?kai ir iš aukštumos

aukštai?iai, s?liai, kuršiai, ais?iai…

Daugyb? pavadinim? ir net nauj?.

Ši žem? jau parduota buvo,

ne kart? laistyta krauju.

Iš žem?s kil? mes – lietuviai.

Kelias

Iš pili?, sodyb?, iš pirkeli?

gr?žtam po pavasario s?jos.

Kiekvienam paskirtas savas kelias.

Norime ar ne, bet turim eiti juo.

Dievo valiai lyg ir pasiruoš?

žinomai, nežinomai.

Žmogus tikies, kad geriau

šiandien nei vakar klosis…

Saul? – nori ar nenori – patek?s

ir apšvies visus. Iš r?m?,

iš pirkeli? lygiai lygiai.

Gr?žtam po s?jos.

Turime kiekvienas savo keli?.

Tik nebijokim eiti juo.

Kups?i? kaimo akmuo

Ant šio akmens grubl?to, kieto

pris?siu atsip?sti. Pavargau.

Lyg, rodos, man gamtos pad?tas,

dažnai j? mintyse lankau.

Sodri žol? aplinkiui žiba.

Gal iš senov?s gilumos

meteoritas iš aukštybi?

planetai neš? šilumos?

Nukrit?s žem?je ataušo,

?sir?ž? giliai giliai.

Ir saugo paslapt? didžiausi?

nežinomi akmens keliai.

Gal atgabeno j? ledynai

iš Skandinavijos šali??

O gal velni?kštis ? laidyn?

?d?j?s tar?: „Sviest galiu?“

Ir svied?! Nuo Kalnuj? skrido

ligi aukštpelk?s Kups?i?,

iš vakar? prieš pelk? krito

su švilpesiu, trenksmu r?s?iu.

Keistok? šio akmens istorij?,

pasiekusi? mus iš daus?,

senoliai baltagalviai porino.

Tai atminimas j? vis?.