Vyresnio amžiaus žmonių mokymosi galimybės

Siųsti Versija spausdinimui

Birželio 10 d. Raseinių trečiojo amžiaus universiteto (TAU) 8 studentų grupė lankėsi Jonavos trečiojo amžiaus universiteto iniciatyva organizuotoje konferencijoje „Vyresnio amžiaus žmonių mokymosi galimybės“. Tai vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Senjore, būk pilietiškas! Nustok dejuoti, pradėk veikti!“ renginių. Konferencijoje dalyvavo per 70 TAU klausytojų iš 25 Lietuvos universitetų ir apie 10 itin garbingų svečių iš LR Seimo, ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos.
Puikiai renginiui vadovavo TAU asociacijos vykdantysis direktorius G. Dalinkevičius. Į konferenciją atvyko, sveikino dalyvius, mums aktualiomis temomis kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Jaučiuosi įkvėpta aktyvių močiučių ir senelių pavyzdžio.“ Pirmininkė pabrėžė, kad mokymosi visą gyvenimą judėjimas yra labai svarbus valstybės gyvenime ir pažadėjo, kad Lietuvos įstatymų leidėjai daugiau dėmesio skirs Trečiojo amžiaus universitetams.
Konferenciją raštu pasveikino premjerė Ingrida Šimonytė. Kalbėjo Jonavos meras M. Sinkevičius, Seimo nariai V. Targamadzė, T. Tomilinas. Vyriausioji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistė Vida Janavičienė atvežė viceministrės Agnės Kudarauskienės sveikinimą ir Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos (NTAUA) prezidentei dr. Zitai Žebrauskienei įteikė apdovanojimą – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Garbės ženklą „Už svarų indėlį į neformalųjį suaugusiųjų švietimą“.Visagino TAU direktorė Asta Sieliūnienė skaitė pranešimą „Tau veiklos unikalumas ir teisinis kontekstas“.
Keletą mėnesių darbo grupė ruošė dokumentus, kokios perspektyvos, parama būtinos senėjančiai visuomenei ir kokios ministerijos, organizacijos turėtų remti, kuruoti TAU dalyvius. Šiuo metu niekas nefinansuoja įgyjant naują specialybę ar kvalifikaciją piliečių mokymosi po 64 m. Daug kas mano, kad vyresni žmonės nesukuria pridedamosios vertės. Būtina TAU veiklai integruotis į visus valstybės teisės aktus.
Kauno TAU rektorė prof. Nijolė P. Večkienė pranešime „Vyresniojo amžiaus žmonių mokymosi programų tikslai ir uždaviniai“ pažymėjo, kaip svarbu vyresniojo amžiaus žmonėms susivokti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kas yra viena svarbiausių įgalinimo veikti sąlygų. Bene ryškiausi TAU veiklos nesklandumai – lėšų stygius, vykdomų projektų fragmentiškumas be galimybės juos tęsti ir tobulinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo specialisto S. Kulbausko pranešime „Vyresniojo amžiaus žmonių socialinės įtraukties ir aktyvumo didinimas“ pabrėžta, kad visuomenė pastebimai sensta, Europoje vis daugiau vyresniojo amžiaus žmonių ilgai lieka darbo rinkoje, ko negalima pasakyti apie Lietuvą. Pranešėjas pateikė ne vieną faktą iš tarptautiniu lygiu svarstomų dokumentų ir statistikos skaičių, kur paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus lietuviai nėra itin visuomeniški. Ateityje turėtų keistis vyresniųjų sveikatos priežiūra, turi būti kuriama draugiškesnė aplinka vyresniojo amžiaus žmonėms ir kt. Įdomu, kad Lietuvoje TAU skiriama tik 0,6 proc. lėšų nuo visos švietimui skirtos sumos – o tai labai mažai.
Diskusijose savo nuomonę išsakė Jonavos, Kėdainių, Telšių, Druskininkų, Mažeikių, Plungės, Vilniaus TAU vadovai. Konferencijoje nebuvo priimta kokia nors rezoliucija, nes pateikti dokumentai prašosi platesnių diskusijų ar papildymų. Aišku viena, kad Trečiojo amžiaus universitetai yra matomi ir girdimi valstybės valdžios bei valdymo struktūrose ir kad tai skatina universitetus veikti. O mums, raseiniškiams, tai dar viena proga su perspektyva žvelgti į TAU veiklą ne tik kaip laisvalaikio ar savirealizacijos vieną iš formų, bet ir kaip į veiklą, kuri bendruomenei ir visuomenei suteikia ilgalaikę pridėtinę vertę.
Dėkojame Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybai už suteiktą galimybę dalyvauti ir džiaugtis vykusiu renginiu.

Danutė Žakaitienė, Raseinių TAU klausytoja

Komentarų nėra