VYTAUTAS BUTKUS
Viktoras VITKUS
Vytautas Butkus gim? Betygalos seni?nijoje, Jagu?ioni? kaime. Iki penkeri? met? gyveno vienkiemyje, po to mok?si Raseini? I-oje vidurin?je mokykloje. 1977m. ?stojo ? Valstybin?s konservatorijos Teatro ir meno fakultet? Klaip?doje. Tapo saviveiklinio teatro reisieriumi. 1981 metais gr?o ? Raseinius.
Vytaut? Butk? kalbina Viktoras Vitkus.
Vytautai, kelet? odi? apie tavo darbo pradi? Raseiniuose.
Po moksl? gri?s ? Raseinius prad?jau dirbti reisieriumi rajoniniuose kult?ros namuose, ta?iau, kaip daugeliui rimt? vyr?, reik?jo atitarnauti tarybin?je armijoje. 1983 metais, gr??s i jos, penkerius metus dirbau rajono kult?ros nam? direktoriumi. Jaunam mogui tai nebuvo lengva, nes noro ir k?rybini? ambicij? buvo daug. Kaip administratorius nebuvau geras, nors tuomet buvo susifomav?s tikrai draugikas ir petis petin dirbantis kolektyvas .
Kokios aplinkyb?s paskatino pereiti ? reis?r??
Viduje visuomet kirb?jo menininko gyslel?, direktoriaus duona nebuvo skirta man, tod?l ir per?jau vadovauti liaudies teatrui. Buvo sukurti 3 spektakliai.
Kokius savo reisuotus veikalus iskirtum?
Vienas mane, kaip meninink?, daugiau ar maiau tenkino. Tai buvo lyg kolektyvo paildymas lietuvi? dramaturgo R.Kakausko lengvo anro pjes? Vaiduokliai vienkiemyje. R.Kakauskas inomas kaip linksmas, maiktus autorius. Jo darbuose jau?iasi savotiki gyvenimo pipiriukai. Nor?josi suvienyti kolektyv? labai nesigilinant ? sud?tingas teatro meno peripetijas. Ir tai mums pavyko. Suvaidinome ? spektakl? visose rajono sal?se. Mes diaug?m?s, nes mon?s jau buvo pasiilg? b?tent tokios menin?s veiklos. Po to pasirinkau kit? k?rin? tai Broniaus Kivicko m?kla. Buvo gvildenamos eimos problemos, dvasiniai dalykai. Manau, darbas pavyko, nes Akmen?s festivalyje buvome ?vertinti gana neblogai, patiko ir i?rovams. Nor??iau pasteb?ti, kad egzistavo nuomon?, jog liaudies teatras emesnio lygio. Su tokia nuostata nor??iau nesutikti. Teatras arba yra, arba jo n?ra. Profesionalai taip pat kartais padaro nevertus kritikos pastatymus.
V?liau buvo pastatyta latvi? dramaturgo A.Liverso pjes? mogus margu kostiumu. Ten buvo gvildenamas mogaus dvilypumas, jo sielos margumo konfliktas. Pjes? buvo sunkoka statyti.
Kada palikai reisieriaus darb??
Prasid?jus Lietuvos Atgimimo laikotarpiui, visi teatriniai dalykai persik?l? ? aiktes, mitingus, ? atskiras pilietines akcijas. Vaiavome ? Vilni?, stov?jome Nepriklausomyb?s aikt?je. Pameni, kartu stov?jom, ?ia jau bendri prisiminimai. Keit?si kult?ros darbuotojo darbas, nes keit?si ir pats gyvenimas. Pasikeit? ir pati ekonomika, ?neusi komercinius dalykus. Taip m?st? ir profesionalai, nes teatrai patyr? oko terapij?, buvo atleista deimtys ir daugiau nusipelniusi? aktori?. Tie procesai tapo skausmingi, k? jau kalb?ti apie rajon? liaudies teatr? finansavim?, o nor?josi dirbti.
Tada atsirado televizija, kur buvo galima dirbti, kurti laidas, bendrauti su ?domiais mon?mis, realizuoti sumanymus.
Ta?iau prie tai atliktas didiulis parengiamasis techninis darbas. 1994 metais buvo parengta pirmoji laida Pasveikinimas su v. Kal?dom. Dirbome labai maame (dabar virtuv?s didesn?s ) kambar?lyje, tai taip ir prasid?jo televizija.
Alma Radvilavi?i?t? Bakutien? straipsnyje iemos popiet? ild? poezijos posmai ir gitara
(Alio, Raseiniai. 2009-03-06 Nr.9) tave ?vardino Raseini? rajono dainuojamosios poezijos pradininku. Kelet? odi? apie tai.
Prie rajono dainuojamosios poezijos pradininku reikia pamin?ti ir Dari? Levick?. A prad?jau groti gitara nuo septintos klas?s, pamat?s film? Maoji ipaintis, kuriame vaidino anapilin i?j?s Vytautas Kernagis. Tai buvo lyg narkotikas, tod?l, a?i? Dievui, ir prad?jau brazdinti gitar?, kuri lyd?jo vis? gyvenim?: ir moksl? metu, ir sovietin?je armijoje, ir dabar. Buvau suk?r?s kolektyv?, grojau ir pats. Kart?, administracijos paraginti, sureng?me dainuojamosios poezijos vent? altinis, kuri organizuojama jau geras deimtmetis. .
Kokie tavo tolimesnieji k?rybiniai planai?
Galvoju kak? nuveikti televizijoje. ?ia yra tekantis vanduo, nauji mon?s, naujos id?jos. inoma, nepaliksiu gitaros. Kalbant apie teatrines mintis, tai lems atsirandan?ios galimyb?s. Kod?l gi ne? Tai priklausys ir nuo supan?i? moni?, nuo to, kiek kult?r? veiks padlaiiavimas, protekcionizmas ir kitos gyvenimo r?dys.
A?i? u pokalb?.
