Z. Dabkevi?ius i Raseini? rajono kil?s mokslininkas

Versija spausdinimui

Raseini? rajone iaugo daug gabi? moni?, jie inomi ir alies mastu. Vienas i toki? yra profesorius Zenonas Dapkevi?ius. Jis gim? ir augo viename i Betygalos seni?nijos kaim?. Tas kaimas Kups?iai, jie seniau priklaus? Betygalos seni?nijai. Kups?ius rasime nutol? apie 1 km ? rytus nuo Pik?i?n?. Iki i? dien? Kups?i? mike ilikusios dar ?i?rimos emynin?s sm?lio kopos, jos byloja apie v?jo darb? pasitraukus ledynams i Lietuvos. Kups?i? mikas, alia oiantis Tautui? mikas mums padovanojo senkapius, bylojan?ius apie senov?je ?ia gyvenusius mones. Tai su Maironio vaikyste, jaunyste susijusios vietos. Tai vietos, kur vyko ar?s m?iai Antrojo pasaulinio karo pradioje.
O dabar susipainkime su garsiuoju profesoriumi.
Z. Dapkevi?ius gim? 1954 m. rugpj??io 26 d. Kups?i? k. 19601968 m. mok?si Pik?i?n? atuonmet?je mokykloje, 19681971 m. Betygalos vidurin?je mokykloje, 19711976 m. studijavo Lietuvos em?s ?kio akademijoje, 1979
1983 m. Lietuvos emdirbyst?s mokslinio tyrimo instituto aspirant?roje. 1985 m. apgyn? disertacij?, jam suteiktas em?s ?kio moksl? kandidato (1993 m. nostrifikuotas daktaro) laipsnis, 1995 m. biomedicinos moksl? habilituoto daktaro laipsnis, 2001 m. profesoriaus vardas.
19761984 m. jis dirbo Lietuvos emdirbyst?s mokslinio tyrimo instituto jaunesniuoju mokslo bendradarbiu, 19841992 m. instituto Augal? apsaugos skyriaus Fitopatologijos sektoriaus ved?ju, 19921997 m. Lietuvos emdirbyst?s instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui, 19972010 m. instituto direktoriumi. 2010 m. Lietuvos emdirbyst?s institut?, Lietuvos sodininkyst?s ir darininkyst?s institut? bei Lietuvos mik? institut? sujungus ? Lietuvos agrarini? ir mik? moksl? centr? (LAMMC), tapo io centro direktoriumi ir ? ias pareigas paskirtas iki 2018 m.
Greta pagrindini? pareig? 19962000 m. dirbo Lietuvos em?s ?kio universiteto Augal? apsaugos katedros docentu, nuo 2001 m. iki dabar tame pa?iame universitete (nuo 2011 m. Aleksandro Stulginskio universitetas) eina Biologijos ir augal? biotechnologijos instituto profesoriaus pareigas ir d?sto augal? patologijos disciplinas, vadovauja magistrant? baigiamiesiems darbams bei doktorantams.
20002013 m. taip pat dirbo iauli? universiteto Aplinkotyros katedroje ?jo antraeiles profesoriaus pareigas ir d?st? mikologijos, mikrobiologijos, agrochemijos ir dirvotyros disciplinas.
2001 m. irinktas Lietuvos moksl? akademijos nariu ekspertu,
2011 m. tikruoju nariu, nuo 2013 m. ios akademijos em?s ?kio ir mik? moksl? skyriaus pirmininku. 2011 m. irinktas vedijos Karalikosios em?s ir mik? ?kio moksl? akademijos usienio nariu.
Aktyviai dalyvauja profesin?je ir visuomenin?je veikloje: yra Mokslini? tyrim?, eksperimentin?s pl?tros ir inovacij? strategin?s tarybos prie Lietuvos Respublikos vyriausyb?s narys, Nuolatin?s augal? nacionalini? genetini? itekli? komisijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tarybos pirmininkas, em?s ?kio mokslo tarybos prie Lietuvos Respublikos em?s ?kio ministerijos narys ir pirmininko pavaduotojas, asociacijos Sl?nis Nemunas tarybos pirmininkas, Lietuvos fitopatolog? draugijos narys, Agronom? s?jungos pirmininko pavaduotojas ir valdybos narys.
Mokslini? interes? sritys: augal? ligos ir j? kontrol?, mikroorganizmai ir mikotoksinai augalin?je aliavoje, augal? genetiniai itekliai ir apsauga, energini? augal? auginimo technologijos. Kartu su bendradarbiais paskelb? per 200 mokslo darb? angl?, rus?, lietuvi? kalbomis, yra knyg? Augal? apsaugos agronomo inynas (1984), Augal? apsauga (1993), em?s ?kio augal? kenk?jai, ligos ir j? apskaita (2002), vadov?li? Miko fitopatologija (2006), Augal? patologija (2007), mokom?j? knyg? Virusologijos pagrindai (2008), Mikrobiologijos ir bakteriologijos pagrindai (2008), Mikologijos pagrindai (2009) autorius ir bendraautoris. Vadovavo 12 aspirant? ir doktorant?, jie s?kmingai apgyn? daktaro disertacijas. Vadovavo daugeliui mokslini? program?.
Staavosi Jaun?j? mokslinink? mokykloje Suchumyje, Gruzijoje (1982), Visas?junginiame augal? apsaugos institute Leningrade, Rusijoje (1983), Oregono ir Kanzaso universitetuose JAV (1993), ADAS Company Anglijoje (1995), vedijos em?s ?kio universitete (1996).
Yra tarptautinio leidinio emdirbyst?-Argiculture redakcin?s kolegijos pirmininkas (nuo 1995), Lietuvos em?s ?kio enciklopedijos (nuo 1996), urnalo em?s ?kio mokslai (nuo 1998) ir Progres in Plant Protecion (Lenkija) redakcini? kolegij? narys, Lietuvos valstybini? mokslo premij? komitet? narys (19992004), daugelio mokslini? konferencij? organizacini? komitet? pirmininkas ir narys.
Apdovanotas ordino U nuopelnus Lietuvai karininko kryiumi (2004) ir em?s ?kio ministerijos garb?s enklu (2014), Baltijos agroverslo instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto, UAB Arvi ir Ko ir Lietuvos em?s ?kio konsultavimo tarnybos ?steigtu ordinu U nuopelnus Lietuvos kaimui (2016). em?s ?kio ministerijos organizuoto konkurso Kaimo spindulys laureatas (u mokslo naujovi? skleidim?, 2007).
Su bendraautor?mis Irena Brazauskiene ir Roma Semakiene u darb? cikl? em?s ?kio augal? grybini? lig? plitimo d?sningum? tyrimai ir efektyvi? kontrol?s metod? k?rimas bei diegimas (19822007 m.) 2008 m. peln? Lietuvos mokslo premij?.
mona Giedr? daktar?, LAMMC emdirbyst?s instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dukra Lina sociolog?, s?n?s Liudas fizikas, Vladas ininierius.
Laisvalaikis ir pom?giai: sodininkyst?, kelion?s, knyg? skaitymas.
?kis darbtumas ir pareigingumas.
Graiausia ir mylimiausia vieta Kups?i? kaimas ir Betygalos parapija.
Toliau pateikiama dalis ileist? knyg?, kur Z. Dapkevi?ius yra t? knyg? autorius arba bendraautoris.
iame leidinyje trumpai apvelgiama gryb? morfologija, klasifikacija, j? s?veika su kitais organizmais. Taip pat pateikiamos pagrindin?s inios apie gryb? sistematik?, paplitim? gamtoje ir reikm? aplinkai, augalams, gyv?nams ir mon?ms. Isamiai aptariami augalus paeidiantys grybai, j? paplitimas, daroma ala, diagnostika ir kontrol?.
iame leidinyje trumpai apvelgiama virus? tyrim? raida, j? kilm? ir vieta gyvojo pasaulio sistemoje, morfologija ir s?veika su l?stele, pateikiama virus? klasifikacija. Taip pat pateikiamos pagrindin?s inios apie virus? paplitim? gamtoje ir j? s?veika su kitais gyvais organizmais: bakterijomis, dumbliais, grybais, augalais, vabzdiais, stuburiniais gyv?nais ir kt. Detaliau aptariami augalus paeidiantys virusai, j? plitimas, daroma ala, diagnostika ir kontrol?, nes autoriai yra augalininkyst?s specialistai ir turi sukaup? ios srities daugiau ini?. Leidinio pabaigoje yra pateikta autori? naudota ir rekomenduojama literat?ra skaitytojams, kurie nor?s isamiau susipainti su virus? biologija ir j? savyb?mis, j? reikme moni?, gyv?n? ir kit? organizm? gyvenime.
iame leidinyje trumpai apvelgiama mikrobiologini? tyrim? raida, mikroorganizm? kilm? ir vieta gyvojo pasaulio sistemoje, bakterij? morfologija, klasifikacija, j? s?veika su kitais organizmais. Taip pat pateikiamos pagrindin?s inios apie bakterij? paplitim? gamtoje ir j? reikm? aplinkai, augalams, mon?ms ir gyv?nams. Detaliau aptariamos augalus paeidian?ios bakterijos, j? plitimas, daroma ala, diagnostika ir kontrol?, nes autorius yra augalininkyst?s specialistas, sukaup?s daug ios srities ini?.
? pirm?j? lietuvi? kalba leidin?, pretenduojant? ? miko fitopatologijos vadov?lio status?, pareng? nedidelis autori? kolektyvas. Pirm?j? jo dal? Bendrosios inios apie augal? ligas (iskyrus pirmos dalies 1.6 ir 1.8 skyrius) para? prof. habil. dr.
Z. Dabkevi?ius.
iame augal? patologijos vadov?lyje didesnis d?mesys skiriamas em?s ?kio, sodo ir daro augal? ligoms, j? suk?l?jams, lig? plitimo ypatumams ir kontrolei. Augal? patologija skirstoma ? teorin?, kuri nagrin?ja sud?tingus augalo, aplinkos ir patogeno santykius, ir taikom?j?, kuri nagrin?ja konkretaus augalo konkre?ios ligos prieastis, plitim? ir kontrol?. Vadov?lis susideda i bendrosios ir specialiosios dali?. Bendrojoje dalyje pateikiamos bendros inios apie augal? ligas, aptariama neinfekcini? ir infekcini? augal? lig? kilm?, paeidimo mechanizmas, lig? plitimo principai, diagnostikos metodai, taip pat detaliau supaindinama su infekcini? lig? suk?l?jais: virusais, bakterijomis, grybais, parazitiniais augalais ir nematodais, j? biologijos ypatumais, dauginimusi, aplinkos s?lyg? poreikiais, sistematika, sukeliam? lig? simptomais, mikroorganizm? patogeneze. Bendr?j? dal? paruo? Lietuvos emdirbyst?s instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Z. Dabkevi?ius, jis apibendrino Lietuvos em?s ?kio universitete magistrant?ros ir doktorant?ros studijose modulio Augal? patologija skaityt? paskait? mediag?. Specialiojoje dalyje apraomos svarbiausios em?s ?kio augal? ligos, kurios kiekvienais metais daugiau ar maiau iplinta kult?rini? augal? pas?liuose, daro al? derliui ir kuri? plitimo gausum? b?tina nuolat sekti.
Marijona Birut? Navakauskien?

Komentarų nėra