Z. Dabkevičius – iš Raseinių rajono kilęs mokslininkas

Siųsti Versija spausdinimui

Raseinių rajone išaugo daug gabių žmonių, jie žinomi ir šalies mastu. Vienas iš tokių yra profesorius Zenonas Dapkevičius. Jis gimė ir augo viename iš Betygalos seniūnijos kaimų. Tas kaimas – Kupsčiai, jie seniau priklausė Betygalos seniūnijai. Kupsčius rasime nutolę apie 1 km į rytus nuo Pikčiūnų. Iki šių dienų Kupsčių miške išlikusios dar įžiūrimos žemyninės smėlio kopos, jos byloja apie vėjo darbą pasitraukus ledynams iš Lietuvos. Kupsčių miškas, šalia ošiantis Tautušių miškas mums padovanojo senkapius, bylojančius apie senovėje čia gyvenusius žmones. Tai su Maironio vaikyste, jaunyste susijusios vietos. Tai vietos, kur vyko aršūs mūšiai Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
O dabar susipažinkime su garsiuoju profesoriumi.
Z. Dapkevičius gimė 1954 m. rugpjūčio 26 d. Kupsčių k. 1960–1968 m. mokėsi Pikčiūnų aštuonmetėje mokykloje, 1968–1971 m. – Betygalos vidurinėje mokykloje, 1971–1976 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 1979–
1983 m. – Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto aspirantūroje. 1985 m. apgynė disertaciją, jam suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato (1993 m. nostrifikuotas daktaro) laipsnis, 1995 m. – biomedicinos mokslų habilituoto daktaro laipsnis, 2001 m. – profesoriaus vardas.
1976–1984 m. jis dirbo Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto jaunesniuoju mokslo bendradarbiu, 1984–1992 m. – instituto Augalų apsaugos skyriaus Fitopatologijos sektoriaus vedėju, 1992–1997 m. – Lietuvos žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui, 1997–2010 m. – instituto direktoriumi. 2010 m. Lietuvos žemdirbystės institutą, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą bei Lietuvos miškų institutą sujungus į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą (LAMMC), tapo šio centro direktoriumi ir į šias pareigas paskirtas iki 2018 m.
Greta pagrindinių pareigų 1996–2000 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalų apsaugos katedros docentu, nuo 2001 m. iki dabar tame pačiame universitete (nuo 2011 m. – Aleksandro Stulginskio universitetas) eina Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto profesoriaus pareigas ir dėsto augalų patologijos disciplinas, vadovauja magistrantų baigiamiesiems darbams bei doktorantams.
2000–2013 m. taip pat dirbo Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedroje – ėjo antraeiles profesoriaus pareigas ir dėstė mikologijos, mikrobiologijos, agrochemijos ir dirvotyros disciplinas.
2001 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu,
2011 m. – tikruoju nariu, nuo 2013 m. – šios akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininku. 2011 m. išrinktas Švedijos Karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio nariu.
Aktyviai dalyvauja profesinėje ir visuomeninėje veikloje: yra Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės narys, Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tarybos pirmininkas, Žemės ūkio mokslo tarybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos narys ir pirmininko pavaduotojas, asociacijos „Slėnis Nemunas“ tarybos pirmininkas, Lietuvos fitopatologų draugijos narys, Agronomų sąjungos pirmininko pavaduotojas ir valdybos narys.
Mokslinių interesų sritys: augalų ligos ir jų kontrolė, mikroorganizmai ir mikotoksinai augalinėje žaliavoje, augalų genetiniai ištekliai ir apsauga, energinių augalų auginimo technologijos. Kartu su bendradarbiais paskelbė per 200 mokslo darbų anglų, rusų, lietuvių kalbomis, yra knygų „Augalų apsaugos agronomo žinynas“ (1984), „Augalų apsauga“ (1993), „Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita“ (2002), vadovėlių „Miško fitopatologija“ (2006), „Augalų patologija“ (2007), mokomųjų knygų „Virusologijos pagrindai“ (2008), „Mikrobiologijos ir bakteriologijos pagrindai“ (2008), „Mikologijos pagrindai“ (2009) autorius ir bendraautoris. Vadovavo 12 aspirantų ir doktorantų, jie sėkmingai apgynė daktaro disertacijas. Vadovavo daugeliui mokslinių programų.
Stažavosi Jaunųjų mokslininkų mokykloje Suchumyje, Gruzijoje (1982), Visasąjunginiame augalų apsaugos institute Leningrade, Rusijoje (1983), Oregono ir Kanzaso universitetuose JAV (1993), „ADAS Company“ Anglijoje (1995), Švedijos žemės ūkio universitete (1996).
Yra tarptautinio leidinio „Žemdirbystė-Argiculture“ redakcinės kolegijos pirmininkas (nuo 1995), „Lietuvos žemės ūkio enciklopedijos“ (nuo 1996), žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ (nuo 1998) ir „Progres in Plant Protecion“ (Lenkija) redakcinių kolegijų narys, Lietuvos valstybinių mokslo premijų komitetų narys (1999–2004), daugelio mokslinių konferencijų organizacinių komitetų pirmininkas ir narys.
Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi (2004) ir Žemės ūkio ministerijos garbės ženklu (2014), Baltijos agroverslo instituto, Aleksandro Stulginskio universiteto, UAB „Arvi ir Ko“ ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos įsteigtu ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ (2016). Žemės ūkio ministerijos organizuoto konkurso „Kaimo spindulys“ laureatas (už mokslo naujovių skleidimą, 2007).
Su bendraautorėmis Irena Brazauskiene ir Roma Semaškiene už darbų ciklą „Žemės ūkio augalų grybinių ligų plitimo dėsningumų tyrimai ir efektyvių kontrolės metodų kūrimas bei diegimas (1982–2007 m.)“ 2008 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją.
Žmona Giedrė – daktarė, LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dukra Lina – sociologė, sūnūs Liudas – fizikas, Vladas – inžinierius.
Laisvalaikis ir pomėgiai: sodininkystė, kelionės, knygų skaitymas.
Šūkis – darbštumas ir pareigingumas.
Gražiausia ir mylimiausia vieta – Kupsčių kaimas ir Betygalos parapija.
Toliau pateikiama dalis išleistų knygų, kur Z. Dapkevičius yra tų knygų autorius arba bendraautoris.
Šiame leidinyje trumpai apžvelgiama grybų morfologija, klasifikacija, jų sąveika su kitais organizmais. Taip pat pateikiamos pagrindinės žinios apie grybų sistematiką, paplitimą gamtoje ir reikšmę aplinkai, augalams, gyvūnams ir žmonėms. Išsamiai aptariami augalus pažeidžiantys grybai, jų paplitimas, daroma žala, diagnostika ir kontrolė.
Šiame leidinyje trumpai apžvelgiama virusų tyrimų raida, jų kilmė ir vieta gyvojo pasaulio sistemoje, morfologija ir sąveika su ląstele, pateikiama virusų klasifikacija. Taip pat pateikiamos pagrindinės žinios apie virusų paplitimą gamtoje ir jų sąveika su kitais gyvais organizmais: bakterijomis, dumbliais, grybais, augalais, vabzdžiais, stuburiniais gyvūnais ir kt. Detaliau aptariami augalus pažeidžiantys virusai, jų plitimas, daroma žala, diagnostika ir kontrolė, nes autoriai yra augalininkystės specialistai ir turi sukaupę šios srities daugiau žinių. Leidinio pabaigoje yra pateikta autorių naudota ir rekomenduojama literatūra skaitytojams, kurie norės išsamiau susipažinti su virusų biologija ir jų savybėmis, jų reikšme žmonių, gyvūnų ir kitų organizmų gyvenime.
Šiame leidinyje trumpai apžvelgiama mikrobiologinių tyrimų raida, mikroorganizmų kilmė ir vieta gyvojo pasaulio sistemoje, bakterijų morfologija, klasifikacija, jų sąveika su kitais organizmais. Taip pat pateikiamos pagrindinės žinios apie bakterijų paplitimą gamtoje ir jų reikšmė aplinkai, augalams, žmonėms ir gyvūnams. Detaliau aptariamos augalus pažeidžiančios bakterijos, jų plitimas, daroma žala, diagnostika ir kontrolė, nes autorius yra augalininkystės specialistas, sukaupęs daug šios srities žinių.
Šį pirmąjį lietuvių kalba leidinį, pretenduojantį į miško fitopatologijos vadovėlio statusą, parengė nedidelis autorių kolektyvas. Pirmąją jo dalį „Bendrosios žinios apie augalų ligas“ (išskyrus pirmos dalies 1.6 ir 1.8 skyrius) parašė prof. habil. dr.
Z. Dabkevičius.
Šiame augalų patologijos vadovėlyje didesnis dėmesys skiriamas žemės ūkio, sodo ir daržo augalų ligoms, jų sukėlėjams, ligų plitimo ypatumams ir kontrolei. Augalų patologija skirstoma į teorinę, kuri nagrinėja sudėtingus augalo, aplinkos ir patogeno santykius, ir taikomąją, kuri nagrinėja konkretaus augalo konkrečios ligos priežastis, plitimą ir kontrolę. Vadovėlis susideda iš bendrosios ir specialiosios dalių. Bendrojoje dalyje pateikiamos bendros žinios apie augalų ligas, aptariama neinfekcinių ir infekcinių augalų ligų kilmė, pažeidimo mechanizmas, ligų plitimo principai, diagnostikos metodai, taip pat detaliau supažindinama su infekcinių ligų sukėlėjais: virusais, bakterijomis, grybais, parazitiniais augalais ir nematodais, jų biologijos ypatumais, dauginimusi, aplinkos sąlygų poreikiais, sistematika, sukeliamų ligų simptomais, mikroorganizmų patogeneze. Bendrąją dalį paruošė Lietuvos žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Z. Dabkevičius, jis apibendrino Lietuvos žemės ūkio universitete magistrantūros ir doktorantūros studijose modulio „Augalų patologija“ skaitytų paskaitų medžiagą. Specialiojoje dalyje aprašomos svarbiausios žemės ūkio augalų ligos, kurios kiekvienais metais daugiau ar mažiau išplinta kultūrinių augalų pasėliuose, daro žalą derliui ir kurių plitimo gausumą būtina nuolat sekti.
Marijona Birutė Navakauskienė

Komentarų nėra