Žemaičiui laikas keisti rūbą

Liudvikas BAKAS

2011-05-12 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri rūpinsis tvarkomųjų ir restauruojamų darbų eiga bei kontrole kultūros paveldo objektuose ir saugomose teritorijose. Pirmasis komisijos darbas buvo V. Grybo skulptūros „Žemaitis“ fizinės būklės įvertinimas bei tvarkomųjų darbų eigos numatymas. Be komisijos pirmininkės, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Kristinos Krikštanaitės, šio skyriaus vyr. specialistų G. Pečkaitienės ir V. Oržekausko, aptarime dalyvavo atestuotas nekilnojamųjų kultūros vertybių (dailės) vertinimo specialiosios ekspertizės specialistas Viktoras Vitkus.
Paminklo „Žemaitis“ paviršiaus faktūra gana sudėtinga, ypač pačios skulptūros. Cokolinė dalis visuose fasaduose padengta apnašomis ir mikroflora. Nemaža jų sankaupa – ties raidėmis priekiniame fasade. Vyraujantys vakarų vėjai plėšo mikrofloros ir dulkių apnašas nuo ąžuolo šakų, esančių arčiau paminklo. Dabar kalbėti apie ąžuolo šakų genėjimą yra netikslinga. Doc. dr. Evaldas Navys pažymi dvi aplinkybes genėjant ąžuolą. Pasak jo, net ir jauni medžiai didesnes žaizdas užgydo sunkiai ir lėtai. Seni ąžuolai nepajėgia užgydyti tokių žaizdų, sunkiai sudaro epikorminius ūglius. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad palankiausias ąžuolo genėjimo laikas – ankstyvas pavasaris, tačiau sėkmingai galima genėti iki vasaros pabaigos.
Restauratorius K. Norkūnas mano, kad po paskutiniųjų tvarkymo darbų 2007 metais estetinis paminklo vaizdas nesikeis bent 3 metus. Dabartinę nelygią teršalų sankaupą objekto paviršiuje taip pat sąlygoja netinkamai išdėstyti želdiniai aplink aikštę. Pavienių medžių, taip pat ir beržų grupės dydžiai, lajų tankumas į šoną už galinio paminklo fasado nevienodai saugo paminklą nuo atmosferinio poveikio. Sudaromos sąlygos teršalams tarpti tam tikrose nuolatinėse vietose, ypač cokolinėje dalyje ir paminklo bazėje.
Galima teigti, kad dalis želdinių prarado savo estetinę vertę. Nevilkinant buvo pašalinti spygliuočiai. Dalis medžių turi nudžiuvusias šakas, dar kita dalis (beržų grupė) netinka parko/skvero želdinių asortimentui. Įvairiais laikotarpiais čia augo ir tebeauga liepos, spygliuočiai, beržai, ieva, ąžuolas, alyvų krūmai ir kt. Parko kūrėjai menkai vadovavosi želdinių formavimo principais.
Analizuojant archyvines paminklo atidarymo ir šventinimo metu darytas nuotraukas bei fotoarchyvą, esantį V. Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke, matosi, kad didesnių
želdinių nebūta. Vienas pirmųjų pasodintų medžių – vadinamasis prezidento A. Smetono sąžuolas, kuris yra išlikęs šios paminklinės saugomos erdvės artefaktas.
Jau yra surašyta V. Grybo paminklo „Žemaitis“ tvarkybos darbų programa – užduotis ir defektinis aktas. Tikėkimės, kad „Žemaitis“ netrukus pakeis nudėvėtą rūbą.

Bus daugiau.