[1]Ugn? TIMONYT?
Raseini? ?kinink? s?jungos vadas Albinas Gruzdži?nas paakino pasidom?ti neseniai Seime priimtais Žem?s mokes?io ?statymo pakeitimais, d?l kuri? žemdirbiai jau net Prezident?s pagalbos šaukiasi.
Kei?iasi tarifas
?kinink? vadas Albinas mano, kad naujoji mokes?i? tvarka n?ra teisinga ?kininkams. Pagal j? nuo 2013 met? keisis mokes?io už žem? tarifas ir vietoj dabar esan?io 1,5 proc. teks mok?ti nuo 0,01 iki 4 proc. Bet ir tai ne pats didžiausias pavojus – blogiausia tai, kad mok?ti reik?s ne nuo žem?s našumo balo, o nuo jos vert?s, kuri gali kisti d?l visiškai nuo žemdirbio nepriklausan?i? aplinkybi?. Tarkime, turtingas užsienietis ?sigys žem?s, kurioje ?rengs hipodrom?, pramog? kompleks?, prašmatni? prieplauk?. Jei šalimais yra ežeras ar up? bei pan., aplink t? objekt? žem?s kaina visu smarkumu šoktels ? virš? ir niekas n? nesidom?s, koks to žem?s gabalo naudingumo balas. Tod?l Raseini? ?kininkai, kaip ir kiti šalies žemdirbiai, mano, kad žem?s mokes?i? dydis tur?t? priklausyti tik nuo žem?s našumo, kaip tai buvo iki šiol, o ne išorini? ir nuo žemdirbio nepriklausan?i? aplinkybi?. A. Gruzdži?no nuomone, naujoji tvarka ?nešt? sumaišties ir d?l žem?s vert?s nustatymo. Kas j? nustatin?t? ir iš kieno
kišen?s tokie darbai b?t? atliekami? Ar d?l l?š? tr?kumo biudžete toji žem?s vert? nei iš šio, nei iš to neimt? augti? Tuo tarpu iki dabar buv?s žem?s našumo balas – pats objektyviausias žem?s vert?s matas.
Daro ir abejoja
?domu tai, kad patys ?statymo leid?jai šiandien netgi garsiai abejoja jo veiksmingumu bei teisingumu, regi ?statymo spragas. Antai Seimo narys Edmundas Pupinis viešai kalba apie tai, kad reik?t? diskutuoti d?l mokes?io skai?iavimo metodikos, nes pagrindinis žem?s vertinimo kriterijus vis tik tur?t? išlikti ne žem?s vert?, o jos našumo balas.
Žemdirbiams nerim? kelia dar ir tai, jog naujieji tarifai daugeliu atvej? gali priklausyti nuo rajon? savivaldybi? taryb? sprendimo. O ten, kur ?sikiša politikai, jau nieko gero nebelauk. Pagal nauj?j? tvark? žem?s mokes?i? tarif? nustatys savivaldyb?s taryba, o ?statymas joms suteiks teis? savo biudžeto s?skaita sumažinti žem?s mokest? arba net visai nuo jo atleisti. Žemdirbiai baiminasi, kad šis ?statymas leis politikams mokes?ius krauti ne pagal žem?s vert?, ne pagal jos bal?, o pagal asmenines simpatijas, pagal priklausomyb? politin?ms partijoms: jei priklausai x partijai, tai nuo mokes?io visai atleisime, jei xx, tai mok?si keleriopai, kol ne?stosi ? x partij?. Es? paskai?iuota, jog penkeri? met? pereinamuoju laikotarpiu žem?s mokes?io dydis
žemi? savininkams, tinkamai priži?rintiems savo valdas, nedid?t? daugiau nei 20 proc. ankstesniais metais mok?to mokes?i? dydžio, net tai – tik teorinis skai?iavimas. Be to, ir tie 20 proc. žemdirbiui yra labai daug.
?statymas apsileid?liams
?statymo autoriai teigia, kad naujasis ?statymas buvo kuriamas kaip tramdomieji marškiniai apleist? žemi? savininkams. M?s? ?kininkai mano, jog pati id?ja tramdyti apleist? žemi? savininkus yra gera. Juk šiuo metu Lietuvoje yra priskai?iuojama apie 400 t?kst. ha apleistos žem?s ?kio paskirties žem?s, kurios savininkai n? neketina dirbti, o tik prisipirko jos laukdami geresni? laik? ar turting? investuotoj?. Ta?iau kuriems galams reik?jo sukurti tok? grandiozin? mechanizm?, kad net patys jo k?r?jai nebesusigaudo kas ir kaip? Net dvejus metus buvo rengiamas šis ?statymas, o vis tiek iš?jo nei šis, nei tas. Anot A. Gruzdži?no, nieko konkretaus, tik šak?mis ant vandens rašyta, bet akivaizdu, kad ?kininkui gerai vis tiek neb?si?, dar vienas ?kininko apipl?šimas ir tiek. Paprastam žemdirbiui yra aišku, kad pažaboti apleist? žemi? savininkus buvo ir yra kur kas paprastesni? galimybi? nei dvejus metus vargstant prie naujo ?statymo: „Viso labo tereik?jo pakelti tarif? apleistoms žem?ms, ir viskas. Kod?l
reik?jo bausti ir darbš?iuosius, tvarkingai ?kininkaujan?ius žemdirbius? Be to, juk ir dabar Administracin?s teis?s pažeidim? kodekse yra numatyta atsakomyb? už apleistas žemes. Kod?l tuo nenor?ta pasinaudoti?“
Ant vienos šakos
M?siškiai ?kininkai atkreip? d?mes? ir ? tai, kad naujieji mokes?i? tarifai tiek apsileid?lius, tiek tvarkingai ?kininkaujan?ius tarsi suvienodina, visus sutupdo ant tos pa?ios šakos. Juk dabar tarybos nariai ?gyja teis? netgi sumažinti mokest? apleist? žemi? savininkams. ?statymas negarantuoja, kad apsileid?liai sulauks didesnio mokes?io. „Dabar visi žemi? savininkai, dirbantys j? ar piktžolynais pavert?, yra prieš ?statym? vienodi. Ir gali atsitikti taip, kad savivaldyb?s apleist? žemi? savininkams gali taikyti netgi mažesn? tarif?.“
Lopys nauj?
D?l šio ?statymo šalies ?kininkai rinkosi ? išpl?stin? ?kinink? s?jungos prezidiumo pos?d?, kuriame nutar? si?lyti ?statymo reng?jams teikti po?statyminius aktus Seimui. Pirmiausiai jie atkreip? d?mes? ? tai, jog tur?t? b?ti nustatytas maksimalus 50-ties lit? tarifas už hektar? (dabar ?statyme „lubos“ yra numatytos 100 lit?). Taip pat si?lo tikslinti apibr?žim?, kas yra apleista žem?. O svarbiausia – numatyti, kad apmokestinant žem? pagrindinis kriterijus tur?t? b?ti ne jos vert?, o našumo balas. Kaip bus lopomas naujas ?statymo r?bas, ?kininkai atidžiai seks.