�mogus, pak?l?s tiek �viesos

Pranas LAURINAVI?IUS

Ankstyvas vasario 16-osios rytas… Praveriu savo nam? duris, kieme veid? grybteli spiginantis �altukas, bet sieloje gera, �ilta… Imu brangiausi? savo nam? relikvij? � trispalv?, pagarbiai j? i�vynioju, i�keliu prie namo. Einu dirbti kasdienini? darb?. Kaip visad pirmiausia lauko virtuv?l?je ?sijungiu savo rytini? apeig? palydov? � radijuk?, visad kol vyksta ruo�a klausau LR transliacijos �Ryto garsai�. Direktorius kalba li?dnai, prane�a dar li?dnesn? �ini? � �iandien ryte nustojo plakusi m?s? mylimo poeto Justino Marcinkevi?iaus �irdis. Gerkl?je ?strigo sunkus, skausmingas atod?sis, jau?iau, kaip veidu ritosi a�aros, l?pos �nab�d?jo am�in? atils?. Mintyse prab?go jo eil?ra�?i? posmai, susitikime matytas veidas, gird?ti jo sodriai tariami �od�iai ir klausimas kod?l… kod?l… toki? brangi?, diding? dien? i�?jai?.Atsakymas at?jo ka�kod?l su palengv?jimu, kad kitaip ir b?ti negal?jo. Didingi ir garbingi �mon?s i�eina per didelias gra�ias �ventes.
I�?jai plazdant trispalv?m,?d?j?s mums ? �irdis ir l?pas savo posmus, �od�ius.Su skausmu atsiduso m?s? tautos trys milijonai…Ir pasaulis �inojo tave,Apie laisv? ir �od? kalb?jai… Brangiausia tau buvo �mogus, Lietuva… Pamenu, gal prie� trisde�imt, o gal ir daugiau met? Raseini? kult?ros namuose (dabar ten ?sik?rusi Vie�oji biblioteka) ? susitikim? su poetu susirinko minia jo poezijos gerb?j?. Sal? buvo sausakim�a. Tada Justinas Marcinkevi?ius man padar? nepaprast? ?sp?d?. Manyje ?vyko l?�is. Jis man tapo Lietuvos �mogumi nr. 1, toks jis man ir liko. Po susitikimo, pamenu, t? vasaros nakt? neu�migau ir jo ?vaizd�io, jo �od�i? ?kv?ptas para�iau savo pirm?j? eil?ra�t?:
Rytas
I� vakaro ant stalo draikos
Balti lapai lyg k?dikyst?s
vystyklai.
Prav?rus ryto lang? pl?steli gaivi
v?sa.
Senam sode su�nar? lapai tau
tyliai sako,
kad numigai ne ka�in k?.
Pajut?s pirm? spindul? ant veido,
delnuos rasos la�us,
Gr?�ti prie balto lapo
Ir byra �od�iai skals?s
Lyg sald?s, rup?s duonos trupiniai.
�tai k? sako poetas apie save knygoje �Am�ino r?pes?io pieva�, i�leistoje 2005 metais: �Esu kaimi�kosios kult?ros augintinis. Aplink mano galv? ?iulb?dama skraid? dar gyva liaudies daina, augo ir �yd?jo papro?iai, apeigos, tik?jimai, anksti prad?jau dirbti visus darbus, kuriuos reik?jo dirbti �em?s �mogui. ?ia pat u� vart? prasid?jo kelias i� nam? � prie knygos, prie kult?ros. �? keli? �enklina ne vienas mano eil?ra�tis, kuriame galima pasteb?ti kartu su manimi esan?ius �mones, gyvul?lius. Pasirodo, kad a� negaliu be j?. Ten mano �aknys. Einu ? jos istorij?, ? kalb?, ? gamt? ir kult?r? tarytum ? am�in? savo �em?. Su Nemuno kilpa ant kaklo. Su laiko na�ta, su gerumu ir �iaurumumu, su jo laime ir kan?ia. Toks yra kelias ? did�iuosius namus, ? Lietuv?. Eil?ra�?io kelias. Jis veda prie vis?, ? am�ino r?pes?io piev?. Eil?ra�tis nu?jo su manimi netrump? keli?. Tiesa, jis n?ra vienintelis mano brolis � kartu su juo keliavo poemos ir dramos. Bet eil?ra�tis buvo ir liko ar?iausiai �irdies.� Teisus, o koks teisus poetas, jo posmai, jo eil?ra�?iai… Buvo ir liks mums visiems arti �irdies ne tik jo eil?ra�?iai, bet ir �is �mogus, pak?l?s tiek daug �viesos.

Nebaigtas eil?ra�tis
<…>
saldumas gomury kal?din? giesm?
m?ginimas pakilt kritimas
v?l ir v?l
ne lempa palub?j li?dna li?dna
v?l?
baugi tamsos gaida artyn artyn
artyn
atrodo kad ir myliu ir suprantu
mirtim
bet ne gyvenimu

Poetas prie� por? m?nesi? pasly-
do ant laipt?, tas paslydimas jam
buvo lemtingas. Eilut?s i� jo eil?-
ra�?io, ra�yto prie� daug met?:

Lyg sapnas
Ar laikas galb?t jau laikas?
Gird�iu, kai sapnuodamas klausiu,
laiptas, dar vienas laiptas!