[1]Vaclovui Rimantui Stulginskui neseniai su?jo 80 met?. Ta proga ? Betygalos muziej? suguž?jo nemažas b?rys žmoni?, at?jo dalis gimini?, kad pagerbt? ?žym? Betygalos krašto žmog?. Irena Simanavi?ien? su Stase Grinevi?iene ir vainik? iš ?žuolo lap? jubiliatui nupyn?, ant kaklo užkabino.
Vaclovas Rimantas yra aktyvus visuomenininkas, rašo eil?raš?ius, dalyvauja parodose su savo dirbiniais iš medžio, metalo, plastiko. Jo dirbini? buvo galima pamatyti parodoje Betygalos muziejuje. Ilg? laik? vadovavo d?d? orkestrui. Yra išleid?s kelet? eil?raš?i? knyg?. Ant knygos viršelio užrašyta „Vaclovas Stulginskas“. Paklausus, kod?l taip užrašyta, kur dingo vardas Rimantas, jubiliatas nusišypso ir atsak?: ,,Mane visi vadina Vaciuku. Kam tas Rimantas? Vienas vardas skamba papras?iau, lengviau tariamas.“
V. R. Stulginskas gim? 1942 m. rugpj??io 27 d. Raseini? r. Puknai?i? k. Tas kaimas netoli Pik?i?n?. Mok?si Saugaili? septynmet?je mokykloje. Toliau karin? tarnyba. Kijevas. 3 metai. Jubiliatas apie tai sak?: ,,Pagalvok, žmogau. Aš trejus metus grojau ten su tri?ba. Grojau kariniame orkestre. Tai buvo mano muzikos konservatorija. Aš daug ko išmokau. Buvau labai imlus, užsispyr?s. Ten išmokau groti ir su kitais muzikos instrumentais. Galvoju, parvažiav?s namo grosiu, ?kursiu d?d? orkestr?.“
Jaunas vaikinukas gr?žo iš kariuomen?s, ?sidarbino tuometin?je Radviliškio melioracijos valdyboje Pakirkšnio kaime. Dirbo vairuotoju. Stigo žini?, tad mok?si Panev?žio hidromelioracijos technikume, baig? techniko-mechaniko specialyb?. Kur? laik? dirbo ir apsaugos inžinieriumi. Nerimstanti jauno žmogaus širdis linko prie muzikos, tad sub?r? jaunus žmones kr?von, susirado ir instrumentus pu?iam?j? orkestrui. Laisvalaikiu jis ?m? vadovauti Pakirkšnio kult?ros nam? pu?iam?j? orkestrui. Š? darb? dirbo iki pat pensijos. Keit? profesijas. Muzikos paveiktas per?jo dirbti kult?ros nam? etatiniu darbuotoju. V?l tr?ko žini?, tad ?stojo ? Vilniaus kult?ros darbuotoj? tobulinimosi institut?, j? s?kmingai baig?. Per?jo pu?iam?j? orkestro vadovo kursus. Baig?s mokslus pakeltas pareigose – ?m? vadovauti Pakirkšnio kult?ros namams. Tap?s direktoriumi ir toliau vadovavo pu?iam?j? orkestrui. Žmogus nerimo, ieškojo daugiau muzikos instrument?. Kai juos gavo, v?l prasid?jo rimtas darbas – su jaunimu. Pagaliau direktorius ?m? vadovauti ir antram kolektyvui – vaik? pu?iamajam d?d? orkestrui. Grojo visur: švent?se, min?jimuose, laidojant žmog?. Dalyvavo šventiniuose renginiuose Maironio gimtin?je, t?višk?je (2002 m., 2004 m.),
folklorini? ansambli? švent?je Baisogalos dvaro parke (2007 m.),
[2]Lietuvos karini? paj?g? min?jime Radviliškyje (2000 m.),
melioratori?, Radviliškio rajono, Baisogalos, Šaukoto, Šiaul?n? švent?se…
Vaclovas Rimantas pasižym?jo k?rybiniu aktyvumu, tad už pasiekimus saviveikloje turi nemažai apdovanojim?. Šio žmogaus namuose rasime iš Radviliškio rajono vadov? gautus diplomus, pagyrimo raštus, pad?kas, kelis vyriausybinius apdovanojimus… Apie jubiliat? buvo rašoma spaudoje, o ir jis kartais parašo kok? straipsn? ? spaud?.
Iš?j?s ? pensij?, šis darbštuolis nenurimo. Susidom?jo poezija, menine k?ryba, turi namuose ?k?r?s nedidel? muziej?. Ant sien? kybo ne vien jo numyl?tos d?dos… Jubiliatas susir?pin?s. Sako – aš jau prinok?s obuoliukas. Kas bus su mano muziejuku, kai tas obuoliukas nukris? Eksponatai užima nemažai vietos.
V. R. Stulginskas yra išleid?s kelias knygas. Eil?raš?i? knygoje ,,Eil?s, dainos, muzika, giesm?s“ (2004 m.) autorius rašo: ,,Knygel?je užrašiau vaikyst?je išgyventus ir dar lig šiol nepamirštus ?vykius. Mintis išreiškiau paprast? eil?raš?i? forma. Nor?josi k? nors palikti savo artimiesiems, an?kams… Suk?riau kelet? giesmi?, užrašiau j? natas, suk?riau vokiškos pakraipos dain? ir muzikos. Vokie?i? muzika man prie širdies. Švelni, techniška, paprasta, graži. Dominuoja pu?iamieji instrumentai, su jais surištas mano gyvenimas. Dain? ir muzikos natos užrašytos groti klarnetu, tad grojant akordeonu natas reikia transponuoti žemiau.“
Knygel?je ,,Eil?s ir aplikat?ros“ (2011 m.) V. Stulginskas rašo: ,,Pagal galimybes surinkau ir sud?jau šioje knygel?je ?vairi? muzikos instrument? aplikat?ras, nes savo kailiu patyriau, kad šios informacijos tr?ksta. Jos nerasi nei kaimo bibliotekoje, nei miesto knygyne. Panor?s mokytis groti muzikos instrumentu žmogus susiduria su šia problema, tad šia knygele gal?s naudotis muzikos mokytojai, kult?ros nam? darbuotojai ir eiliniai saviveiklininkai. Mažai kas groja akordeonu, klarnetu, trombonu… Gal ši knygel? sudomins mokytis groti norimu muzikos instrumentu?“
Knygoje „Melioracija ir kiti puslapiai“ (2012 m.) autorius aprašo melioratori? darbus, yra surink?s daug istorin?s medžiagos apie melioracij? Lietuvoje, Radviliškio rajone. Istorin?s nuotraukos, buvusi? melioratori? ,,zimagor?“, pasisakymai džiugina skaitytoj?, praple?ia jo žinias apie sunk? griovi? kas?j?, upeli? tiesintoj?, valytoj?, tilt? statytoj? darb?.
Skaitydami gerbiamo jubiliato 2020 m. išleist? knygel? ,,Apie d?das žalvarines“ mes sužinome, kad su jomis šis žmogus draugavo 1965–2009 m. Nesiskiria su jomis ir dabar, nes Betygalos muziejuje aid?jo muzikos garsai. Jis grojo vaikyst?je, jaunyst?je žinomose Betygalos krašte kaimo kapelose: Juozo Grabausko, Bakšio, broli? Digri?… Grojo su ?vairiais muzikos instrumentais. Knygel?je rasime ir istorin?s medžiagos apie 14 d?d? orkestr?, kurie veik? Radviliškio rajone, aprašoma ir Pakirkšnio kaimo d?d? orkestro istorija. Daug nuotrauk?, prisiminim?. Apie vyro darb? saviveikloje rašo ir jo gyvenimo palydov? – žmona Rima: ,,Dirbome abu pedagogin? darb?. Aš mokiau mažuosius pažinti raides, skai?iuoti, rašyti, deklamuoti, piešti, kas b?davo numatyta programose. Vaclovas tuo metu mok? muzikinio rašto ir vaikus, ir suaugusiuosius – groti pu?iamaisiais instrumentais orkestre. Jis sakydavo: „Žmona, d?da ir mašina – tai mano gyvenimas. Tod?l jam to gyvenimo ir nebandžiau sutrukdyti. Muzikai, koncertams, repeticijoms, laidotuv?ms Vaclovas atiduodavo daug laiko. Palaikydavau j? dvasiškai, nepriekaištaudavau už tas neb?tas valandas šeimoje.“
Palink?kime poniai Rimai sveikatos, gyvenimo žyd?jimo. Palink?kime ir Vaclovui Rimantui ilgo k?rybingo gyvenimo, ? ruden? eiti su šypsena. O dabar teaplanko juos malon?s prisiminimai:
Man lig šiolei brang?s
Tie prisiminimai,
Kai kvep?jo šieno
Pakrauti vežimai.
Kaimo vakaruškos,
Žibalin?s lempos,
Nat?ralios pievos,
Kvapas žied? ievos…
Kai medin? gry?ia
Nuo šal?io pošk?jo,
Varn? pulkas sek?,
Kai t?tis ak?jo.
Paslaptingai oš?
Kvepiantys pušynai,
Baravykus sl?p?
Augantys eglynai.
Laukai ir miškai,
Po kuriuos klajojau…
?ia vaikyst? mano,
?ia juk aš b?giojau…
(ištrauka iš V. Stulginsko eil?raš?io ,,Iš gimtin?s krašto“).
Marijona Birut? Navakauskien?