[1]Pranas Laurinavi?ius
Nutr?ko pertempta
Tylos styga,
Pabiro žodžiai
Iš tylos.
Pabandžiau aš juos
Surinkti ? tyl? v?l.
Bet nepavyko jau, deja,
Pabiro, pakilo
Tie žodžiai per aukštai,
Kurie per garsiai buvo ištarti,
Ir daros baisiai nejauku
D?l žodži?,
Kurie per garsiai buvo ištarti.
Žodžiai… Kokie jie? Visokie, kaip ir žmon?s:
b?na graž?s, geri, malon?s, kilmingi, išmin-
tingi, paprasti, turtingi, skurd?s, dvasingi,
grub?s, šveln?s, užgaulingi, paguodžiantys,
tikri, netikri, pritariantys, prieštaraujantys
ir t. t. Šv. Rašte yra tokie žodžiai: „Ir žodis
tapo k?nu, ir gyveno tarp m?s?.“ Taip, žodis
m?s? tarpininkas. Jis gyvena tarpe m?s?, tai
didžiul? Dievo dovana. Mes privalom j? puo-
sel?ti, valdyti. Prieš ištariant savo artimam,
kiekvien? kart? reikia j? tinkamai pasverti.
Nesakyti to, kas pa?iam b?t? nemalonu…