[1]Mano rankose – rajono literato Prano Laurinavi?iaus poezijos rinktin? „Žodžiai iš tylos“. Knygut?s viršelio autoriaus nuotraukoje regiu ?vairiaspalv? tyl?, li?dniau nuteikia tamsi spalva, bet joje išnyra šviesos spindul?lis, kuris, perskrod?s tams?, švyturiu ?sižiebs.
Rinktin? sudaro šeši skyriai, kiekvienas j? suž?ri vis ?vairesn?mis spalvomis. Pirmasis skyrelis „Pamiršt negaliu“ skirtas artimiausiems žmon?ms. Autoriui be galo gaila, kad anksti iš?jo t?vas, jo galvel? glost? tik v?jas, kasdien kely lydinti aštuoni? vaik? mama. Šiandien literatas jai rašo laiškus ant vyšnios, žydin?ios obels, tulp?s žiedo. Atsiprašo vaik?, kad slenkstis ne marmuro, o patrešušios pušies. Ir žmonai, su kuria prad?t? jaunyst?j keli? eina s?kmingai iki šiolei. ?domios vizijos aplanko lyrin? subjekt?: ošia senas kumetyno klevas, mama Alksnos upely skalaujanti lininius t?vo ir brolio drabužius, paženklintus karo krauju.
Antrasis skyrelis „T?višk?l?“. Kiek graži? ir prasming? eilu?i? mielam gimtin?s kampeliui. ?ia ir palauk? su baltais beržais ir Mis gražuol?s vasaros šypsnis, už Šveicarij? gražesn? Žemaitija, Molav?nai, Sujainiai, Kalnujai, Šiluva. Šm?steli ir li?dnos gaidos: nebeskamba šienpjovi? daina, melioracijos grioviuos „apkaustai nuo krai?io skyni?“, virsta vyšnios ir obelys iš sod? ? molio tranš?jas. Žemai?i? plentas paliudyt? apie gurguoles „su gr?dais, atimtais iš žmoni?“, tremtini? vežimai, tankai, riedantys pirmyn ir atgal.
?domus skyrelis „Kai susitinkam“. Tai švent?s, suburian?ios žmones, gimines, kaimynus. Velykos, V?lin?s, Žolin?, Jonin?s, Balt? diena, per kuri? „m?s meil? susipina ? šird? vien?“.
O skyrelyje „Gražiausias žiedas“ patys nuoširdžiausi žodžiai gamtos pasauliui: pavasariui, kuris aistringai bu?iuoja kiekvien? sutikt?, vievers?liui, „supl?šiusiam kauk? žiemos“, laukams, su v?ju lenktyniaujantiems… Per sapn? pavasar?l? aplanko gražuol? vasara su alyv? žyd?jimu, liep? medum…
Gražiausias žiedas pavasariui – žmogus. Jo sapne boruž?l? taškuota, sparnuota. Jis gaudo m?nul? tarp deln?… Ir graudulys ? šird? veržias, „kai Lietuv? palieka lietuviai Lietuvos“.
Ruden?lis už lango, v?jas žvarbus, ir v?l ilgesys. „Nam? stogai palindo po antklod?m“, „užmigo medžiai“. Bet tai tik trumpa akimirka, juk v?l sulauksim vasaros karštos.
„Žodžiai iš tylos“. Prasideda nuo ryto, kai „byra žodžiai skals?s“ – širdy ir sieloj kartais spygliai, interneto kodai susimaišo. Autoriaus r?pestis – kad pasauly neb?t? kraujo, kad susikalb?tume su artimu žmogumi, laisvas sielos skrydis su mintimi laisva. Tik nepamiršti pad?koti Aukš?iausiajam už visas dovanas.
Nors „Visatos paslapty maža dalel? tik esi“, bet ir „mažam ateina dideli? min?i?“. Tad užšok?s ant Pegaso atsargiai risnoji, kad nenudribtum ant akmen? skaudži?.
Ir v?l rudens motyvas, tik š?kart su art?jan?ia senatve, bet gaivina poezija – narkotikas, kurio atsisakyti sunku. „Iš rudenio lietaus“ užsid?j?s skryb?l?, „iš pievos kvepian?i? g?li? kaklaraišt? spalving? pasiriš?s“ lyrinis subjektas keliauja susitikti su šv. Petru, tikisi jam patikti. Per pilnat? neramu d?l pasaulio kataklizm?.
O kaip gera su tyla kalb?ti, „ji neišduoda paslap?i?, nuod?mes galima pakabinti ant del?ios aštri? nag?“. Ir „v?l kaip k?dikis ramiai miega“, – rašo autorius.
Paskutiniame skyrelyje „Kasdienyb?“ lyrinis subjektas džiaugiasi pas?dytu gyvenimu, kuris neleido sugesti. Valgyta zacirka ir bulbainis keptas – „atmintis priver?ia seil? ryti“. Bet gaila ir graudu (o gal smagu), kad tvarte jau pirtis, b?stas perdžian?ios uošv?s. Gyvuli? ten neb?ra.
Vyrai barzdo?iai ne kirvius galanda, o tuština pig? pilstuk?, bambalius alaus… Dar daug toje kasdienyb?je blogio, bet autoriaus knygut?s viršelio nuotraukoje žibantis švytur?lis juk ?sižiebs ? didel? švies?, kuri dega jo širdy.
Baigdama nor??iau pacituoti autori?, kuris labai savikritiškas ir nuteikia pozityviai eil?raštyje „Be grimo“: „Mano eil?raš?iai be rimo, / bet n?ra juose ir grimo, / neskraido jie padebesiais, / nevaikšto galaktikos keliais. / Žingsniuoja t?višk?s laukais.“
Tikra tiesa, mielas autoriau! K?rybin?s s?km?s, a?i? už knygel?. Manau, nenusivilsite perskait? j? laisvalaikio valand?l?j.
Irena Bulotien?,
literat? klubo „Dubysa“ nar?