Kristina BENDŽI?T?
[1]
Nesidaugina, bet daug?ja. Kas?
Bešeiminink?s padangos.
Lietuvi? liaudies m?sl?
Apklaus? seni?nij? seni?nus, Savivaldyb?s specialistai paskai?iavo, kad rajono pakel?se, pamišk?se bei kitose atokiose vietose susikaup? 140 t bešeimininki? padang?. Apytikriai viena lengvojo automobilio padanga sveria 7 kg, taigi gal?tum?me daryti prielaid?, kad per pastaruosius metus Raseini? krašte šeimininkai atsižad?jo 20 t?kst. vienet? padang?. M?s? rajone gyventoj? skai?ius nesiekia n? 40 t?kst., tod?l peršasi išvada, jog kas antras rajono gyventojas, ?skai?iuojant k?dikius ir senolius, galimai netinkamoje vietoje paliko po padang?. Žinoma, šie skai?iavimai labai s?lyginiai, juolab kai daugiau nei pus? bešeimininki? padang? sudaro stambiagabarit?s traktori? ir sunkvežimi? išnaros.
Padang? utilizavimui – papildomos l?šos
Kaip teigia Raseini? r. savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir teritorij? planavimo skyriaus tarnautoja Vaida Tautkevi?ien?, didžiausia Aplinkos apsaugos r?mimo specialiosios programos l?š? dalis – apie 40 t?kst. Lt – tenka atliek? ir savavališkai užteršt? teritorij? tvarkymui. Šiemet programoje padang? utilizavimui buvo numatyta 10 t?kst. Lt, ta?iau rajono Taryba nusprend? papildomai skirti 7 t?kst. Lt. „Kadangi ?vyko viešieji pirkimai ir jau tiksliai žinojome, kiek kainuoja tonos sutvarkymas, apskai?iavome, kad iš viso reik?t? apie 17 t?kst. Lt. Buvo pasirinkti 3
paslaugos teik?jai, konkurs? laim?jo UAB „Ecoservice“ – surinkti padangas ir transportuoti iki atliek? perdirb?jo jie apsi?m? už mažiausi? kain? – 115 Lt/t. ?mon?s transportas atvyksta ? laikin? padang? saugojimo viet?, pasikrauna ir išgabena krovin? ? „Akmen?s cement?“, – pasakojo tarnautoja. – Savivaldyb? jau antri metai sudariusi sutart? su AB „Akmen?s cementas“ – už mažo gabarito padang? pristatym? mok?ti nereikia, o stambiagabari?i? priims 200 t. Jei viršytume t? kiek?, kuo labai abejoju, reik?t? primok?ti. Pernai buvo išgabenta apie 100 t, tai ir šiemet panaš? kiek? galime išvežti.“
Vis? nesp?jo išvežti
Pasak V. Tautkevi?ien?s, tiksliai n?ra žinoma, kiek ton? bešeimininki? padang? yra rajone, ta?iau pagal seni?n? pateiktus duomenis,apytikriai – 140 t. Pernai išvežta 216 t padang? – tiek stambaus, tiek mažo gabarito. Deja, visomis nesp?ta atsikratyti, kai kur j? sankaupos taip ir pasiliko. Didžiausi? r?pest? k?l? Paraseinyje esanti aikštel? (buvusi degalin?s teritorija), kur jau nuo pernai plyt?jo padang? kapinynas. Savivaldyb?s tarnautoja patikino, kad šiemet jos visos bus išgabentos ir prid?r?, jog šiuos darbus tikimasi baigti iki lapkri?io 1 d. Seni?nijose mažo gabarito padang? surinkim? ir nugabenim? ? atliek? surinkimo aikšteles ar laikino saugojimo vietas organizuoja seni?nai, o prie šiukšli? konteineri? rastas padangas priglaudžia komunalininkai. Susikaupus didesniam kiekiui, jos išgabenamos utilizuoti. Kelet? lengv?j? automobili? padang? patys gyventojai be jokio mokes?io gali pristatyti ? atliek? surinkimo aikštel?. Ta?iau didžiausias galvos skausmas – stambiagabarit?s padangos. B?tent jos dažniausiai „papuošia“ m?s? pamiškes ir laukymes.
Galioja taisykl? – terš?jas moka
Atliek? pri?mimo aikštel?s stambiagabari?i? padang? nepriima – jas reikia tiesiai pristatyti atliek? perdirb?jui. Autotransporto ?mon?s, autoservisai, ?kininkai, kiti verslo objektai, kurie turi didesnius nusibaigusi? padang? kiekius, j? utilizavimu turi pasir?pinti už savo l?šas. Kitaip sakant, savo transportu perdirb?jui nugabenti padangas ir dar sumok?ti, kad jas priimt?. Galioja tokia taisykl? – terš?jas moka. Ko gero, daugelis stambias padangas valdan?i? asmen? negali sau leisti tokios prabangos. O ir kam – laisv? pakeli? ir girai?i? apstu – nuvežei, išvertei ir ramyb?.
Komunalininkai surinks, socialiai remtini asmenys už pašalp? pasidarbuos, savivaldyb? išvežimu pasir?pins. Juk tam ir renkami aplinkos taršos, valstybini? gamtos ištekli? ir kiti mokes?iai…
Terš?jus pri?iupti beveik ne?manoma
Rajono Aplinkos apsaugos agent?ros ved?jo Gedimino Tamašauskio nuomone, bešeimininki? padang? kiekiai n?ra g?sdinantys. Žmon?s link? atnešti nebereikalingas padangas prie šiukšli? konteineri?, kai kurie jas iššvaisto pakel?se, ta?iau komunalininkai surenka vienon vieton, o Savivaldyb? organizuoja surinkim?. Tinkamai saugomos padangos gr?sm?s aplinkai nekelia, svarbiausia, kad neužsidegt?. ?siliepsnojusios padangos ? aplink? išmeta itin kenksmingas medžiagas, teršia or?. Be to, gali užsidegti greta esantis miškas ar pastatas.
Agent?ros ved?jas pasakojo, kad sulaukia gyventoj? pranešim? apie ne vietoje išpiltas šiukšles. ? kiekvien? pranešim? yra reaguojama, nuvykstama ? viet?: „Automagistral?s“ darbuotojai kartais praneša, kad vilkiko vairuotojas paliko susprogusi? padang?. Jei pavyksta nufotografuoti, užfiksuoti sunkvežimio numer?, terš?j? surandame. Bet nustatyti, kas išvert? padangas ar kitas automobili? liekanas, n?ra joki? galimybi?, nes jos neturi joki? identifikatori?. Rad?s kr?v? šiukšli?, knisdamas gali kažk? surasti: s?skait?, dokument? ar pan., o padangos visos vienodos ir j? n?ra kaip identifikuoti.“ Jei terš?j? pavyksta sugauti, priklausomai nuo atliek? kiekio jam taikoma pinigin? bauda: iki kub. m nepavojing? atliek? – 100–200 Lt, daugiau kaip kub. m – iki 600 Lt.
Padang? panaudojimo id?jos
Nebereikaling?, sudrožt? padang? nereik?t? skub?ti išmesti. Jas galima prikelti naujam gyvenimui ir puikiai panaudoti buityje. Pavyzdžiui, nuostabiausi? sodyb? puosel?tojai gali nubalinti padangas kalk?mis ir naudoti kaip g?li? klombas – patvarios, ilgaamžiškos, visam gyvenimui užteks ir dar provaikai?iai pasidžiaugs (nat?raliai padangos suyra per kelis šimtus met?). Tokios klombos gal?t? tapti puikiu autoservis?, ?kinink? sodyb? arba transporto ?moni? teritorij? akcentu – aplinkiniams iš karto tapt? aišku, kad ši? teritorij? savininkai veda ekologišk? gyvenimo b?d? ir savo plieno žirg? apavo pamišk?se nes?ja. Beje, padang? perjuosus virve ir pakabinus ant medžio šakos, baisiai smagu pasisupti. Sud?jus padangas vien? ant kitos, galima pasigaminti originali? lauko kr?sl?, o eil? padang? iki pus?s ?kasus žem?n, sukurti itin dekoratyvias tvoreles. Gal? gale, jei jau yra akmen? muziejai, tai kod?l gi koks subtilios sielos žmogus negal?t? ?kurti padang? muziejaus? Sumaniai išeksponuotos padangos, unikali? rašt? ir gabarit? ?vairove pritraukt? mases lankytoj?, galb?t pl?stel?t? užsienio turist? banga. Bet gal tiek jau to – tokie sprendimai ? bankrot? gali suriesti „Akmen?s cement?“, kur savo amžel? nubaigusios padangos naudojamos kaip kuro alternatyva gaminant cement?.