Žvirzdės kaimo koplytstulpis
Raseinių krašto dievdirbio Kazimiero Vaitkaus proanūkė
Rugsėjo 24 d. Nemakščių seniūnijos Žvirzdės kaime buvo atstatytas restauruotas koplytstulpis, kurio autorius yra Raseinių krašto dievdirbys Kazimieras Vaitkus (1876-1978). Žvirzdės kaimo koplytstulpį netoli savo namų šalia kelio Nemakščiai – Adakavas – Skaudvilė
(2 km nuo Nemakščių) K. Vaitkus sukūrė ir pastatė 1915 m. Šio koplytstulpio atstatymui dalinai lėšų skyrė Raseinių rajono savivaldybė iš „Kultūros paveldo išsaugojimo ir vystymo darbų programos“, o jo atstatymo entuziastai buvo K. Vaitkaus proanūkiai: šių eilučių autorė bei Aidas ir Aurimas Velžiai, gyvenantys Kaune. Laikas yra negailestingas, ir nykstančio koplytstulpio vaizdas vertė ieškoti galimybių jį išsaugoti. Dėl šimtamečio koplytstulpio būklės dvejojome: ar bus įmanoma jį restauruoti, ar teks gaminti kopiją. Tikimės, kad šiuolaikinių restauravimo priemonių sutvirtintas koplytstulpis džiugins dar ne vieną dešimtmetį. Restauravimo darbus atliko Aidas Velžys, kuris savo gyvenimą taip pat susiejo su medžio darbais, o jam pagelbėjo brolis Aurimas.
K. Vaitkų vyresniosios kartos nemakštiškiai prisimena ne tik kaip gerą kalvį, medžio drožėją ir dievdirbį, bet ir kaip bažnyčios choristą, tradicijų puoselėtoją ir bendrauti mėgusį žmogų. Per savo gyvenimą K. Vaitkus pastatė 16 kryžių ir tris koplytstulpius. 1976 m. jį lankė Šilalės rajono Upynos miestelio kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas. Jis yra užfiksavęs, kad K. Vaitkus trimis kalbomis – lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai mielai pasakojo apie savo kūrinius. Prieš atstatant koplytstulpį nuvykome pas K. Lovčiką, kuris yra fotografavęs ir aprašęs K. Vaitkaus kūrinius. Su jauduliu prisilietėme prie Upynos liaudies amatų muziejuje saugomos K. Vaitkaus padarytos koplytėlės, kuri buvo įkelta į medį jo sodyboje, ir kuri dar tebėra išlikusi mūsų vaikiškuose prisiminimuose.
K. Vaitkus gyveno 102 metus. Ilgaamžiškumo genus yra paveldėjusios jo dukros Juzefa Jocienė, kuri yra 92 metų ir gyvena Skaudvilėje, bei Pranutė Tamošaitienė, gyvenanti Kaune. Ją su 90-ties metų jubiliejumi sveikinome per koplytstulpio atidarymo šventę. Į šventę
susirinko keturios K. Vaitkaus giminės kartos, Žvirzdės kaimo ir koplytstulpio atstatymo darbų suvienyti žmonės. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Nemakščių Švč. Trejybės parapijos bažnyčioje, kurios buvo aukojamos už Žvirzdės kaimo koplytstulpio autorių K. Vaitkų
ir už jo šeimos buvusias, esamas ir būsimas kartas bei jų bendrystės puoselėjimą, už jubiliatę P. Tamošaitienę meldžiant jai sveikatos, artimųjų meilės ir Dievo palaimos. Klebono S. Šlepavičiaus žodžiai apie sugrįžimą į tėviškę ir į prisiminimus apie jaunystę tapo gražia
šventės įžanga. Po šv. Mišių aplankėme Lurdo grotą, kurioje šventės intencijomis tradiciškai uždegėme didžiąsias žvakes ir išvykome į Žvirzdės kaimą, kuriame buvo pašventintas atstatytas koplytstulpis, pavestas Mergelės Marijos globai. Koplytstulpio autoriui už darbus ir šią šventę padėkojome aplankydami jo kapą Nemakščių kapinėse, o pabendrauti ir pasidžiaugti šia diena rinkomės Nemakščių bendruomenės namuose į agapę, kurios metu padėkojome vienas kitam už atliktą gražų darbą ir galėjome pasidžiaugti paprastos žmogiškos bendrystės išgyvenimais.
Už visokeriopą pagalbą, palaikymą ir padrąsinimą atstatant Žvirzdės kaimo koplytstulpį nuoširdžiai dėkoju Nemakščių Švč. Trejybės parapijos klebonui Stasiui Šlepavičiui, Raseinių rajono savivaldybės tarybos nariui Vaclovui Šimaičiui, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistei Gražinai Pečkaitienei, Nemakščių seniūnui Remigijui Laugaliui, Nemakščių seniūnijos Pužų kaimo gyventojams Zitai ir Zigmui Grabauskams, Virginijui Užmedzkiui, nuoširdžiam pagalbininkui iš UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ Viduklės
padalinio, Šilalės rajono Upynos miestelio kraštotyrininkui Klemensui Lovčikui, restauravimo darbus atlikusiems Aidui ir Aurimui Velžiams, Nemakščių bendruomenės narei Genei Vaičienei ir visiems šventės dalyviams.
Keliaudami Lietuvos keliais per mūsų šalies kaimus ir miestelius stebime vis daugiau iškylančių koplytstulpių ir kryžių, žyminčių nykstančių kaimų vietas, ne išimtis ir Nemakščių seniūnijos tuštėjantys kaimai. Prasminga, kad Žvirzdės kaimą, kuriame šiuo metu nuolat gyvena tik 3 žmonės, žymi koplyt-stulpis, išlikęs iš laikų, kurie visada liks brangūs iš šios vietos kilusiems žmonėms. Koplytstulpis saugo ne tik kaimo pavadinimą, bet ir jo meistro mintis, kūrybišką rankų ir širdies prisilietimą. Jame išsaugoti čia gyvenusių žmonių prisiminimai, paslėptas tėviškės ilgesys ir žinia dabarties kartoms, kad reikia saugoti tai, ką dar įmanoma išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.

