[1]Rugs?jo 23-ioji. Ši diena skirta Lietuvos žyd? tragedijai prisiminti, tai dienai, kai 1943 m. buvo likviduotas Vilniaus žyd? getas ir Paneri? miške sušaudyti t?kstan?iai ?vairaus amžiaus žmoni?.
1941 m. birželio–liepos m?nesiais, tik prasid?jus vokie?i? okupacijai, imta diskriminuoti ir persekioti žydus, buvo sudarin?jami s?rašai. Steigti getai (uždara saugoma gyvenamoji teritorija) ir laikinosios žyd? izoliavimo vietos, tiesiogiai priklausomos nuo okupacin?s valdžios organ?. Vokie?i? karo komendant?ra ir saugumo policija ir naciams talkininkaujanti lietuvi? administracija leido žydus diskriminuojan?ius nuostatus, ?sakymus, organizavo areštus ir šaudymus.
Pirmieji pogromai vyko pasienio miestuose ir miesteliuose. Raseini? apskrities Jurbarko mieste liepos 3 dien? kartu su keliais šimtais žyd? buvo sušaudytas skulptorius Vincas Grybas (aplinkyb?s iki šiol neaiškios). Šaudymo akcijose dalyvaudavo tik savanoriai. Žudikams buvo užmok?ta atimtais iš žyd? vertingais daiktais, jie valgydinti ir girdyti, o v?liau nemokamai ils?josi Palangoje. Po šio šaudymo sukr?stas Raseini? policijos vadas Levickas pasipraš? atleidžiamas iš pareig?. Lietuvos centriniame valstyb?s archyve yra išlik?s dokumentas – ?sakymas (Verordnung Nr. 743), jame Raseini? žydams buvo uždrausta vaikš?ioti šaligatviais, parkuose ir skveruose, neleidžiama s?d?ti ant suol? ir važin?ti visuomeniniu transportu. Visur tur?jo b?ti iškabinti skelbimai – „Žydams draudžiama“. Š? 1941 m. liepos 29 d. vokie?i? kalba išspausdint? skelbim? tur?jo pasirašyti Raseini? apskrities viršininkas Antanas Sabaliauskas. Archyve saugomas dokumentas nepasirašytas. Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudarytame Žyd? gelb?toj? s?raše rašoma, kad A.Sabaliauskas buvo suimtas naci?, nes nevykd? ?sakymo suvaryti Raseini? miesto žydus ? get?. Gaila, bet nieko daugiau apie š? žmog? nežinome. Min?tas ?sakymas, matyt, tur?jo ?teisinti jau liepos viduryje prasid?jus? smurt? žyd? atžvilgiu, j? izoliavim? getuose ir prasid?jusias žudynes. B?tent liepos 29 d. Žieveliški? žvyrduob?se prie Kalnuj? buvo sušaudyti 254 žydai ir 3 lietuviai komunistai. Šaudyti varomiems vyrams buvo sakoma, kad jie yra siun?iami taisyti keli?. Anks?iau žydai val? griuv?sius, dirbo mal?ne ir pas ?kininkus. Nužudyt?j? pinigus ir vertingus daiktus konfiskavo naci? valdžia. Drabužiai ir kasdieniai buities daiktai buvo pardavin?jami, prastesni atiduodami vietos gyventojams. Šaudymai vyko kas savait?, ? duobes prie Kalnuj? buvo atvežti keli šimtai žyd? iš Jurbarko ir Tytuv?n?, šalia vyr? krito moterys ir merginos. Raseiniškiai kartkart?mis gird?jo š?vi? aid? ir mat? ugnies pli?psnius. Pasaulio taut? teisuol? Janina Vansovi?i?t?-Grigali?nien? sak? niekada neužmiršianti varom? šaudyti moter? raudos. Paskutin?s gyvos likusios moterys su vaikais, gal pab?gusios vis labiau augan?io gyventoj? pasipiktinimo, buvo išsi?stos ? Bili?nus ir sušaudytos kartu su Girkalnio žydais. SS štandartenfiulerio K.Jägerio ataskaitoje parašyta: 1941.VIII.18–22 Raseini? apskrityje nužudyti 466 žydai, 440 žyd?s, 1 020 žyd? vaik?. 1941.VIII.29–IX.6 Raseiniuose vyko valymas, jo metu nužudyta 16 žyd?, 412 žydži? ir 415 žyd? vaik?. Raseini? gete nebeliko gyventoj?, žyd? klausimas, anot geto viršininko Alekso Grigaravi?iaus, buvo išspr?stas.
Lietuvoje masin?s žudyn?s t?s?si beveik iki pat 1941 m. rugs?jo pabaigos. Liko tik didieji Vilniaus, Šiauli? ir Kauno getai. Kaip jau esu rašiusi, raseiniškis Georgas Cvi Kadušinas savo gamybos fotoaparatu fiksavo ?vykius Kauno gete, taip ?amžindamas geto gyventojus ir naci? nusikaltimus.
Šiuo metu dažnai rašoma ir kalbama apie holokaust?, apie siaub? ir netektis per kar?. Žyd? tragedija skaudžiai paliet? Lietuv?, ne vien? šimtmet? gyven?, dirb? ir k?r? šalimais žmon?s buvo išžudyti brutaliausiu b?du. Ar galime iš Lietuvos istorijos išbraukti šiuos žmones ir j? ind?l? kuriant m?s? valstyb?? Gal kam ir nor?t?si, deja, istorijos neuždažysi nei baltai, nei juodai. Lietuvos žem?je amžiams pasilik?s žyd? tautos p?dsakas. M?s? krašto istorijos muziejaus ekspozicijoje susipina lietuvi? ir žyd? gyvenimai, ekonominiai, kult?riniai ir socialiniai ryšiai. Juk labai svarbu žinoti ne tik kaip žuvo žydai, bet ir kaip jie gyveno m?s? t?v? ir seneli? kaimynyst?je, Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Lina Kantautien?,
Raseini? krašto muziejaus muziejinink?