Gele�inkelis Kaunas � Raseiniai ir kiti sumanymai

Jonas BRIGYS

Nors Pirmasis pasaulinis karas paliko skaud�ias �aizdas, ta?iau Raseini? kra�te okupacinis re�imas nuveik? ir �? t? gero � buvo nutiesta gele�inkelio linija per Lyduv?nus. Tai kra�to ?kiui buvo labai svarbu, ta?iau problemos nei�sprend?. Kita vertus, dar karo pabaigoje b?ta galimybi? pa?ius Raseinius sujungti su vokie?i? nutiestu gele�inkeliu. 1920 m. gegu�?s 5 d. Raseini? apskrities Tarybos pos?d�io protokole ra�oma, kad �prie� i�einat i� Lietuvos vokie?iams buvo sudaryta tam tikra komisija, sujungimui siauruoju gele�inkeliu Raseini? miest? su Bagdonavos stotimi ir darbas buvo prad?tas vykdyti, bet vokie?iams i�?jus tas liko savaime sustabdyta�.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Lietuva ?m?si atstatyti sugriaut? ?k?. Ai�ku, kad jaunos valstyb?s negal?jo patenkinti i� Rusijos imperijos paveld?tas gana retas gele�inkeli? tinklas. Taigi, nauj? gele�inkeli? projektavimas, atrodo, v?l sudar? palankias s?lygas ?gyvendinti sen? raseini�ki? svajon?, kuri sustipr?jo normalizuojantis �alies ekonominiam gyvenimui. ?domu, kad �?kart Raseini? gele�inkelio tiesimu susidom?ta ne tik Raseiniuose, k? liudija 1922 m. lapkri?io 18 d. Kauno apskrities Atstatymo komisijos protokolas. 11-u numeriu t?dien ? komisijos dienotvark? buvo ?ra�ytas �Pla?iojo gel�kelio i� Kauno per Raudondvar?, Vilkij?, ?eki�k? ir Airiogal? link Raseini? pravedimo� klausimas. Apsvars?iusi �? klausim? komisija nusprend?, kad �mato gyv? reikal? pravesti gel�kel? i� Kauno link Raseini?, tod?l nutar? kreiptis ? atitinkam? vald�ios ?staig? pra�ant apie ?vykdinim? to sumanymo gyveniman�. �iam sprendimui pritar? ir Kauno apskrities taryba � 1923 m. sausio m?n. vykusiame Raseini? apskrities tarybos pos?dyje perskaitytas Kauno apskrities valdybos ra�tas �d?l pravedimo gel�kelio linijos i� Kauno link Raseini?�. Sulaukusi tokios paramos Taryba nutar? �atjausti Kauno apskrities Tarybos nutarimui ir pageidauti, kad tas sumanymas b?t? grei?iau ?vykdytas�.

Nesnausta ir Raseiniuose � 1922 m. ?ia ?kurta �Jurbarko gel�keli? akcin? bendrov?� (steig?jai -Raseini? apskrities in�inierius Antanas Maciejauskas, Lietuvos prekybos ir pramon?s banko Raseini? skyriaus direktorius Viktoras Kuraitis ir Raseini? apskrities pirmos nuovados Taikos teis?jas Andrius Ma?ys � vienas i� Raseini? parko ?k?rimo iniciatori?), kuri nor?jo �?steigti bendrov? pastatymui siaurojo gel�kelio Lyduv?nai � Raseiniai � Jurbarkas � Smalininkai�. Per tris metus numatomo pastatyti gele�inkelio ilgis tur?jo b?ti 70-75 km. Nors projektas buvo komercinis, ta?iau ?statuose numatytas tam tikras jaukas valstybei � �bendrov? eksploatuoja Raseini? � Jurbarko gele�inkel? �e�i? de�im?i? met? laiku nuo dienos atidengimo jame jud?jimo; �iam terminui pasibaigus, gel�kelis su visais savo ?rankiais nemokamai pereina Respublikos nuosavyb?n�. Bendrov?s numatomas kapitalas tur?jo siekti 3 000 000 lit?.

Lietuvos Respublikos Gel�keli? valdyba steigiamos bendrov?s ?statams dideli? pretenzij? netur?jo, nors pasteb?jo: �steig?j? tarpe n?ra nei statybos specialisto, nei stambaus kapitalisto, kas nesudaro rimto pamato�. �i priekab? labai primena 1899 m. situacij?. Prasid?jo popieri? kelion?s i� vienos ?staigos ? kit?, 1924 m. ?status net svarst? Seimo Prekybos ir pramon?s subkomisija. Taip bendrov?s projektas ir liko ne?gyvendintas, nes vald�ios koridoriuose jau brendo nauji, ambicingesni planai, o tokie vietin?s reik�m?s sumanymai nelaikyti svarbiais.

Jei anks?iau gele�inkelio tiesimui per Raseinius trukd? geopolitin?s aplinkyb?s, tai �?kart jos (ne�i?rint min?tos bendrov?s nes?km?s) susiklost? gana palankiai, nes laikinajai sostinei Kaunui reik?jo gero susisiekimo su atgauta Klaip?da.

1923 m. kovo 6 d. Susisiekimo komisijos priimtame nutarime pabr?�ta, kad �d?lei ankstesnio ekonomi�ko susivienijimo Lietuvos su Klaip?dos kra�tu svarbiausias u�davinys yra pastatymas nauj? gele�inkel? ir b?tent: i� Klaip?dos per Tel�ius ? �iaulius, antra linkm? � i� Klaip?dos per Raseinius ? K?dainius, tre?ia linkm? i� Taurag?s ? Skirsnemun? ir Kazl? R?d? <…>�.

Nors pirma eile laikyta kryptis Klaip?da � Tel�iai, ta?iau mums labiau svarbi antroji 195 km ilgio linija, tur?jusi eiti i� Klaip?dos per Raseinius ? K?dainius.

Vaizd�iai tariant, 1924 m. Raseiniuose kai kas jau gird?jo traukini? dundes?, nes tais metais buvo paskelbtas liepos 29 d. Seimo priimtas ?statymas �Privatiniam turtui gele�inkelio linij? K?dainiai � Lyduv?nai � Klaip?da; Amaliai � Tel�iai � Kretinga ir Kazl? R?da � �akiai � Raseiniai � Lyduv?nai reikalams nusavinti�.

Deja, v?l koj? paki�o �tarptautinio lygio� ?vykiai. Gele�inkeli? linijas planuota tiesti u� i� Anglijos bank? gautas paskolas, o ? Lietuv? atvyk? angl? in�inieriai nustat?, kad statyboms visi�kai nepasiruo�ta. Tai dav? pagrindo suabejoti paskolos tikslingumu. Be to Anglijos finansininkai nesutiko duoti per Klaip?dos kra�t? eisian?io gele�inkelio statybai paskolos. Ta?iau svarbiausia paskolos sulaikymo prie�astis � Lietuva dar nebuvo atsiskai?iusi u� anks?iau gautus kreditus. Negavus pinig? ir �is projektas liko ne?gyvendintas. Ta?iau nes?km? leido 1926 m. Raseini? apskrityje ? Seim? kandidatuojan?iam A. Vilimui �i? id?j? panaudoti savo rinkimin?je agitacijoje ir �ad?ti siekti, kad toks gele�inkelis b?t? nutiestas. Kita vertus, nepasiekiant bried�io mi�ke bandyta pasitenkinti bent �virbliu saujoje: 1925 m.� Raseini? miesto taryba nutar? susitarti su apskrities taryba, �kad �ilaukio vie�kel?, kaipo turint? ypating? reik�m? susisiekimo Raseini? miesto su gel�kelio stotimi, pravesti plent?�.

Gana blogas susisiekimas vert? tuometin? Raseini? apskrit? galvoti apie keli? pagerinim?. Antai

1929 m. bir�elio 10 d. apskrities Tarybos pos?dyje svarstyta ir �i problema. Tarybos nariai i�rei�k? nuostat?, kad �yra b?tino reikalo nutiesti nors siaur?j? gele�inkel?�nuo Raseini? iki �ilaukio gele�inkelio stoties, o nuo jos -iki Kelm?s, nes �is miestas es?s svarbus centras… Kaip ?prasta, buvo i�rinkta delegacija, tur?jusi pra�yti Susisiekimo ir Vidaus reikal? ministerijas t? sumanym? ?gyvendinti.

V?liau �s�vo gele�inkelio� problema tapo ne tokia skaudi, nes IV de�imtmetyje Raseinius su Kaunu sujung? tiems laikams labai auk�tos kokyb?s kelias � �emai?i? plentas. Ta?iau ir plentas negal?jo visi�kai i�spr?sti krovini? srauto Klaip?dos � Kauno ruo�e problem?, tod?l teberuseno mintis �iuos miestus sujungti tiesioginiu gele�inkeliu.

�io klausimo svarstymas tapo aktualus, kai 1939 m. ekonomistas A. Luko�evi?ius paskelb? kelet? straipsni?, kuriuose ?rodin?jo Kauno � Klaip?dos gele�inkelio naudingum?. Jo manymu, tikslingiausia �? gele�inkel? tiesti per Raseinius. Kita vertus, �iam gele�inkeliui nema�? konkurencij? tur?jo sudaryti �emai?i? plentas. Vis d?lto tokio gele�inkelio statybos plan? rimtum? liudijo tai, kad �i statyba buvo ?traukta ? tuometin?s Ministr? tarybos deklaracij?. Deja, ir �?kart atsirado ne?veikiam? kli??i?. Tais pa?iais metais �Tautos ?kis� i�spausdino pasikalb?jim? su susisiekimo ministru, kuriame i�sakyta nuomon?, kad 1939 m. �iam reikalui l?�? dar nepaskirta, ir kad tai tolesn?s ateities klausimas.

�Tolesn?s ateities� problemas savaip i�sprend? 1940 ir 1944 m. bei 1941 m. naci? okupacijos, ko gero, visiems laikams ? archyv? pad?jusios planus per Raseinius nutiesti gele�inkel?.

Matome, kad Raseiniams tur?ti gele�inkel? sutrukd? ?vairios, toli gra�u ne nuo pa?i? raseini�ki? priklausiusios prie�astys, kurias da�nai galima trumpai pavadinti �did�i?ja politika�. XIX a. pabaigoje � XX a. prad�ioje �i? plan? ?gyvendinti neleido Vokietijos � Rusijos ?tempti tarpusavio santykiai, nepalankiai susiklos?iusios kitos tarptautin?s aplinkyb?s (Rusijos kariauti karai). Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sieki? realizavimui trukd? silpna �alies ekonomika ir Anglijos politiniai bei ekonominiai interesai. Atgavus Klaip?d?, Raseiniai atsid?r? labai palankioje geografin?je pad?tyje � pusiaukel?je tarp laikinosios sostin?s ir Klaip?dos uosto. Ta?iau i�kilusi? b?tinyb? �iuos miestus sujungti geru keliu did�i?ja dalimi i�sprend? �emai?i? plentas, tod?l tiesioginio gele�inkelio tiesimas buvo atid?tas neapibr?�tai atei?iai. Kita vertus, ketvirtojo de�imtme?io antrojoje pus?je ?sisiaut?jusi pasaulin? ekonomikos kriz? vert? taupyti, taigi pinig? gele�inkeliui neatsirado. Kaip min?ta, naujos galimyb?s prad?tos svarstyti 1939 m., bet Klaip?dos kra�to okupacija, kitos aplinkyb?s ir �? kart? sutrukd? statyboms. Beveik puse am�iaus u�sit?susi Raseini? gele�inkelio epop?ja baig?si pralaim?jimu. Ar buvo padaryta viskas, kad tikslas b?t? pasiektas? Dabar sunku vienareik�mi�kai atsakyti ? �? klausim?, ta?iau beveik 20 met? kova d?l mieto sodo rodo, kad anuo metu raseini�kiams pakako noro ir ry�to pasiekti u�sibr?�t? tiksl?.

Dabar galima tik sp?lioti, kaip Raseiniams b?t? atsiliep?s gele�inkelio nutiesimas. Jau min?ta, kad ekonomin? pakilim? miestas i�gyveno XIX a. viduryje, o am�iaus pabaigoje per kitus miestus nutiesus gele�inkelius Raseiniuose prasid?jo nuosmukis. Pats gele�inkelio buvimas gal ir neb?t? savaime u�tikrin?s miesto klest?jimo, ta?iau patogus susisiekimas, senos administracinio kra�to centro tradicijos b?t? leid? pasiekti daugiau nei turime dabar. �iaip ar taip, raseini�kiai su esama pad?timi nesitaikst? ir daug kart? band? pad?t? i�taisyti. Deja, nes?kmingai.

Kiekvienas miestas turi savo legendas, padavimus, nerastus lobius. Raseini? istorijoje viena tokia legenda siejama su gele�inkeliu. Atseit, ka�kada XIX a. (1868 m.?) tiesiant gele�inkel? raseini�kiai pagail?j? ky�io cariniams valdininkams, tod?l miestas taip ir lik?s �alikel?je… Kol kas nepavyko rasti joki? �ios legendos realumo ?rodym?, nors galutinai j? priskirti tik tautosakai dar negalima. Vis d?lto keleto de�imtme?i? istorija ?tikinamai rodo, kad miestie?iai atkakliai siek? ? Raseinius atvesti gele�inkel?, ne kart? beld?si ? visas duris, patys si?l? sprendimus. Taigi, ar galime juos kaltinti, kad nepalankios aplinkyb?s buvo stipresn?s?