Pono Benjamino Franklino negalavimai
ar?nas Barkauskas
Isterikos panel?s
Vis daniau pasigirsta kalbos apie ats?linan?i? nauj? ekonomin? kriz?. Visuomen?je po truput? kyla irzlumas, ?tarumas, nerimas.
Jau visi ino, kad sunki ekonominio gripo forma ?m? kamuoti ne tik Portugalij?, Graikij?, Airij?. ?iaud?ti jau prad?jo Italija. Idavikik? kosul? bando nuslopinti Pranc?zija, ta?iau tai daryti vis sunkiau sekasi.
Finans? rinkos, kurias galima pavadinti savotikais globalios ekonomikos raumenimis, tampa vis labiau paeidiamos, tod?l tie raumenys nuolat nervingai tr?k?ioja ir akivaizdiai nebetenka galios ilaikyti rimtus sunkumus.
Dar taip neseniai neinojome, kas tai yra finans? rinkos. Dabar jau inome, kad jos kakuo labai panaios ? patologikai jautrias paneles: utenka kam nors pasaulio pakratyje nusi?iaud?ti, ir tos panel?s ima isterikai klykti, keldamos visuotin? panik? ir sumait?.
Ypa? tos panel?s myli Benjamin? Franklin? (garb? vyr?, pavaizduot? ant 100 doleri? vert?s kupi?ros). Ta?iau B. Franklinui pastarosiomis dienomis prastai sekasi. Atrodo, jis praranda savo galias ir aves?. Gali b?ti, kad B. Franklinas ne tik sloguoja, bet gal net susigrieb? plau?i? udegim?. Jei tokia liga bus diagnozuota (kaip inome, reiting? agent?ros b?tent apie tai ir kalba), finans? rinkas gali itikti tikras paralyius.
Nauji dogmatikai
Dar ne taip seniai buvo aikinama, kad laisvoji rinkos ekonomika visk? moka sutvarkyti savaime. Dabar jau atrodo, kad laisvoji rinka ypa? mikliai sugeba kurti krizes.
Kita vertus, nebeaiku, ar Lietuvoje veikia laisvoji rinkos ekonomika. Kakod?l toje laisvojoje rinkoje laisvi jau?iasi tik monopolininkai ir oligarchai, o visi kiti yra
net labai stipriai suvaryti. Tod?l jei paklaustume, kas reguliuoja rink?, dauguma matyt atsakyt?, kad rink? reguliuoja ne pati rinka, bet monopolininkai.
Jie reguliuoja ir kainas. Ypa? tai akivaizdu, pasivalgius maisto produkt? lentynose.
Ivada gana li?dna: maisto ir kit? plataus vartojimo preki? kainos Lietuvos parduotuv?se danai didesn?s nei, pavyzdiui, Anglijoje ar Vokietijoje.
Jau teko gird?ti nauj?j? iuolaikini? dogmatik? aikinimus, kad min?tose alyse pigiau pardavin?ti prekes ?manoma tod?l, kad ?ia gerokai didesn?s rinkos. Vokie?iai gali sau leisti maesn? pelno mar?, nes tai yra didel? rinka. Be to, jie gali sau leisti ir didesnius atlyginimus, tai taip pat lemia didesn? rinka ir, kas be ko, gilesn?s socialiai atsakingo verslo tradicijos bei mok?jimas taupyti.
Naujoviko banko vizija
Jau tapo ?prasta teigti, kad fatalika Lietuvos nelaim? yra maa rinka. Ta?iau, pavyzdiui, Liuksemburgo rinka u Lietuvos kelis kartus maesn?, bet atlyginimai ir pragyvenimo lygis ?ia pats auk?iausias Europoje.
Suprantama, Lietuvos ir Liuksemburgo situacija visikai skirtinga. Jei mes gyventum?me tarp Pranc?zijos, Vokietijos ir Belgijos, matyt, b?tum?me tiesiog pasmerkti
gerovei. Ta?iau turime kriz?s kamuojamus kaimynus latvius, diktatoriaus valdomus baltarusius, neprognozuojamus rusus, stabilia gerove niekada negal?jusius pasigirti lenkus.
Ta?iau kaimynai mus neatitveria neperengiamomis sienomis. Krizi? bangos b?tent ir atpl?sta i vadinam?j? gerov?s ali?. Patyr? ekonomistai svarsto, kad reikia neutralaus pasaulinio banko, kuris priimt? sprendimus neatsivelgdamas ? kokios nors alies ar ali? grupi? interesus, bet ? globalius reikinius visame pasaulyje, derindamas nacionalinius interesus su regioniniais ir pasauliniais. Beje, kai kurie Lietuvos finansininkai ir ekonomistai tok? derinim? supranta gana savotikai. Pasak
vieno anekdoto, kai Prezident? Dalia Grybauskait? buvus? Lietuvos banko valdytoj? Reinoldij? arkin? paragino susimainti milinik? atlyginim? ir pasiteiravo, kod?l jo toks didelis darbo umokestis, tas atsak?: bandiau suderinti vilibor? su euroboru, i?jo pereboras…
Tai gana vaizdingas pavyzdys, kaip lietuviai specifikai interpretuoja globalius procesus.
Ar vyks devalvacija?
Pastaruoju metu pasvarstoma ir apie tai, kaip dolerio ir euro problemos gali paveikti m?s? nacionalin? valiut?.
Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gilys svarsto apie galim? valiutos devalvavim?. Delfi paklaustas, kokias mato ieitis, jei pasaul? supurtyt? nauja kriz?, jis d?st?: Vienas galim? keli? Piet? Europos valstyb?ms pasitraukti i euro zonos ir devalvuoti savo valiutas. Visas pasaulis iskyrus Lietuv? ino, kad devalvavimas
gerokai padidina konkurencingum?. O juk Lietuvai tai labai svarbu, nes ji priklausoma nuo eksporto. iuo poi?riu galime sakyti: gal ir gerai, kad nesame euro zonoje.
Neverta net kalb?ti, kokias skausmingas pasekmes lito devalvavimas tur?t? Lietuvoje. Gaunant vienus i maiausi? atlyginim? Europos S?jungoje, taupyti yra skausmingai sunku, tod?l lito nuvert?jimas prilygt? katastrofai.
Suprantama, ne visiems, nes dalis lietuvi? jau dabar gyvena savotikomis Liuksemburgo s?lygomis. Alio, Raseini? kraptotyrininkas buvo nuoirdiai nustebintas, kai
suinojo, jog vienos Lietuvoje garsios teisinink? kontoros advokato darbo valanda ?kainota 450 lit?. Ta?iau k? reikia advokato atlyginimas prie darbo umokest?, kuris mokamas Vokietijos ir Pranc?zijos lyderiams Angelai Merkel ir Nicolas Sarkozy. Neveltui i j? pastarosiomis dienomis labai daug tikimasi viso pasaulio labui.
Visi vis dar tikisi, kad Pranc?zija ir Vokietija bus tais buldozeriais, tempian?iais ES tinginius ir apsileid?lius i korupcini?-finansini? li?n?. Ta?iau pabr?iama, kad neseniai ?vyk?s A. Merkel ir N. Sarko-zy susitikimas nuvyl? rinkas: Vokietijos ir Pranc?zijos lyderi? susitikimas baig?si be konkre?i? rezultat?, euro kursas susilpn?jo. Miglota ir dolerio ateitis.
Blogos prognoz?s doleriui
Finans? analitik? nuomone, per artimiausius 25 metus JAV doleris gali netekti rezervin?s pasaulio valiutos statuso, nes j? istums multivaliutinis portfelis. Taip mano apklausoje dalyvav? patyr? ekspertai. Lietuvos spauda cituoja leidin? Financial Times, pasak kurio, dar pra?jusiais metais tie patys ekspertai man?, kad doleris iliks vienintele rezervine valiuta. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 80 moni? centrini? bank? rezerv? valdytojai, suvereni? turto fond? ir tarptautini? institut? vadybininkai.
Apklausos rezultatai dar kart? parodo nepasitenkinim? doleriu kaip rezervine valiuta, nes JAV vadovyb? nepaj?gia apriboti savo ilaid?. Nelinksma: finans? rinkose matomos tik kritimo tendencijos. Vieninteliai, kas spar?iai auga, deja, t?ra nuog?stavimai ir pesimizmas d?l ne per geriausios pono Benjamino Franklino sveikatos.
