Raseiniuose – dr?s?s projektai

Viktoras VITKUS

Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Ekonomikos ir ?kio departamento Architekt?ros ir teritorij? planavimo bei Vietinio ?kio ir turto valdymo skyriams pastaruoju metu netr?ksta �iniasklaidos d?mesio. Da�nai norima pateikti ir akcentuoti tik j? darbo tr?kumus bei klaidas, bet nepasteb?ti darb? bei sieki?, kurie judina Raseinius i� urbanistinio s?stingio.

Nauja skyriaus darbuotoja

Kur? laik? Architekt?ros ir teritorij? planavimo skyrius netur?jo paminklotvarkos specialisto. Neseniai ? kolektyv? ?siliejo Vytauto Did�iojo universiteto Men? fakulteto aukl?tin? Evelina Kasperait?. Ji turi kult?ros paveldo ir turizmo magistro kvalifikacijos laipsn?. Mergina darb? prad?jo rajono paminklosaugos archyv? studijomis, ta?iau jau atliko ir kitas jai pavestas u�duotis. Specialist? domisi �iluvos buvusios turgaus aik�t?s rekonstrukcijos bei pritaikymo vie�ajam turizmui darbais. Kaip ir visi Lietuvos savivaldybi? paminklotvarkininkai, ji ruo�iasi rugs?jo prad�ioje vyksian?ioms Europos paveldo dienoms. �iais metais Raseiniuose jos bus skirtos Maironiui atminti.

Kolumbariumas Raseini?� veikian?iose kapin?se

Kapini? viet? skai?ius � viena did�iausi? dabarties ir ateities problem? Lietuvoje. Raseinius ji kamuoja jau gerus du de�imtme?ius. Pasak projekto vadovo, Vietinio ?kio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialisto Ry?io Radavi?iaus, jau seniai skland? mintis, kad Raseiniuose reikalingas kolumbariumas, buvo ai�ku, kad laidojimo viet? skai?ius spar?iai ma�?ja. Vasario m?nes? buvo paskelbta �io pastato projektavimo u�duotis. Be to, K?dainiuose atsiradus krematoriumui, padid?jo poreikis kolumbariumo statybai. Savivaldyb? gavo UAB �K2LT�, sta?iusios K?dainiuose krematorium?, lai�k?, kuriame minima, kad krematoriumo paslaugomis naudojasi ne vienas raseini�kis, tod?l verta apsvarstyti kolumbariumo statymo galimyb? Raseiniuose.

Buvo gauti penki projektiniai si?lymai. Geriausiai ?vertinti UAB ��iltas namas� projektinio si?lymo variantai (reng? architektas A. Lapinskas). Pasirinktas vienas j?. Pagal j? kolumbariumas bus ?kurtas naujoje veikian?i? kapini? dalyje, toje vietoje, kur yra �ulinys. Laidojimo viet?, tak? strukt?ra projektuojama atsi�velgiant ? esam? tak? tinkl?. Ties objekto pagrindiniu taku projektuojama atitvarin? siena, kuri atliks dvejop? funkcij?: erdv?s formanto ir informacinio stendo. Vandens kolon?l? stov?s vietoje �ulinio, jis nebus i�saugotas.

Pakankamai grie�ta geometrin? kolumbarium? strukt?ra �velninama tarp laidojim? viet? (poilsio aik�tel?s) darant erdvines pauzes, tarp j? �aliajame vejos plote pasodinant po med?, �alia kurio i� abiej? pusi? (orientuojant ? abu prie�ais stovin?ius kolumbariumus) statomi suoliukai, pagaminti pagal lenk? specialist? projektus. Be to, si?lomi kolumbariumai numatomi dviej? arba trij? auk�t?, t. y. nuo 1,8 iki 2,5 m auk�?io. Urn? saugojimo ni�a bus 60 x 60 x 60 cm. Kolumbarium? eiles statys laisvai, be nustatyto geometrinio ritmo, siekiant i�gauti erdv?s �pulsavim?�. Tak? plotis � 1,8 m tam, kad b?t? u�tikrintas laisvas jud?jimas bei mechanizuotas valymas.

Kolumbarium? med�iagi�kumas � baltai arba �viesiai pilkai pigmentuotas betonas. Ni�? u�daranti plok�t? � pilko granito arba termi�kai apdoroto ?�uolo (detalesn? ir konkretesn? informacija bus ?vardinta techniniame projekte). Ni�ose tilps keturios standartin?s urnos (vienos ?prastin?s �eimos palaidojimas). I� viso si?lomoje pirmojo varianto koncepcijoje yra 96 kolumbariumai su nuo 1563 iki 2304 ni�?, priklausomai nuo auk�t? skai?iaus. Kolumbarium? strukt?ra u�tikrina maksimal?, ta?iau vizualiai �neperkraut?� sprendim?. Be to, �i strukt?ra gali b?ti vystoma etapais, esam? sklyp? u�statant pagal poreikius.

Sveikintinas dalykas, kad projekto autorius numat? u�kirsti keli? kapin?se i�plitusiam ki?ui. Siekiant i�vengti plastikini? g?li?, ant kolumbariumo �papuo�im?� nenumatyta g?li? laikikli? prie kiekvienos ni�os plok�t?s atskirai. G?l?s bus dedamos ? �alia kolumbariumo (arba vietoje poros apatini? ni�?) ?rengtas vienodas vazas.

Da�nokai tenka i�girsti, kad kapin?se i�kirsta per daug med�i?. Ypa? �eldini? stinga naujojoje kapini? dalyje. Kolumbarium? si?loma ap�eldinti Lietuvoje pla?iai paplitusiais karpuotaisiais ber�ais. Vizualiai �viesus medis der?s su �viesaus kolumbariumo koloritu. D?l didoko med�i? kiekio kapin?se bus jaukus ber�yn?lis. Vieta kolumbariumui buvo parinkta neatsitiktinai, nes ?ia nuolat kaupiasi dr?gm? (sakoma, kad ?ia buvo pelkynas) ir ?prastiniam laidojimui nelabai tinkama. Pirmajame etape kolumbariume numatoma apie 500 viet? (ni�?).

Pasak R. Radavi?iaus, pirmasis kolumbariumas Klaip?doje veikia jau trejus metus. Projektiniai darbai (statybos neprad?tos) dar tebevyksta Visagine ir Jonavoje. Realiau kalb?ti apie kolumbariumo atidarym? bus galima tada, kai bus paruo�tas techninis projektas, ?vykdyti architekt?riniai reikalavimai, pateiktos pastabos ir pan.

Vaik? namai

Objekt? numatyta statyti �alia Raseini? specialiosios mokyklos. �ios mokyklos pastate (Kaln? g. 15) yra ?sik?rusios kelios ?staigos, tarp j? tre?iajame auk�te � vaik? globos namai. Anot R. Radavi?iaus, patalpos neatitinka keliam? reikalavim?. Rajono mero R. A?o iniciatyva, pritariant Socialin?s apsaugos ministerijai, buvo paskelbtas konkursas projektiniams si?lymams vaik? nam? statybai. �vietimo ministerijos bei kit? institucij? specialistai jau senokai kalba apie tai, kad b?tina gyvenimo nuskriaustiems vaikams sudaryti s?lygas augti pagal �eimos model?. D?l �ios prie�asties architektams vaik? namus reik?jo projektuoti kaip atskir? koted�? kompleks?, kuriuose gyvent? po 4 abiej? ly?i? vaikus. Buvo svarstomos kelios statybos vietos: prie �Kalno� vid. mokyklos, u�miestyje, atskirose gyvenviet?se, bet apsistota prie Raseini? specialiosios mokyklos. Vieta �iam sumanymui ?gyvendinti yra tikrai d?kinga. I�rai�kingas reljefas, perspektyv?s �eldynai, rami aplinka, objektas atitol?s nuo judri? gatvi? ir kartu �alia miesto centro. Vaikai ?ia tik gyvent?, t. y. valgyt? pusry?ius ir keliaut? ? mokykl?. Analogi�kas objektas yra Mol?tuose. Liepos 9 d. Savivaldyb? nupirko detaliojo plano ir techninio projekto rengim? � tai nepa�eid�ia vie�?j? pirkim? reikalavim?, tik spartina veiksmus. Pagal pirkimo s?lygas �ie darbai turi b?ti atlikti per 3�4 m?nesius. �iauliai taip pat eina analogi�ku keliu, techniniame projekte siekdami statydinti individualius namelius atskiroms ��eimoms�. Architekt?ros ir teritorij? planavimo skyriaus ved?jas A. Mockus akcentuoja, kad tokie �ilti, i�rai�kingi ir �iuolaiki�ki statiniai puikiai integruosis ? kra�tovaizd? ir pagerins bendr? miesto vaizd?.

Projekt? vadovas R. Radavi?ius bei architektas A. Mockus pa�ad?jo, kad prie �i? objekt? darb? realizavimo dar bus gr?�ta.