Viepaties engimo ? dang? sl?pinys
Petras URBONAS
Pra?jus 40 dien? po Prisik?limo, Kristus, palaimin?s savo mokinius, gr?ta pas savo T?v?, i kurio buvo at?j?s. iuo ?vykiu pasibaigia regimas J?zaus buvimas tarp moni? ir prasideda naujas neregimas. Baigiasi emikoji J?zaus misija, prasideda apatal? misija, prasideda Bany?ios veiklos laikotarpis. Kristaus engimo ? dang? ap?iuopiamum? aprao evangelistas Lukas. Jis skelbia, kad J?zus apatalus nusived? prie Betanijos ventov?s ir, ik?l?s rankas, juos palaimino. Laimindamas juos atsiskyr? ir pakilo ? dang?, debesis j? pasl?p?.
Kiekvienais metais etin?s ikilmingai paymimos Ariogalos v. arkangelo Mykolo bany?ioje, nes tai pirmieji parapijos atlaidai ir vaik? Pirmoji Komunija. Kunigas klebonas Gintautas Jankauskas sutiko atsakyti ? kelet? klausim? apie etini? liturgin? prasm?.
K? Biblijoje ir liturgijoje norima perteikti pasakymu, kad J?zus buvo paimtas ? dang?, pakilo ? dang??
Norima pasakyti, kad J?zus Kristus savo galia ?eng? ? dang? su savo siela ir k?nu. Taip pat kaip mogus Jis yra ikeltas auk?iau u visus k?rinius ir dalyvauja Dievo garb?je. Pasakymas pakilo ? dang? reikia, kad pakilo ? auktesn? b?sen?, auktesn? gyvenim?. Jis visada mok?, sakydamas siekite to, kas auktyb?se. Visada Jis pabr?davo, kad yra at?j?s i auktybi? ir kitus kvie?ia ten eiti. Tod?l mogus privalo branginti laik? ir inaudoti j? tinkamai. Be to, prie engdamas ? dang? J?zus apatalams pasak? labai svarbias mintis: Tegul neisig?sta j?s? irdys! Tik?kite Diev? tik?kite ir mane! Mano T?vo namuose daug buveini?. Jeigu taip neb?t?, argi b??iau pasak?s: Einu jums vietos paruoti!
Evangelijoje esama ir gilesn?s, ikart neap?iuopiamos reikm?s. Apatal? darbuose sakoma, kad J?zus buvo paimtas ? dang?, paskui priduriama, jog Jis buvo pakeltas auktyn. Ar reikia, kad Evangelijoje minimas dangus yra viruje, ar jo vieta u vaigdi?? Biblijoje egzistuoja triauktis pasaul?vaizdis: pragaras, em?, dangus. Ar Viepaties ?sik?nijimas, nuengimas ? pragar? ir engimas ? dang? patvirtina kalb?jim? apie ? pasaul?vaizd??
Ta prasme, kuria yra vadinamas triauktis pasaul?vaizdis, patvirtina. Ta?iau tas pasaul?vaizdis nereikia, kad yra trys tikrov?s: viena kakur emai, kita ?ia, tre?ia kitur. Tai reikia, kad mogus, b?damas dvasin? ir fizin? b?tyb?, b?damas Dievo vaikas, gali save apriboti ir imesti i savo gyvenimo tai, kas dvasika, pasiskirdamas vien tik kintant? ir besikei?iant? pasaul?, ir tada jis tampa emiau u savo prigimt?. mogus gali ir privalo pasirinkti dvasin? gyvenim?. O j? gauna per Dievo malon?. Tuomet jis ir pakyla auk?iau u savo emik? prigimt? ir gyvena dvasiniais dalykais. Dabartinis gyvenimas vieta, k? mes pasirenkame: kartais emyn paneriame, kartais auktyn pakylame. O Kristus pakeltas ten, kur jau galutinai yra auk?iau u visk?.
J?zus pakil?s ? dang? tar? savo mokiniams: A papraysiu T?v? ir Jis duos kit? Guod?j?, kad Jis likt? su jumis per amius Tiesos Dvasi?. Ji yra su jumis ir bus jumyse. Kas yra ventoji Dvasia? Ar tai asmuo, lygus Dievui T?vui ir Dievui S?nui?
Tai vienas i v?. Trejyb?s asmen?. Dievo tikrov?s mes iki galo negalime suvokti ir isemti. Tai yra vir mogiko supratimo. Diev? pa?stame kaip T?v? ir S?n? bei vent?j? Dvasi?. Tod?l Ji vis? pirma yra dievikas asmuo, tikras Dievas. Be to, kaip dvasia, kuri nuengia ir pasilieka su mumis ir mumyse, tai yra m?s? dvasia, nes kartu su Kristumi turime Jo dvasi?. Antras dalykas, tai yra alia m?s? esantis kitas asmuo
ventoji Dvasia, kuri mums kalba, moko ir mus paventina. Leisdamiesi Jos vedami b?tent ir einame ? tas auktybes, ? Krist?. ventoji Dvasia ? m?s? gyvenim? atnea meil?, diaugsm?, ramyb?, kantryb?, gerum?, itikimyb?. Apatal? darbuose aprayta, kad Sekmini? dien? ventoji Dvasia nueng? ant J?zaus Kristaus mokini? ugnies lieuvi? pavidalu.
Koks pagrindinis ventosios Dvasios vaidmuo tikin?i?j? gyvenime?
Pagrindinis vaidmuo liudyti J?z? Krist?. Ji moni? irdims pasako ties? apie J?z?. ventoji Dvasia taip pat yra krik?ioni? mokytoja. Ji atskleidia tikin?iajam Dievo vali? ir ties?. J?zus taip kalb?jo apie vent?j? Dvasi?: Guod?jas ventoji Dvasia, kuri? mano vardu T?vas atsi?s,
mokys jus visko ir visk? primins, k? jums sakiau. Ji taip pat veikia ir tarp netikin?i? Kristumi. Ji ?tikina moni? irdis Dievo tiesa: kokie nuod?mingi mes esame, kaip mums reikia Dievo atleidimo ir koks buvo teisus J?zus, nes mir? u mus, u m?s? nuod?mes. ventoji Dvasia ?spaudia mums dvasin? enkl?, kuriuo tampame panaesni ? Krist? ir pasidarome tobulesni Bany?ios nariai. iandien Dievas siun?ia vent?j? Dvasi?, kuri per Bany?ios mokym?, liturgij?, mald?, dvasin? skaitym? ir kt. primena Iganytojo darbus, odius ir juos paaikina.
Visas bany?ios gyvenimas yra ?r?mintas dviej? sl?pini?
m?s? Viepaties engimo ? dang? ir Jo lovingo sugr?imo ? em? Paskutinio Teismo dien?. Koki? vilt? gaivina Kristaus engimo ? dang? sl?pinys?
Kristaus engimo ? dang? sl?pinys sustiprina vilt?, kad m?s? gyvenimas negali baigtis mirtimi, kad m?s? aminasis likimas b?ti su m?s? dangikuoju T?vu. engimas ? dang? n?ra skirtas vien tik Kristui, bet ir kiekvienam krik?ioniui. Visi tikintieji yra paaukti sekti Kristaus lov?s keliu. Pasak v. Leono Didiojo, is sl?pinys yra m?s? mogikos prigimties iauktinimas: Kur palovinama galva, ten ir k?no laukia viltis. Kunigas Rolandas Karpavi?ius kalb?jo: v?sdami ? sl?pin?, ven?iame savo krik?ionik? vilt?, kad mes, kurie gyvename su juo vienyb?je, taip pat b?sime iauktinti dievika love, kad gal?tume aminai gyventi m?s? T?vo Karalyst?je.
ventoji Dvasia apvie?ia t?, kuris sugeba atverti ird? Jos imin?iai ir veikimui, kuris nuoirdiai priima Kristaus mokym? ir juo vadovaujasi. Kod?l pasaulis ne?stengia priimti Dievo Tiesos Dvasios?
J?zus mokiniams aikino, kad pasaulis Dievo Tiesos Dvasios ne?stengia priimti, nes jos nemato ir nepa?sta, o j?s j? pa?state, nes ji yra pas jus ir bus jumyse. Pasaulis kupinas puikyb?s, bando ties? kildinti pats i sav?s, ta?iau jis n?ra tiesos altinis, tod?l patenka ? prietaravimus, sumaio ties? su melu, neskiria, kas yra gera, o kas bloga. ?ymus Lietuvos kunigas ir urnalistas Auvydas Belickas rao, kad pasaulio painimas neperengia materijos rib? ir grindiamas tik tuo, k? gali paliesti ar patvirtinti eksperimentu, tod?l nepaj?gia pakilti auk?iau ir painti dievik?j? paslap?i?.
v. Paulius skelb?: Mes inome, kad, m?s? emikosios padang?s b?stui suirus, m?s? laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti aminieji namai danguje. Koks dvasinis ryys sieja v. Pauliaus isakyt? amin?j? nam? danguje vizij? su Kristaus engimo ? dang? vente?
Kristaus engimo ? dang? vent? primena, kad vis? laukia aminieji namai danguje. Kas stiprino pirmuosius krik?ionis itverti persekiojimus, pad?jo atsiskyr?liams ir vienuoliams palikti ?prastin? gyvenimo b?d?? Gilus tik?jimas pomirtiniu gyvenimu. Prisiminkime savo tautos mones. Kas pad?jo jiems itverti kal?jimus ir tremt?, jeigu ne Kristaus paadas: A esu prisik?limas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirt?, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amius. Kristus ?eng?s ? dang? yra patikimiausias m?s? utar?jas. i vent? tepadr?sina mus engti Kristaus rodomu keliu. Jis pats pad?s itverti visus kelion?s sunkumus ir atvers mums aminyb?s vartus.
Kristaus engimo ? dang? ?vykis teikia prog? atmesti veidmainik? nor? atskirti Bany?i? nuo Kristaus. K? reik?t? tokiems mon?ms pasakyti?
iais laikais daug kas nor?t?, kad Bany?ia nekliudyt? kurti naujo, patrauklesnio amiaus be moralini? vart?, nereikalaut? atgailos u palaid?, be atsakomyb?s gyvenim?. Kas gali ?velgti klaidas bany?ios mokyme? Ar ji skelbia k? nors, ko nemok? Kristus? Gal ji negerb? gyvyb?s, gal nereikalavo eimos itikimyb?s, gal neskelb? pasaulio pabaigos ir teismo? Visus auktos doros reikalavimus Bany?ia per?m? i Kristaus. Ar pagr?stas m?s? laiko moni? noras tur?ti J?z? be Bany?ios? Pripainkime, kad Bany?ia perdav? ini? apie J?z? m?s? dienoms. Ar iandien dar kam nors r?p?t? J?zus, jeigu Jis negyvent? m?s? bany?iose, neb?t? jos atstov? skelbiamas? Kristui bei jo apatalams Bany?ia ir Kristus yra viena. Pats Kristus save pavadino vynmediu, prie kurio prigludusios akel?s: Kaip akel? negali duoti vaisiaus pati i sav?s, nepasilikdama vynmedyje, taip ir j?s bevaisiai, nepasilikdami manyje.
