1946 m. vasara. Kai vokiet? Hertha tapo lietuve Adele
Arnas ZMITRA
2006 m. LR Seimas spalio 16 d. paskelb? Maosios Lietuvos genocido diena. Danam tai joki? emocij? nekelianti eilin? spalio diena, kaip nykus rudens vakaras. Studijuojant teko gird?ti apie vilko vaikus arba vokietukus, kurie pokaryje atkeliavo ? Lietuv? i Rytpr?si?, kitaip Maosios Lietuvos. Iki karo pabaigos min?ta teritorija priklaus? Vokietijai, ta?iau 1944 m. spalio 16 d. ? Rytpr?sius ?siver? Soviet? S?jungos kariuomen?, prasid?jo udyn?s, smurtas, represijos, prievartavimai, turto grobimas. Raudonarmie?iams tai buvo pirma vokika teritorija, kuri? jie u?m? po karo, tod?l revanistin?s nuotaikos, neapykanta vokie?iams ten tiesiog sprogo ir pirmieji tai pajuto vietiniai gyventojai vokie?iai.
Represijas pajuto ir Hertha Schwartz, io pasakojimo heroj?, bei jos eima. Hertha gim? 1936 m. balandio 14 d. Girdavos (vok. Gerdauen, dab. eleznodoronyj) priemiestyje Kinderhof. Girdava, senas pr?sikas ios vietov?s pavadinimas, buvusi bart? genties gyvenviet?. Girdavoje XIII a. kryiuo?iai pastat? m?rin? pil?, XIV a. bany?i?, XV a.
miestas apjuostas m?ro tvora. Mieste gyveno ir lietuvi?, kartais pamaldos evangelik? liuteron? bany?ioje vykdavo lietuvi? kalba. Miestas nuo XIX a. pr. buvo apskrities centru, ilik? apleisti apskrities r?mai. Dabar gatv?se tu?ia, XIV a. bany?ia stovi apleista, be stogo. Didioji dalis sen?j? pastat? neremontuoti nuo to meto, kada vietiniai 1945 m. galutinai pasitrauk? i i? krat?. Sovietai nieko geresnio nesugalvojo ir Girdavai dav? geleinkelio vard? eleznodoronyj.
Iki karo Hertha gyveno vaikik? gyvenim?. Ernos ir Otto eimoje, be maosios, augo brolis Zygfridas ir sesuo Elga. Vyresnieji lank? mokykl?, t?vas buvo stalius, mama nam? eiminink?. Maoji Hertha prisimena kieme buvus s?puokles ir didel? sod?, ji lank? mokykl?, kartais su mo?iute keliaudavo ? Girdavos bany?i?. J? eima, kaip ir dauguma Rytpr?si? gyventoj?, buvo evangelikai liuteronai. Herthos eima vis? karo laikotarp? gyveno gana ramiai, ta?iau viskas apsivert? auktyn kojom 1944 m., kai vokie?i? kariuomen? prad?jo trauktis, Rytpr?si? gyventojai prad?jo b?gti i savo nam?. Moters atmintyje iliko i?jimas i nam?: Patys vokie?iai mus var? i nam?. T?vas padar? veim?, kaip ?igon?, ir mus var? i nam?. Hertha mat? itisas gurguoles moni?, keliaujan?i? i savo nam?, tolyn nuo fronto, tolyn nuo ateinan?i? soviet?. Jos atmintyje iliko vaizdai, kaip besitraukiant itisai buvo bombarduojama, mon?s keliavo ledu, subombardavus sk?sdavo veimai ir mon?s.
Visgi vieni nenor?jo pasitraukti, kiti nesp?jo, juos pralenk? Raudonosios armijos kariuomen?, kuri kiek ?manoma kliud? vokie?iams pasitraukti i Rytpr?si?. Kai kuri? pab?g?li? lauk? itin tragikas likimas. tai 1945 m.
iem? t?kstan?iai besitraukian?i? pab?g?li? per ualusias Kuri? marias buvo subombarduoti ir suaudyti, skandinami laivai su pab?g?liais. Skai?iuojama, kad per Rytpr?si? operacij? sovietai paskandino 73 laivus su pab?g?liais. Didiausia tragedija ?vyko 1945 m. sausio 30 d., kai soviet? povandeninis laivas nuskandino lainer? Wilhelmas Gustloffas. Katastrofos metu uvo apie 9,5 t?kst. moni?.
Herthos eima rus? kariuomen? sutiko kelyje: Mes vaiavom. Sustabd? m?s? veim? patys vokie?iai. Du. Ikink? arklius, s?do ant j? ir nujojo. Mes pasilikom veime be arkli?. T?vas ir mama prad?jo aukti: jau rusai ateina! I miko, i?rim, ateina b?riai. Neaud?. Mes visi tur?jom ?emodaniukus, ten buvo drabuiukai m?s?. Kiekvienas savo tur?jom ir rak?iukai nuo ?emodan? buvo ant m?s? kaklo. Rusai, kai upuol? m?s? veim?, taip ir buvom tam veime. Mes duodam rak?iukus, jie neima j?, jie pjaust?, drask?, m?t? visk?. Nieko baisaus daugiau nedar?. Toks buvo pirmas Herthos eimos susitikimas su rusais. T? akimirk? jie tapo belaisviais: Po to ?jome. Rusai var?. ?jo, tiesiog pilna moni?. Vienu metu ant kelio buvo ud?ta kartis. Tada skyr? vyrus nuo vis?. T?t? atskyr?. Jis nebuvo karikis, nes buvo koj? nusilau?s, ji buvo gipse. Jis ?jo su tokiom 
kriuk?m. J? atskyr? ir daugiau mes jo nebemat?m. Karas baig?si, o mes jau buvome toli nuo savo nam?. Beveik vis? iem? po bik? vaiavom. Apib?dindama t? laik? Hertha apibendrina: Jau buvo bardakas grynas.
Herthos eima, kaip ir daugelis kit? vokie?i?, buvo nuvaryta ? artimiausios stovyklos barak?. Tuomet buvo ?prasta vietinius gr?sti ? stovyklas, kur j? laukdavo vergikas darbas, neretai ir mirtis. Kai atskyr? t?v?, likau su mama, broliu ir seserimi. Apsistojome kakokiame barake, kuriame buvo ir daugiau vokie?i?. J?zau, kas ten buvo. Baisu, baisu, baisu kas buvo. Stovyklos gyventojai pajuto raudonarmie?i? iaurum?, ypa? moterys, kurias prievartavo rus? kareiviai: Klyksmas b?davo naktimis. Baisu, kas ten dar?si. Ateidavo naktim kareiviai. Moteris isivesdavo, jos neidavo, tiesiog vilkdavo jas. Paskui parvelka jau leisgyves. Atsimenu, mama nepa?jo…
Gyvenimas stovykloje truko neilgai. Moteris prisimena, kad tuomet stovykloje k? tur?jom, t? valg?m, bet duodavo ir rus? kareiviai mums valgyti. Stov?jo virtuvik?s, tur?jome katiliukus, duodavo ko?s. Kol vien? 1945 m. pavasario dien? liep? visiems skirstytis, vaiuoti kur nori, gr?ti ? savo namus. 1945 m. pavasar?, sovietin?s kariuomen?s ?sakymu, pasitrauk? i nam? vokie?iai prival?jo gr?ti ? savo gyvenam?sias vietas. Gr?om ? namus. Buvo vasara, jau buvo ilta. Gryb? buvo. Mes p?sti ?jom. Gr?om ? Gerdauen. Namai sudauyti. Kaminas tiktai ir sienos. Pamikyje, toliau, ?kis toks buvo. Tai ten apsistojome. Ne mes vieni, b?riai ten ?jo. Kur kas gal?jo, ten ir apsistojo.
eimai reik?jo r?pintis maistu. Mes su broliu eidavom ? miestel?, t? savo [Girdav?]. Jis inojo, kur parduotuv?s buvo sudauytos [subombarduotos]. Daug moni? ten kasdavo tuos griuv?sius, rasdavo ten maisto. inau, konservus, druskos ne?m i griuv?si?. Miestelis labai subombarduotas, beveik nebuvo sveik? nam?. Deja, 1945 m. ruden? mir? mama: T? ruden? mir? m?s? mama. Ji nepa?jo, jai buvo labai prastai, verkdavo, aukdavo. Ji jauna buvo. Mes visi gul?jom alia, tokioje pla?ioje lovoje. Ir ryte mama negyva. Vaikams teko r?pintis mamos palaidojimu: Paskui ?jo brolis su seserimi. Jie didesni buvo. Brolis 1930 m. gimimo, sesuo 1932 m. ?jo ? komendant?r?. At?jo 3 karikiai. Ikas? duob?, ten buvo sodas didelis. Po obelimi ikas? duob?.
Hertha atsimena vien? mamos paliepim? visiems vaikams: Ji sakydavo: jau mirsiu. Vis tiek t?vas atsiras, viskas susitvarkys, t?tis gr?. Neumirkit, kur mane ukasit. Kai ateis laikas, perkelsit ? kapines, tik kad jau neumirt visko. Liepdavo labai ?sid?ti ? smegenis. Kad neumirt!
Mirus mamai vaik? gyvenimas pasikeit?. Jie buvo ivaryti i gyvenamos vietos, kur sode palaidota mama. Juos var? ? gretim? kaim?, kur jie praleido 19451946 m. iem?. Visi trys apsistojo viename kambaryje, kuriame gyveno dar viena senol?. Be abejo, tame pa?iame name ir aplink buvo pilna vokie?i? eim?. Hertha prisimena, kad t? iem? jau daugelis vaiuodavo kakur: Tai jau iem? vaiuodavo visi kain kur. Dabar jau misliju, kad visi ? Lietuv? vaiavo, pasirinkti maisto. D?l maisto tarp vaik? vykdavo kovos, neretai tai buvo mutyni? prieastis, vieni kitus apipl?in?davo, vogdavo.
Iauo diena, kai d?l nepritekliaus broliui Zygfridui teko pirm? kart? keliauti ? Lietuv?. Vien? nakt? dingo brolis. Jis ivaiavo su draugais ? Lietuv?. iem?, jau alta buvo. Jis gr?o po kurio laiko. Jau mes netur?jom k? valgyt. A inau, kad karinink? eima (jau buvo rus? eimos) dav? man bulvi? lupen?. Nu ir mes labai v?m?m, kai mes j? uvalg?m. Paskui nakt? ? lang? pabarkino brolis. Tai jis terb? toki? parsive? duonos rieki?. Jis, matyt, ?jo ubagaudamas. Duonos, laini? toki? brizgi?. Nemaai, toki? kuprin?.
Keliavimas ? Lietuv? ubagauti buvo ?prastas to meto reikinys, ypa? t? atiauri? 19451946 m. iem?. Daugelis vokie?i? mir? i bado, nuo lig? (ypa? iltin?s), isek? darbo stovyklose. Moterys ir jaunos merginos mirdavo iprievartautos arba udydavosi, skandindavosi Priegliuje, kardavosi ir pan. Atsirado t?kstan?iai nalai?i?, vadinam?j? vilko vaik?, kurie, gelb?damiesi nuo bado, tiltu per Nemun? ar prekiniais traukiniais b?go ? Lietuv?.
Vieni pasirinkdavo maisto ir gr?davo atgal pas Rytpr?siuose likusias eimas. Jie gabeno maist? savo t?vams, seneliams, kurie jau nepaj?g? keliauti ? Lietuv?, buvo silpni. Deja, danai gr?us po klajoni? Lietuvoje, kurios trukdavo ir kelet? savai?i?, vaikai jau nerasdavo savo artim?j?. Jie b?davo ikeldinti atsik?l?li? rus?, mir? ar nublokti ?vairi? negand?. Kartais vaikai, lik? vieni ir netur?dami ko prarasti, tiesiog ikeliaudavo ? Lietuv? visam, iekodavo prieglobs?io. M?s? kratietis Marcelijus Martinaitis, tuomet gyven?s netoli Kalnuj?, Paserben?io kaime, prisimena: Dar Vakaruose dundant karui ir tuoj po jo i Karaliau?iaus m?s? kaimus upl?do u mus skurdesni vokietukai, su kuriais buvo pasidalijama savo ubago duona. Daniausiai per namus eidavo vaikai nua?, ut?l?ti, nuo alkio itin?, skudurais apsivynioj? pam?lynijusias kojas. ?eidavo, be odi? stov?davo prie slenks?io laukdami, gal k? paduos, nes vokikai m?s? mon?s visai nesuprasdavo.
Po pirmos s?kmingos kelion?s ? Lietuv?, t? pa?i? iem?, Herthos brolis kartu su sese susiruo? ? Lietuv?: Paskui jie ruo?si su sese abudu vaiuot. Tai senikei [su kuria gyveno] paliko maist?, kad ji pati valgyt? ir man duot?. A netur?jau apsiauti, kad man?s nesive?? Jie kai ivaiavo ir ivaiavo. Ji savo brol? ir ses? sutiks jau Lietuvoje. V?liau ta senik? mir?. A likau, va taip sau, viena. Eidavau, praeidavau kur. Tie patys mon?s mane ?r?. Hertha likusi viena sunkiai, bet sulauk? pavasario: Prisimenu, kad buvo ilta. Pavasaris. Kad a s?d?davau ant saul?s ir umigdavau, visaip ten buvo. Tai viena moteris sako, a vaiuosiu [? Lietuv?]. Ji man kojas aprio, kad neb?t? alta. Mes i?jom nakt?. Netoli ten stotis. Nu?jom ? Gerdauen [Girdavos] stot?. ? gyvulinius ten ?okom, ? priekinius [vagonus].
Tuo metu vaik? keliavimas ? Lietuv? buvo kasdienis reikinys, tai jau nieko nestebino. Mes ne vieni, ten j? daug! Usimaskuoja ir vaiuoja. Visi kavodavosi, kai vaikto sargybiniai, visi nutyla, niekas nesirodo. Skai?iuojama, kad pokaryje ? Lietuv? gal?jo atkeliauti iki 30 000 vokie?i? kilm?s asmen? (daugiausia vaik?).
1946 m. pavasar? Hertha su nepa?stama moterimi atvaiavo ? Lietuv?. Pakelyje mergait? mat?, kaip vokietukai okin?jo i traukinio ?vairiose vietose: Mat?m, pakelyje daug ilipdavo. Ioka ir leidiasi visi nuo to traukinio tolyn. Jodvi ilipo Lyduv?nuose. Atsimenu kaip iandien, mes ? Lidav?nus atvaiavom. Per t? ilg? tilt?, buvo ne toks tas tiltas, jis buvo kitoks, sudauytas. Bik? pa?jome nuo stoties ir ji sako: tu ?ia atsis?sk prie keliuko, o a ? t? trob? eisiu tau valgyt parnet. A jau verkiau, kad valgyt labai noriu. Ji nu?jo ir nu?jo, paliko mane.
Greitai Hertha pirm? kart? susid?r? su lietuviais. A s?d?jau. ilta buvo, saul? viet?. ?jo toks vyras, o a verkiu atsis?dus. Jis panekino mane. Nesuprantu. Tada jis vokikai panekino. Ko verki? Paklaus?. Sakau: ?ia mane atve?, a valgyt noriu. Kur tavo mama? V?l paklaus?. Panek?jom. Tada jis sako: einam. Jis parsived?. inau, kad buvo dvi mergicos, o kad jos mane tamp?! inot, nepa?stama. Tur?jau paltuk? tok?, kepuryt?, tik apaut netur?jau, buvau kai kokiais skudurais apvyniota. Dav? valgyt. Buvo pavakarys. Pasak? likti nakvoti. Atne? mai?, prikimt? ieno. Ryt? v?l dav? valgyt ir sako einam. Jis mane nuved? nuo kalno, kaip kelias eina nuo Lidav?n? [? Dubysos sl?n?].
Nepa?stamasis mergait? palyd?jo iki pagrindinio kelio ir nusak?, kur jai eiti: Sako: dabar tu eik. Nepamesk to kelio. Neik kokiais takiukais. Eik, valgyt usimanysi, prayk. mon?s duos valgyt. Nu a ir ?jau. O k?? Pavalgiusi sau k?blinau ir k?blinau. Pavargau, atsis?dau ir umigau. ?ia, kur mal?nas buvo, Kuelik?j. At?jau per dien?. Po kr?mu a umigau. Pabundu, rytas. altas, tokia rasa, migla. O netoli triobik?, d?mai r?ksta, uniukas loja. Bijau eit, un? bijau. Ale vis tiek ?jau artyn. i?riu, toks mogus vaikto. Ten jau buvo Dapki? sodyba. Paskui pas j? ir buvau, karves ganiau per vasar?. Tas Dapkus jau ateina pasitikti ir panekina. Jis gerai mok?jo vokikai. nek?jom, parsived? ? trob?. Jie mat?, kad a ut?l?m aptekus. Jie nek?josi tarp sav?s, dav? valgyti, karmal? man suiekojo. Tada ved?si ? Dubys?, mano buvo kasos didel?s, bet jau tos kasos pilnos gyvi?. Nusine? irkles, epet?, muil? ir ? vanden? ?varius praus?, kirpo. Apkirpo trumpai. Apreng?. Paskui sako gulkis, darin?je patais? ant ieno. Kiek miegojau, neatsimenu. Paadino mane tokia Dapkien?s sesuo, netek?jusi, davatkik?. A pabudau, ji atsis?dus glost? mane ir verk?. Paskui ved?si ? trob?, valgyt dav?, v?l ved? ? Dubys? praustis. Labai geri mon?s buvo, labai. Dapk? sodyba yra ilikusi iki i? dien?, joje dar gyvena Dapk? palikuonys. Hertha pas Dapk? karves gan? vis? 1946 m. vasar?.
1946 m. vasar? sodybos eiminink? Dapkien? vokietait? Herth? pavadino Adele. Taip Hertha per vien? vasar? tapo lietuve! Adel? prisimena, kaip imoko lietuvi? kalb?: Lietuvi? kalb? labai greit imokau. Algis [Dapk? s?nus] itisai ateidavo pas mane ganant karves ir nekindavo. Varles gaudydavom. Labai greitai a imokau kalb?.
Ganant karves pas Dapkus Adelei nutiko keistas ?vykis: Senukas vokietis ?jo. Jis mane atpaino. inojo, kad brolis mane buvo palik?s Vokietijoje. ?jo pro al? ir gr?o, sako: ar susitikai brol? ir ses?, ar radai? Sakau ne. Jie yra Virtukuose pasak? senukas. Jis man nupie? keli?, kaip eiti. Sak?, ten rasi brol?, o sesuo gretimai pas mokytoj? irgi gyvena. Adel?, neilgai trukus, atsiklaususi Dapk?, i?jo ? Virtukus. Nepaklydusi, b?dama 10 met?, ji surado brol? ir ses?. Brolis dirbo prie ?kio, sesuo pas mokytoj? gyveno. Brolis jau gerai mok?jo lietuvikai, sesuo buvo savotika, kad ir mok?jo, ji nenek?jo. Visi trys tuomet tarpusavyje kalb?jo vokikai. Adel? prisimena, kad brolis buvo nepasak?s savo glob?jams, jog tur?s ses?, palikt? Rytpr?siuose: Brolis savo eimininkei net neusimin?, kad jis tur?jo dar vien? seser?. eiminink? labai auk? ant brolio, kai suinojo apie mane. Sak? negalvojusi, kad jis toks es?s. Reik?jo pasakyti, b?t? vaiav? iekoti man?s ir parsive?. O jis verk? atsis?d?s.
Kiekvienas buvo rad?s sau viet?, atrodo, visiems trims vaikams Lietuvoje pavyko rasti prieglobst?, pramok? lietuvikai visi trys laik?si pas lietuvius, tik skirtingose vietose. Pas j? pabuvau 3 dienas ir par?jau atgal pas Dapki?, prisimena Adel?. Rytpr?si? vaikams, pasklidusiems po vis? Lietuv?, sek?si labai nevienodai, kai kur jie buvo inaudojami, kai kurie klajojo i sodybos ? sodyb? badaudami. Buvo apskur?, sutin? i bado. Kai kurie ir mir? Lietuvoje. Ta?iau dalis buvo priimti ? eimas, ?vaikinti, auginti kaip savi.
Adel? gr?o pas Dapkus, 1946 m. vasara ?jo ? pabaig?, at?jo ruduo. alia gyveno Baniai. Pas j? vaik? nemaai. Tai jie susitar? ir perleido mane vaikus dabot. Aukle b?t. Pas Bani?, kad ir vaikus dabojau, bet negyvenau taip gerai. Pas j? ibuvau per iem?. Antrame namo gale gyveno Banio sesuo Stefa. Ji mane parsiviliojo, mat?, kaip a gyvenu. Sako, pas mane nieko nedirbsi. Ateik, kad man smagiau b?t?. A ir i?jau, buvo labai gerai.
1947 m. vasar? Adel? v?l pakeit? savo eimininkus. Pavasar? ateidavo tokia Alik?. Jos d?d? gyveno kitoj Dubysos pus?j, jiems reik?jo karves ganyt. I gero gyvenimo i?jau ten karves ganyt, isiviliojo. Pas t? Virvil? ganiau karves, ?ia jau buvo prastai. Per vasar? ganiau, o iem? jie liep? ieit. Ant kalno gyveno mano b?sima uovien? Tamutien?. Ji sak?, niekur tu neik, tu turi teis? b?t, tau valgyt turi duot. Bet man?s nenor?jo labai laikyt. Situacija buvo ned?kinga, ta?iau neilgai trukus Adel?s gyvenimas v?l atne? pasikeitim?: Prie Tamutien?s gyveno Urbien?, kuri tur?jo bevaikius giminai?ius Jukevi?ius. Jie gyveno prie Kaulaki?. Tas kaimas buvo Petk?nikiai. Urbien? susitiko su Jukevi?iene bany?ioje, pakalb?jo, kad a tokia esu. Po kiek laiko, iem?, tas Jukevi?ius atvaiavo su lajukais mane parsivet. A vaiavau, nors j? ir nepainojau, su diaugsmu apie ? gyvenimo ving? pasakojo Adel?.
Jukevi?iai buvo geri mon?s: Pas j? augau kaip savo vaikas. Karvi? ganyt nereik?jo. Taip a ten, pas Jukevi?i? prie Liolingos upelio, uaugau. Jie mane ?sivaikino. Leido mokytis ? Saugailius priva?iai si?ti. Imokau si?ti. Dirbau ir kol?kyje.
Adel? prisimena, kad 1952 m., gyvenant pas Jukevi?i? kasdien? gyvenim?, ji paskutin? kart? mat?si su broliu ir sese. Dar kart? mes mat?m?s, kai a buvau pas Jukevi?i?. Atvaiavo iem?, su lajukais arkl? pasikink?. Abudu. Jie atvyko pasakyti, kad jiems neleidia b?ti ?ia [Lietuvoje] ir jie nusprend? vykti ? Vokietij? atgal. Juos susirado mamos sesuo. Bet Adel? nevaiavo. ? Vokietij? ivyko tik brolis Zygfridas ir sesuo Elga. Hertha Schwartz jau buvo tapusi lietuve Adele Jukevi?i?te. V?liau Adel? susirain?jo laikais su broliu ir seserimi, kol ryiai dar sovietiniais metais nutr?ko.
Reik?t? pamin?ti, kad Lietuvos SSR 19501951 m. aktyviai sprend? vokietuk? problem? Lietuvoje, juos registravo, reng? s?raus ir ruo?si j? ikeldinimui ? Vokietij?. Be abejo, tuomet ? Vakar? Demokratin? Vokietij? (VDR). Tiesa, nors sovietin? valdia i tikr?j? sudar? s?lygas ir deportavo surinktus asmenis ? VDR, ta?iau dalis tuo netik?jo. Lietuviai i patirties inojo, kad tokie s?raai gali b?ti sudaryti ir kelionei ? Sibir?, tod?l persp?davo vokietukus, dalis specialiai juos sl?p? nuo valdios, steng?si ?sivaikinti, nes bijojo, kad juos itrems ar nuudys.
1956 m. Adel? susituok? su Povilu Tamu?iu, kuris buvo vyresnis 11 met?. Jis 1955 m. gr?o i kal?jimo Sibire, kur kal?jo u bendradarbiavim? su partizanais, buvo ryininkas. V?liau eima ?sik?r? Bedan?iuose, pasistat? namuk?. Adel? dirbo kol?kyje, vyras buvo statybininkas.
Atuntame deimtmetyje (neatsimena tiksli? met?), kai s?nus K?stutis tarnavo armijoje, j? perk?l? ? Kaliningrad?. Tuomet jis ? namus parsiunt? Kaliningrado srities em?lap?, kad mama iekot? savo gimtin?s. Neilgai trukus Adel? vaiavo lankyti s?naus armijoje ir usuko ten: Namuk? radom. Kaip buvo griuv?siai tie namai, taip ir teb?ra. O mamos palaidojimo vietoje neapsilank?, nes vyko statybos, tai buvo draudiama zona.
1998 m. Adel? kartu su s?numi K?stu?iu vyko ? Vokietij?. Per Raudon?j? Kryi? gavo tetos adres?, kuri gyveno Hanoveryje. Tuomet ji susitiko su pussesere ir seserimi Elga, kurios nemat? nuo 1952 m. Deja, brolio tuomet ji nesutiko (nors sesuo inojo, kad jis dar gyvas). V?liau Adel? palaik? ryius su pussesere, kuri atvykdavo ? Lietuv? atostog?.
Su Adele kalb?jom?s 2020 m. lapkrit? jos namuose. ios moters kelias buvo nelengvas, ta?iau ji rado savo viet? Lietuvoje, ?sik?r? ir ?ia liko. Galime tik ?sivaizduoti, k? reikia mogui netekti savo alies, eimos, pakeisti tautyb?, kalb? ir net tik?jim?. Vilko vaik? likimai skirtingi, t?kstan?iai j? atvyko ? Lietuv?, vieni prisitaik? ir liko, kiti ikeliavo atgal ? Vokietij?. O kur dar kitos gyvenimo negandos… Kiekvieno vaiko istorija unikali. Iki pat XX a. pabaigos ie mon?s tarsi neegzistavo, apie tai kalb?ti buvo nepatogu net oficialiajai Vokietijos ir Lietuvos valdiai. Laikas negailestingas, vilko vaik? Lietuvoje lieka vis maiau, j? istorijos ikeliauja umartin.
