Tada lėmė išmintis ir pasitikėjimas tautos ryžtu ir jėga

Siųsti Versija spausdinimui

Svarbus sprendimas žmogaus gyvenime paprastai lemia viso būsimo kelio kryptį. O tautos būtyje esminis pasiryžimas koreguoja milijonų žmonių, daugelio kartų likimą. Po visą Europą ir JAV išsibarstę lietuviai šviesuoliai itin sunkų istorinį laikotarpį, Pirmojo pasaulinio karo baigtį, visuotinę suirutę įvertino kaip patogiausią valandą išsiveržti iš didžiųjų valstybių priklausomybės ir sukurti savarankišką, laisvą Lietuvos respubliką. Didžiausia pagarba jiems ir signatarams, 1918 metais vasario 16 dieną pasirašiusiems Nepriklausomybės paskelbimo aktą: ,,… skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
Bet trys valstybės nenorėjo šito pripažinti. Ir tas nenoras bylojo ne žodžiais, o ginklais. Ypač viena artima kaimynė atkakliai veržėsi į mūsų teritoriją, skaudžiai apkandžiojo Lietuvai priklausiusias žemes. Net sudarytą sutartį, vėl atimant dalį žemių, sulaužė po dviejų dienų ir tęsė ginkluotą puolimą… Nesinori judinti skaudžios istorijos, bet ir nebeprisiminti nedora. Jauna, okupacijų nualinta respublika negalėjo pradėti taikaus atkuriamojo darbo, nes pirmiausia teko skubiai kurti savo kariuomenę ir gintis, gintis… Štai tada į istorinę areną išėjo šimtai pasiryžėlių savanorių, kad Nepriklausomybės akte paskelbtas laisvės siekis taptų realybe. Ginklai žvangėjo dar dvejus metus. Žuvo žmonės, turėję vilčių išvysti laimingesnį gyvenimą. Per tą sunkų laikotarpį paaiškėjo, kad nuoširdžių draugų Europoje mažai teturime. Taikdarė Tautų Sąjunga, aiškiai matydama grobikiškas mūsų kaimynų užmačias, jiems nuolaidžiauja, teisingumo triumfo nėra. Ginklams nutilus, sumažėjusi laisvos Lietuvos respublika liko be Vilniaus. Tai vyko XX a. pirmoje pusėje.
Šiandien XXI a., praėjo lygiai šimtmetis nuo to sunkaus etapo, kai tauta ginklu stengėsi apginti Nepriklausomybę. Šia proga buvusių savanorių palikuonių ir Nemakščių seniūnijos žmonių rūpesčiu 2020 metų rugpjūtį atidengtas paminklinis akmuo, skirtas 1919–1920 metų nemakštiškių, žuvusių kovotojų už laisvę, atminimui įamžinti.
Iš miestelio ir jo apylinkių į laisvės kovas buvo išėję 20 vyrų. Istorija. Kiek joje dar būta dramatiškų valstybės išlikimo, tautos laisvės slenksčių… O šį vasarį vėl švenčiame. Jau kiek primiršdami didžiuosius išbandymus, aštriau bejausdami tai, kas šiandien kartina gyvenimą. Karantino apribojimai trukdo pakiliam džiugesiui šventinėje bendrystėje. RRKC Nemakščiuose darbuotojai, ruošdami virtualų Vasario 16-osios minėjimą „Apie tave ir tau, Tėvyne“, sutelkė bendruomenių ir įstaigų atstovus feisbuko paskyroje siųsti sveikinimus, geru žodžiu sustiprinti kraštiečių rytdienos viltis, gerą nuotaiką „pakurstyti“ archyviniais įrašais iš ankstesnių švenčių. (Žiūrėkime vaizdo montažą RRKC Nemakščiuose feisbuko paskyroje.)
Su dėkingumu minėkime tuos, kuriems buvo lemta gyventi XX a. pradžioje ir savo išmintimi, drąsa ir gyvybės kaina kurti čia prisimenamą mūsų tautos istorijos etapą. Juk šiandiena – ano laiko veiksmų rezultatas.
Živilė Lembutienė,
RRKC Nemakščiuose choreografė

Komentarų nėra