54-asis

Kristina BENDŽIŪTĖ

Spalio 21 dieną į 54-ąjį Raseinių rajono savivaldybės tarybos posėdį atskubėjo net 23 tarybos nariai. Posėdžio pradžioje meras Petras Vežbavičius drauge su savo pavaduotoja Gitana Rašimiene gražaus 60-ojo jubiliejaus proga pasveikino Oną Babonienę – visų šešių kadencijų Tarybos narę; jai įteiktas padėkos raštas už aktyvią visuomeninę ir sportinę veiklą bei aktyvų dalyvavimą Savivaldybės tarybos darbe. Nebuvo pamirštas ir Tarybos narys Linas Bielskis, neseniai atšventęs eilinį gimtadienį. Sukaktuvininkai pagerbti gėlėmis ir plojimais. Posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti 30 sprendimo projektų, ji buvo papildyta dar 4 papildomais klausimais.
Manytina, kad posėdis slinko sklandžiai, bet nuobodžiai. Šį faktą patvirtina tai, kad kai kurie Tarybos nariai, išsilankstę savo kompiuterius, įniko į „Skype“, „Facebook“ ir kitas, labai Tarybos nario darbą palengvinančias, programėles. Arba ramiai ilsėjosi ant patikimo draugo peties.
Iš tribūnos kalbėjo arba nepasikėlę iš vietos mikrofono griebėsi vis tie patys, visiems gerai pažįstami personažai. O daugelis kitų laikėsi oriai, nes jautėsi perpratę vieną didžiausių pasaulio išminčių: tylėjimas – auksas.
Jau prasidėjęs nenumaldomai artėjančių savivaldos rinkimų vajus vis dažniau į tribūną atbloškia Tarybos narius, susirūpinusius mūsų rajono žmonių geresniu gyvenimu; jie patys ruošia ir pateikia svarstyti sprendimų projektus. Ryškėja tendencijos, kad sausio – vasario mėn. Savivaldybės specialistai galės ramiau atsipūsti – visą darbotvarkę užpildys rūpestingųjų Tarybos narių parengti sprendimų projektai. Tarybos narys Dainius Šadauskis svarstymui pateikė sprendimo projektą „Dėl komisijos sudarymo“. Stotingas, liemeningas ir balsingas Tarybos narys teigė, kad gyventojai daugiabučių namų, kurių šilumos mazguose sumontuoti cirkuliaciniai siurbliai, yra priversti mokėti už siurblių sunaudojamą elektros energiją. Dauguma šilumos mazgų su juose esančiais siurbliais priklauso UAB „Raseinių šilumos tinklai“, todėl D. Šadauskis siūlė sudaryti komisiją ir nustatyti gyventojų patirtų nuostolių kompensavimo tvarką. Tarybos valia buvo sudaryta 5 asmenų komisija, kuri iki šių metų gruodžio 15 d. nustatys gyventojų nuostolius už namų šilumos punktuose sunaudotą siurblių elektros energiją ir numatys kompensavimo mechanizmą. Šiam sprendimo projektui Taryba pritarė vienbalsiai.
Biudžeto skyriaus vedėja Aldona Krivickienė eilinį kartą patikslino 2010 m. Savivaldybės biudžetą. Pranešėja informavo, kad 2010 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patvirtintos pajamos iš viso padidinamos 1789,6 tūkst. Lt. Šis sprendimo projektas Tarybos narių reakcijos nesulaukė, tačiau klausimas „Dėl kredito linijos atidarymo“ sukėlė šiokį tokį susidomėjimą. Biudžeto skyriaus vedėja prašė Tarybos sutikimo Viešųjų pirkimų įstatymu numatyta tvarka atidaryti 1,8 mln. litų kredito liniją rajono Savivaldybės apyvartinių lėšų 2010 – 2011 metais trūkumui dengti. Ji teigė, kad kredito lėšos daugiausia bus naudojamos kitų metų pirmąjį ketvirtį, kadangi kiekvienų metų pradžioje išlaidos viršija pajamas. Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pasmalsavo, kodėl taip skubama atidaryti kredito liniją, kuria bus naudojamasi tik kitąmet, taip pat Tarybos narys teigė, kad ir be viešųjų pirkimų aišku, kuris bankas teiks Savivaldybei kreditą. Pranešėja atsakė, kad pirkimo procedūra užtruks maždaug 45 dienas, todėl dabar pats laikas ją pradėti, o bankas dar nėra numatytas – atviro konkurso būdu vyks supaprastintas viešasis pirkimas.
L. Kavaliauskas užsispyręs tikino žinąs, kuris bankas laimės konkursą, tačiau meras nuvertino Tarybos nario ekstrasensorinius sugebėjimus argumentuodamas, kad pas mus yra mažai aiškiaregių. Kredito linijai pritarta balsų dauguma. Sprendimo projektą „Dėl didžiausio leistino darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis Raseinių specialiojoje mokykloje pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pristatė Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas. Jis siūlė nuo lapkričio 1 d. patvirtinti 31 pareigybę. Tačiau Tarybos nariai, o ypač – Romaldas Zubiela ir Antanas Vizbaras – stojo piestu prieš tokį nerealiai išpūstą pareigybių skaičių. R. Zubiela teigė, kad kažkada specialiojoje mokykloje buvo 350 mokinių, ir užteko vieno direktoriaus ir vieno pavaduotojo, o dabar tėra 68 mokiniai, tačiau yra net 3 direktoriaus pavaduotojai, 3 buhalteriai. Tarybos narys siūlė pareigybių skaičių sumažinti iki 28.Tarybos narys Antanas Vizbaras, vargais negalais įsijungęs mikrofoną pareiškė, kad šių metų rugsėjo mėnesį buvo patvirtinti ugdymo įstaigų etatų normatyvai, tačiau specialiajai  mokyklai šie kriterijai netaikomi. Tarybos narys siūlė atkreipti dėmesį į pavaduotojo, sekretoriaus, ūkvedžio, socialinio pedagogo, kiemsargio darbo krūvius.   Pranešėjas A. Milašauskas sakė, kad specialiojoje mokykloje yra kitokia darbo specifika, todėl jai negalima taikyti tokių pat normatyvų, kaip bendrojo lavinimo įstaigoms.
Vis tik Tarybos nariai vienbalsiai nusprendė, kad Raseinių specialiojoje mokykloje didžiausias leistinas etatų skaičius būtų 28.
A. Milašauskas Tarybos teismui patikėjo dar vieną nemalonų sprendimo projektą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorei Aldonai Mankauskienei“. Pranešėjas papasakojo, kad administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija patikrinti švietimo profsąjungos vadovo skunde nurodytus faktus. Gimnazijos patikrinimą atliko Raseinių rajono savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyrius ir pateikė štai tokias išvadas: nesivadovaujama LR teisės aktais sudarant darbo sutartis su darbuotojais, jas registruojant sutarčių registravimo žurnale; priimti į darbą darbuotojai nesupažindinami su darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jų darbą; gimnazijoje nėra direktorės įsakymu patvirtintos tarifikacijų sudarymo, derinimo, tvirtinimo tvarkos; keičiantis darbo sąlygoms darbdavys ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį apie tai neinformuoja darbuotojo, nėra raštiško darbuotojų sutikimo dirbti sumažintu krūviu; sudarant pamokų ir vykdomųjų pareigų paskirstymo lentelę, gimnazijos direktorė nenumatė konkrečių papildomų darbų, jų nesuderino su mokytojų taryba ir darbuotojų atstovais, savo įsakymu jų nenustatė; gimnazijos nuostatai, vidaus tvarkos taisyklės neatitinka šių dienų teisės aktų reikalavimų; ne visiems gimnazijos darbuotojams parengti pareigybių aprašymai.
Tarybos narys Liudas Kavaliauskas pabrėžė, kad pranešėjo išvardintus pažeidimus galima atrasti bet kurioje mokykloje. Jis stebėjosi, kad už šiuos nusižengimus siūloma skirti tokią pat nuobaudą, kaip ir už stambius finansinius pažeidimus. Tarybos nario nuomone, išvardinti pažeidimai nėra verti pastabos, tai eiliniai darbiniai dalykai. O jei norima įkąsti daugiau, reikia padaryti rimtą patikrinimą. Tarybos narys Darius Ulickas jautė pareigą priminti, jog gimnazijoje atlikto audito priežastis – profsąjungos lyderio skundas dėl nedemokratiško direktorės valdymo. Tačiau audito išvadose nedemokratiškas valdymas net nebuvo paminėtas. Švietimo reikalų asas, Tarybos narys Antanas Vizbaras suabejojo gimnazijos direktorės vadybine kategorija ir išvardintuose pažeidimuose įžvelgė kompetencijos stoką. Žodis buvo suteiktas Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorei Aldonai Mankauskienei. Direktorė pripažino, kad gimnazijoje buvo neatliktų darbų, tačiau tie darbai jau daromi ir bus padaryti.
„Trūkumų lengviausia rasti ne strateginiuose, vadybiniuose sprendimuose ar žalinguose įpročiuose, o nepadarytuose darbuose“, – sakė direktorė.  Ji teigė gerai išmananti tiek pedagoginį, tiek vadybinį darbą ir laisvai galinti šiais klausimais diskutuoti, tačiau gerbianti Tarybos nuomonę ir sprendimus. Aiškiaregio vardą bandąs pelnyti Liudas Kavaliauskas pasidalino savo įžvalgomis. Jis klausė gimnazijos direktorės, ar ji nemananti, kad nuobaudos skyrimas – pirmasis valdančiosios daugumos žingsnelis bandant išversti ją iš posto. Suprantama, kad direktorė negalėjo atsakyti į šį klausimą.
Tačiau meras pažymėjo, kad su direktore niekas neketina politiškai susidoroti, o audito išvadose išvardinti pažeidimai yra tikrai reikšmingi. „Gimnazijos direktorei esu išreiškęs priekaištą pačiame pirmame direktorių susirinkime. Direktorė buvo įpareigota atitinkamai sukomplektuoti gimnaziją, tačiau šiandien gimnazijai trūksta daugiau kaip 100 tūkstančių mokinio krep-šelio lėšų“, – išsiliejo meras Petras Vežbavičius ir siūlė baigti diskusijas bei pradėti balsavimą.
Už tai, kad Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorei Aldonai Mankauskienei būtų paskirta drausminė nuobauda – pastaba, balsavo 13 Tarybos narių, 4 „susilaikė“, 4 balsavo „prieš“, 1 balsavime nedalyvavo.
Po balsavimo Tarybos narys Antanas Vizbaras, nepaisydamas laiko stokos, mero tramdymų nei kantrybės, siūlė pavesti Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriui parengti sprendimo projektą dėl gimnazijos direktorės neeilinės atestacijos ir vadybinės kategorijos atitikties nustatymo. Tačiau meras paakino švietimo virtuozą, kad tamvisai nereikalingas Tarybos sprendimas – užtenka ir administracijos direktoriaus įsakymo. Štai tokia liūdna gaida ir būtų pasibaigęs posėdis, tačiau dar teko išklausyti poros Tarybos narių paklausimų.
Tarybos narys Darius Ulickas sakė yra įpareigotas perskaityti Raseinių rajono gyventojo Antano Česlovo Rekščio kreipimąsi dėl pastatų numeracijos Ramonų kaime. A.Č. Rekščio rašte teigiama, kad šios vasaros pabaigoje 4 kaimų – Kantrolių, Kazariniškės, Ramanavos ir Ramonų – gyventojams buvo išdalintos lentelės su gatvių pavadinimais. Kyla pagrįstos abejonės, ar gyventojams buvo suteikta visa informacija, nes šiuo metu visi minėtieji kaimai yra įvardijami kaip vienas Ramonų kaimas, o registro duomenimis toje vietovėje yra net 4 kaimai.
Ramonų kaimo gyventojas meras Petras Vežbavičius, pasinaudodamas proga, pasakė pastabą žiniasklaidai: jis gyvenąs Kaštonų g. 20, o ne 22 name, kaip buvo klaidingai rašoma savaitraščio „Alio, Raseiniai“ 42 numeryje. Redakcija, taip pat pasinaudodama proga, atsiprašo Raseinių rajono savivaldybės mero Petro Vežbavičiaus dėl įsivėlusios klaidos.
Įvykdęs savo prievolę, Darius Ulickas pateikė dar visą krūvą klausimų. Jis domėjosi, kur dingo graži tradicija Tarybos nariams pristatyti naujai į darbą priimtus valstybės tarnautojus bei įstaigų vadovus. Pastaruoju metu nei vienas naujas Savivsaldybės darbuotojas Tarybai nebuvo pristatytas. D. Ulicką jaudino žinia, kad Raseinių seniūnijos seniūnas tapo A lygio valstybės tarnautoju; Tarybos nariui parūpo išsiaiškinti, kokiais motyvais tai buvo atlikta.  Kitas klausimas – kodėl Ariogalos miesto seniūnijoje įsteigta vyriausiojo specialisto pareigybė; Tarybos nario žiniomis, nei vienoje seniūnijoje tokios pareigybės nėra. D. Ulicką taip pat suneraminto konkurso Raseinių socialinių paslaugų centro direktoriaus pareigoms užimti sąlygos, kuriose įvardintas tik vienas kvalifikacinis kriterijus – 5 metų vadovaujamo darbo patirtis, nors centro nuostatuose parašyta, kad užtenka 3 metų darbo stažo. „Ar nebuvo konkurso sąlygos sukurtos vienam konkrečiam asmeniui?“ – domėjosi Tarybos narys.
Dar jis norėjo sužinoti, kuo iš kitų išsiskiria dvi biudžetinės įstaigos – Blinstrubiškių senelių globos namai ir Raseinių specialioji mokykla. Visų rajono biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita jau seniai perduota centralizuotam apskaitos skyriui. Tarybos narys sakė norįs kuo greičiau gauti atsakymus į šiuos klausimus.
Iš tribūnos pasisakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis teigė sulaukęs Ariogalos krašto gyventojų skundų. Paliepių, Paliepiukų, Grajauskų ir kitų aplinkinių kaimų žmonės skundėsi, kad moksleivius vežantys Raseinių autobusų parko vairuotojai, net jei autobuse būna laisvų vietų, nepavėžėja gyventojų iki Ariogalos. Vairuotojai sako, kad jie yra prigrasinti – jei kontrolė autobuse ras papildomų žmonių, skirs 300 litų baudą. Tarybos narys piktinosi, kad į Autobusų parką yra sukišta apie 5 milijonus litų, o kam jis dirba – nežinia.
Meras Petras Vežbavičius tvirtino, kad Autobusų parkui niekas nei 5, nei 3 milijonų nedavė. Jis siūlė Tarybos nariui užsukti po posėdžio į kabinetą ir susipažinti su tiksliais skaičiais.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas, valdybos pirmininkas Algirdas Gricius paaiškino, kad įstatymas neleidžia specialiųjų maršrutų autobusams vežti jokių kitų keleivių, išskyrus moksleivius. A. Gricius priminė, kad Tarybos nariai patys priėmė sprendimą ir patvirtino specialiųjų maršrutų reisus ir jų įkainius. „Buvo atlikti tyrimai, kurie paraodė, kad iš minėtųjų kaimų per mėnesį tevažiuoja 3-4 gyventojai. Vairuotojai sako tiesą – jei kontrolieriai autobuse rastų ne moksleivių, vairuotojai būtų nubausti piniginėmis baudomis“, – patikino A. Gricius.
O tada dėl Autobusų parkui skirtų lėšų ir asmeninių Tarybos nario Liudo Kavaliausko santaupėlių kilo trumpas, tačiau audringas ginčas, kuriam perteikti rašytinis žodis bejėgis.