Atmosferos at�ilimo �vent? (ko�mari�kas �ilumos vartotojo sapnas)

�ar?nas BARKAUSKAS

Energetikos ministras Atomas J?gainis paragino Lietuvos vyriausyb? imtis vis? ?manom? priemoni?, kad pasaulyje b?t? gerokai padidintas vadinamasis �iltnamio efektas. Tai Lietuvai visokeriopai naudinga. Ypa? �ildymo sezono metu. �iltnamio efekto nauda ypa? akivaizdi �i? �iem?, kai d?l ma�esnio �ilumos poreikio sunaudojama ma�iau duj?.

Anot Atomo J?gainio, galima sakyti, kad �iltos �iemos ma�ina Lietuvos priklausomyb? nuo rusi�k? duj?.

Vienas i� b?d? dar labiau �pa�ildyti� Lietuvos �iemas � vadinamojo Kioto protokolo boikotas.

Priminsime, kad Kioto protokolas � Jungtini? Taut? Bendrosios klimato kaitos konvencijos dokumentas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu at�ilimu. Jis buvo priimtas 1997 metais Kioto mieste. Protokolu pasiektas susitarimas suma�inti penkeri? met? laikotarpiu 2008�2012 m. i�sivys?iusi?j? �ali? �iltnamio efekt? sukelian?i? duj? i�metimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu.

�ilumos gerov?

Pavykus su�lugdyti Kioto susitarim?, Lietuva tur?t? tam tikras garantijas, kad ir ateinan?ios �iemos bus vis �iltesn?s. Naudos i� to tur?s ne tik �ilumos vartotojai. Panagrin?jus kai kurias situacijas, darosi visi�kai ai�ku, kad kuo daugiau �ilumos, tuo daugiau gerov?s.

�iltomis �iemomis �ildymui sunaudojama gerokai ma�iau malk?, tod?l i�kertama ma�iau med�i?, tad ma�iau niokojami mi�kai, tausojami labai brang?s medienos i�tekliai.

�iltos �iemos gali labai padidinti Lietuvos �em?s ?kio na�um?. B?tent: atsiranda galimyb? per metus nuimti ne vien?, bet du derlius. Kad tai visi�kai ?manoma, liudija jau �iais metais �iniasklaidoje i�platinti sensacingi prane�imai, jog sausio m?nes? Lietuvos mi�kuose galima rasti gryb? ir m?lyni?. Tai ?rodo, jog esant palankiems orams keli derliai per metus yra visi�kai ?manomi. Kaip �inoma, i�radingesni ?kininkai ir esant tradiciniams orams sugeba surengti dvejus bulviakasius.

Pasak energetikos ministro Atomo J?gainio, globalinis atmosferos at�ilimas visi�kai nerei�kia, kad visais parametrais did?ja atmosferos tar�os mastai. Lietuvoje tie mastai gali net ma�?ti, nes ma�iau k?renant krosnis ir katilines, ? atmosfer? patenka daug ma�iau d?m?.

Kita vertus, A. J?gainis si?lo Lietuvoje ?steigti kuo daugiau alternatyvi? intensyvios tar�os �altini?. Tai didint? �ilumos efekt?, tarnaut? �ilumos k?rimui ir Lietuvos �moni? gerov?s puosel?jimui.

Sniego par?pins Izraelis

Nemenkos naudos d?l �iltesni? �iem? gali tur?ti ir vairuotojai: i�nykus tokiai senovinei atgyvenai kaip �al?iai ir sniegas, vairuotojams nebereik?s pirkti brangi? �iemini? padang?, kurioms tenka i�leisti vis? atlyginimo minimum?.

I� dangaus krintantis sniegas apskritai tapo juokingu ir nebereikalingu nesusipratimu. Jau oficialiai prane�ta, kad So?io �iemos olimpiadai Izraelis parduos dirbtin? snieg?. J? i�band? �inomi slidininkai parei�k?, kad �yd? pagamintas sniegas � labai kokybi�kas. Daugyb? tokio sniego jau parduota �veicarijai, Pranc?zijai, Italijai, Amerikai, dabar sniego siuntos gabenamos ? Rusij?.

Spar?iai �ylant klimatui, i�skirtin?s naudos tur?s ir Raseini? gyventojai, mat besiple?iant Baltijos j?rai papl?dimys spar?iai priart?s prie Raseini? rajono. Be to, tik?tina, kad didesn?je j?roje bus daugiau �uv?, o �ilt?jant vandeniui, Baltijoje ims veistis ne tik silk?s ir menk?s, bet ir gausiais gard�ios m?syt?s i�tekliais galintys apr?pinti mink�ta�oniai tunai.

Tar�os leidim? nauda

Energetikos ministras sugalvojo genial? b?d?, kaip didinant tar�? i� to gauti labai greitos ir tiesiogin?s finansin?s naudos � tereikia parduoti visus Lietuvai skiriamus tar�os leidimus.

Antai jau paskelbta, kad pra?jusiais metais Lietuva s?kmingai pardav? 850 t?kst. tar�os leidim?. �alies biud�et? tai papild? 20,9 mln. Lt.

Leipcige (Vokietija) vykus? aukcion? organizavo Europos energijos bir�a (EEB). Vienas tar�os leidimas yra lygus vienai tonai anglies dvideginio i�metimui ? atmosfer?. U� vien? leidim? Lietuva gavo po 7,13 euro (~ 24,6 Lt). �iuo metu tar�os leidim? kaina pastebimai krenta. Met? prad�ioje leidimai kainavo 17 eur? u� vienet?. Tod?l reikia kuo skubiau juos visus parduoti, kol tie tar�os leidimai netapo visi�kai bever?iai.

Jei Lietuva pasielgt? ry�tingai ir ry�t?si parduoti visus turimus tar�os leidimus, b?t? pasiektas dvigubas efektas: ? biud�et? ?plaukt? keli �imtai milijon? lit?, ir ypa? tir�tai b?t? u�ter�ta atmosfera. Pastaroji aplinkyb? leist? tik?tis, kad ir ateinan?ios �iemos bus vis �iltesn?s ir finansine prasme naudingesn?s.

Lengviau gal?t? atsikv?pti ir daugiabu?i? nam? gyventojai, ?temptai svarstantys, renovuoti ar nerenovuoti savo b?stus. Padid?jus Lietuvos atmosferos u�ter�tumui ir teigiamai �iemos temperat?rai, daugiabu?i? renovacijos b?tinyb? visi�kai i�nyks, galb?t net nebeliks b?tinyb?s senus langus keisti plastikiniais.

V?l graso �Gazpromas�

Deja, kukliems �iltos �iemos malonumams v?l graso �Gazpromas�.

Kaip prane�ta, i� Rusijos importuojamos gamtin?s dujos Lietuvos �ilumos tiekimo ?mon?ms gruod�io m?nes? brango 3,45 procento. Tai rei�kia, kad vasario m?nes? �iluma daugelyje miest?, kuriems �iluma centralizuotai tiekiama i� dujomis k?renam? katilini?, v?l brangs. �Duj? kainos sm?gius apmok?dami s?skaitas u� �ilum? kas m?nes? patiria did�ioji dalis �alies gyventoj?. Trauktis neb?ra kur. Duj? kainai perkopus 1900 lit? rib?, Lietuvos �ilumos ?kio per?jim? nuo duj? prie biokuro b?tina skelbti nacionaliniu prioritetu�, – sako Lietuvos �ilumos tiek?j? asociacijos prezidentas Vytautas Stasi?nas.

Lietuvos �ilumos tiek?j? asociacijos duomenimis, dujos gruod? kainavo 1914 lit? u� ton? naftos ekvivalento su transportavimo mokes?iu. Lapkrit? �ilumos tiek?jai u� dujas mok?jo 64 litais pigiau � 1850 lit? u� ton? naftos ekvivalento su transportavimo mokes?iu. Spal? gamtini? duj? kaina �ilumos tiekimo ?mon?ms sudar? 1816 lit? u� ton? naftos ekvivalento su transportavimu � beveik 100 lit? pigiau nei gruod?.

Anot V. Stasi?no, esant tokioms kuro kainoms net ekonomi�kai stipri? Vakar? valstybi? gyventojams b?t? sunkiai pakeliama apmok?ti s?skaitas u� brangi? �ilum?, tiekiam? ? nerenovuotus, nesandarius namus.

Biokuras � auksas

�Pigiausiai �iluma kainuoja renovuot? ar nauj? nam? gyventojams, kuri? miestai �ildomi daugiau nei dukart u� rusi�kas dujas pigesniu vietiniu biokuru�, – sak? V. Stasi?nas.

Radvili�kyje �iluma, gaminama su ES finansine parama pastatytoje biokuro katilin?je, 2011-?j? lapkrit? kainavo 20,69 ct/kWh. ?ia ap�iltinto Jaunyst?s g. 20 daugiabu?io gyventojai 60 kvadratini? metr? ploto buto �ildymui lapkrit? vidutini�kai suvartojo 430 kWh �ilumos, u� kuri? mok?jo tik 88,9 lito.

Biokur? pla?iai naudojan?ioje Ignalinoje, kurioje katilin? taip pat pastatyta su ES finansine parama, �iluma lapkrit? kainavo 20,17 ct/kWh. ?ia Atgimimo g. 14 ap�iltinto namo gyventojai vidutini�kai 60 kvadratini? metr? ploto buto �ildymui lapkrit? suvartojo 535,5 kWh �ilumos, u� j? mok?jo 108 litus.

Sen?, neefektyviai �ilum? vartojan?i? daugiabu?i? gyventoj?, kuri? miestai �ildomi brangiomis dujomis, i�laidos �ilumai � radikaliai didesn?s.

Pavyzd�iui, Prienuose lapkri?io m?nes? �ilumos kaina sudar? 34,52 ct/kWh. ?ia seno ir neap�iltinto Brundzos g. 7 namo gyventojai 60 kvadratini? metr? ploto buto �ildymui vidutini�kai suvartojo net 1578 kWh �ilumos, u� kuri? mok?jo net 544 litus.

�Siekiant ma�inti �ilumos kainas ir energijos suvartojim?, b?tinas biokuro katilini? diegimo skatinimas valstybiniu mastu. Taip pat � sen? daugiabu?i? nam? renovacijos programos atgaivinimas�, – ?sitikin?s V. Stasi?nas.

�iuo metu i� biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos �ilumos. �vedijoje, kurios �ilumos ?kis laikomas moderniausiu Skandinavijoje, �is rodiklis sudaro net 80 procent?.

Gal verstis be biokuro?

Deja, net ir pakankamai �iltomis �iemomis kuro vis d?lto reik?s. Ta?iau energetikos ministras Atomas J?gainis mano, kad kurdama biokuro technologijas Lietuva tur?t? apdairiai i�naudoti visus galimus oro tar�os rezervus, kurie didina komforti�k? �iltnamio efekt? atmosferoje.

�Ne visi gali renovuoti savo namus, taip pat ir biokuras ne visiems yra i�eitis. Tod?l privalome r?pestingai ir sistemi�kai puosel?ti �iltnamio efekto rei�kinius ir visais ?manomais b?dais juos didinti. Atsi�velgiant ? tai, si?ly?iau panaikinti Aplinkos apsaugos ministerij? ir ?kurti Aplinkos tar�os ministerij?, kuri tur?t? savo tar�os padalinius visuose Lietuvos kampeliuose�, � tarptautinei agent?rai PO (pagadintas oras) d?st? nenuilstantis tar�os strategij? k?r?jas Atomas J?gainis.

Jau beveik moksli�kai ?rodyta, kad �iltesn?s �iemos labai teigiamai veikia �moni? psichin? sveikat?.

Ger?s psichin? sveikata

Neseniai paskelbtose tyrimo i�vadose sociologai teigia, kad beveik 70 proc. �alies gyventoj? g?sdina �ildymo s?skaitos. Prie� 2008 m. kriz?s bang? �is skai?ius siek? 82 proc. Sociologai vertina, kad �mon?s �pavargo bijoti�. D?l i�augusi? �ildymo kain? kiek ma�iau nei pus? apklaust?j? ketina karpyti savo i�laidas kitiems poreikiams, de�imtadalis ie�kos b?d?, kaip �ildytis pigiau. Asmenini? finans? specialistai pataria dar kart? per�i?r?ti i�laidas ir atsisakyti neb?tin? pirkini?.

Kaip matome, tik ketvirtadalis gyventoj? nesijaudina d?l art?jan?io �ildymo sezono ir did?sian?i? s?skait?. Taigi daugiau nei milijonas �moni? art?jant ?prastam �ildymo sezonui jau?ia bais? stres?. O tokie drebantys ir susig?�? individai, kaip �inoma, yra pa�eid�iamiausi.

Jau seniai i�siai�kinta, kad visokie parazitai ir ligos puola labiausiai nusilpusius ir graud�iausiai verk�lenan?ius. Bet jei d?l did?jan?ios atmosferos tar�os �iemos taps dar �iltesn?s, daugiau nei milijonui �moni? Lietuvoje nebereik?s bijoti, i�nyks stresas, visi taps draugi�ki. Atsiras daugiau l?�? cigaret?ms pirkti, ir j? d?mai bus papildomas atmosferos gadinimo �altinis.

?sivyravus �iltoms �iemoms, gal?s ramiau jaustis vyrai t? moter?, kurios nuolat zyzia: �Kada nupirksi kailinius?�. Moter? ir vyr? santykiai pastebimai pager?s, suma�?s smurto �eimoje atvej?. Netgi ? lauk? �iemos metu i�varyta ?kyri kailini? pra�ytoja gal?s jaustis kur kas oriau: jai nereik?s �alti, nes ji gal?s nueiti sausio m?nes? ? mi�k? �ibu?i? pasirinkti.

Po stipriai u�ter�tos �alies dangumi ?sivyraus harmoningi tarpusavio santykiai. Nuo sosto bus nuverstas �ilumos stabas �Gazprom� ir ims karaliauti Aplinkos tar�os ministerija.