Žemdirbiai sunerimę dėl naujojo žemės mokesčio
Ugnė TIMONYTĖ
Raseinių ūkininkų sąjungos vadas Albinas Gruzdžiūnas paakino pasidomėti neseniai Seime priimtais Žemės mokesčio įstatymo pakeitimais, dėl kurių žemdirbiai jau net Prezidentės pagalbos šaukiasi.
Keičiasi tarifas
Ūkininkų vadas Albinas mano, kad naujoji mokesčių tvarka nėra teisinga ūkininkams. Pagal ją nuo 2013 metų keisis mokesčio už žemę tarifas ir vietoj dabar esančio 1,5 proc. teks mokėti nuo 0,01 iki 4 proc. Bet ir tai ne pats didžiausias pavojus – blogiausia tai, kad mokėti reikės ne nuo žemės našumo balo, o nuo jos vertės, kuri gali kisti dėl visiškai nuo žemdirbio nepriklausančių aplinkybių. Tarkime, turtingas užsienietis įsigys žemės, kurioje įrengs hipodromą, pramogų kompleksą, prašmatnią prieplauką. Jei šalimais yra ežeras ar upė bei pan., aplink tą objektą žemės kaina visu smarkumu šoktels į viršų ir niekas nė nesidomės, koks to žemės gabalo naudingumo balas. Todėl Raseinių ūkininkai, kaip ir kiti šalies žemdirbiai, mano, kad žemės mokesčių dydis turėtų priklausyti tik nuo žemės našumo, kaip tai buvo iki šiol, o ne išorinių ir nuo žemdirbio nepriklausančių aplinkybių. A. Gruzdžiūno nuomone, naujoji tvarka įneštų sumaišties ir dėl žemės vertės nustatymo. Kas ją nustatinėtų ir iš kieno
kišenės tokie darbai būtų atliekami? Ar dėl lėšų trūkumo biudžete toji žemės vertė nei iš šio, nei iš to neimtų augti? Tuo tarpu iki dabar buvęs žemės našumo balas – pats objektyviausias žemės vertės matas.
Daro ir abejoja
Įdomu tai, kad patys įstatymo leidėjai šiandien netgi garsiai abejoja jo veiksmingumu bei teisingumu, regi įstatymo spragas. Antai Seimo narys Edmundas Pupinis viešai kalba apie tai, kad reikėtų diskutuoti dėl mokesčio skaičiavimo metodikos, nes pagrindinis žemės vertinimo kriterijus vis tik turėtų išlikti ne žemės vertė, o jos našumo balas.
Žemdirbiams nerimą kelia dar ir tai, jog naujieji tarifai daugeliu atvejų gali priklausyti nuo rajonų savivaldybių tarybų sprendimo. O ten, kur įsikiša politikai, jau nieko gero nebelauk. Pagal naująją tvarką žemės mokesčių tarifą nustatys savivaldybės taryba, o įstatymas joms suteiks teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba net visai nuo jo atleisti. Žemdirbiai baiminasi, kad šis įstatymas leis politikams mokesčius krauti ne pagal žemės vertę, ne pagal jos balą, o pagal asmenines simpatijas, pagal priklausomybę politinėms partijoms: jei priklausai x partijai, tai nuo mokesčio visai atleisime, jei xx, tai mokėsi keleriopai, kol neįstosi į x partiją. Esą paskaičiuota, jog penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu žemės mokesčio dydis
žemių savininkams, tinkamai prižiūrintiems savo valdas, nedidėtų daugiau nei 20 proc. ankstesniais metais mokėto mokesčių dydžio, net tai – tik teorinis skaičiavimas. Be to, ir tie 20 proc. žemdirbiui yra labai daug.
Įstatymas apsileidėliams
Įstatymo autoriai teigia, kad naujasis įstatymas buvo kuriamas kaip tramdomieji marškiniai apleistų žemių savininkams. Mūsų ūkininkai mano, jog pati idėja tramdyti apleistų žemių savininkus yra gera. Juk šiuo metu Lietuvoje yra priskaičiuojama apie 400 tūkst. ha apleistos žemės ūkio paskirties žemės, kurios savininkai nė neketina dirbti, o tik prisipirko jos laukdami geresnių laikų ar turtingų investuotojų. Tačiau kuriems galams reikėjo sukurti tokį grandiozinį mechanizmą, kad net patys jo kūrėjai nebesusigaudo kas ir kaip? Net dvejus metus buvo rengiamas šis įstatymas, o vis tiek išėjo nei šis, nei tas. Anot A. Gruzdžiūno, nieko konkretaus, tik šakėmis ant vandens rašyta, bet akivaizdu, kad ūkininkui gerai vis tiek nebūsią, dar vienas ūkininko apiplėšimas ir tiek. Paprastam žemdirbiui yra aišku, kad pažaboti apleistų žemių savininkus buvo ir yra kur kas paprastesnių galimybių nei dvejus metus vargstant prie naujo įstatymo: „Viso labo tereikėjo pakelti tarifą apleistoms žemėms, ir viskas. Kodėl
reikėjo bausti ir darbščiuosius, tvarkingai ūkininkaujančius žemdirbius? Be to, juk ir dabar Administracinės teisės pažeidimų kodekse yra numatyta atsakomybė už apleistas žemes. Kodėl tuo nenorėta pasinaudoti?“
Ant vienos šakos
Mūsiškiai ūkininkai atkreipė dėmesį ir į tai, kad naujieji mokesčių tarifai tiek apsileidėlius, tiek tvarkingai ūkininkaujančius tarsi suvienodina, visus sutupdo ant tos pačios šakos. Juk dabar tarybos nariai įgyja teisę netgi sumažinti mokestį apleistų žemių savininkams. Įstatymas negarantuoja, kad apsileidėliai sulauks didesnio mokesčio. „Dabar visi žemių savininkai, dirbantys ją ar piktžolynais pavertę, yra prieš įstatymą vienodi. Ir gali atsitikti taip, kad savivaldybės apleistų žemių savininkams gali taikyti netgi mažesnį tarifą.“
Lopys naują
Dėl šio įstatymo šalies ūkininkai rinkosi į išplėstinį Ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdį, kuriame nutarė siūlyti įstatymo rengėjams teikti poįstatyminius aktus Seimui. Pirmiausiai jie atkreipė dėmesį į tai, jog turėtų būti nustatytas maksimalus 50-ties litų tarifas už hektarą (dabar įstatyme „lubos“ yra numatytos 100 litų). Taip pat siūlo tikslinti apibrėžimą, kas yra apleista žemė. O svarbiausia – numatyti, kad apmokestinant žemę pagrindinis kriterijus turėtų būti ne jos vertė, o našumo balas. Kaip bus lopomas naujas įstatymo rūbas, ūkininkai atidžiai seks.
