Mokyklų tuštėjimo metas

Ilona PETROŠEVIČIENĖ

Antanas Baranauskas giedojo apie Lietuvos grožį: „Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų/ Kalnai ir maži kalneliai“. Apie Lietuvos švietimo situaciją būtų galima raudoti: „Reforma ant reformos, o ant tos reformos/ reforma ir maža reformėlė…“

Taip jau atsitiko, kad žodis ,,reforma“ mokyklose pasidarė tolygus keiksmažodžiui, nes ji susijusi su skausmingais procesais: mokyklų tinklo pertvarkymu, nuolatine mokymo turinio kaita. Nors švietimo politika dangstosi gražiais lozungais ir idėjomis, iš tikrųjų galima įtarti kitokius kriterijus – svarbu ne kultūra ir mokinių interesai, bet pinigų taupymas švietimo sąskaita. Mokinys – tik statistinis vienetas, į mokyklą atsinešantis savo krepšelį. Kuo didesnė mokykla, tuo daugiau krepšelių ir tuo ji turtingesnė. Dėl tokios finansavimo tvarkos ir moksleivių skaičiaus mažėjimo (mūsų rajone kasmet sumažėja 250-350 mokinių) nedidelės mokyklos uždaromos. Tas mistinis krepšelis kasmet skurdėja: 2009 m. jo dydis siekė 3 774 litus per metus, 2010 m. sumažintas iki 3 310 litų, o šiemet mokinio krepšelio dydis lieka tas pats, bet savivaldybės gaus mažesnę jo dalį nei iki šiol „dėl šalies ekonominės situacijos“. Dėl išvardintų priežasčių ir tęstinės mokyklų tinklo pertvarkos vadovams teks atleisti dalį pedagogų, ženkliai sumažės mokytojų alga, dalis mokyklų bus uždarytos ar reorganizuotos. Apie šias ir kitas problemas buvo kalbama susitikime su švietimo ir kultūros ministru Gintaru Steponavičiumi.

Švietimo ir kultūros ministro vizitas rajone

Pastaruoju metu švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius lankosi Lietuvos mokyklose, viešėjo ir Raseiniuose. Sausio 27 dieną jis susitiko su Betygalos, Šaltinio vidurinių mokyklų, Ariogalos ir Prezidento Jono Žemaičio gimnazijų mokytojais ir mokiniais, lankėsi lopšelyje – darželyje „Liepaitė“. Ministrą lydėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, vyriausioji specialistė Alma Jakelienė ir bendrapartietis LR Liberalų sąjūdžio Raseinių skyriaus pirmininkas Modestas Klikna.

Vizitų metu ministras trumpai pristatė švietimo naujoves, atsakė į moksleivių ir mokytojų klausimus. Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos abiturientai paprašė nurodyti tris priežastis, kodėl turėtų rinktis aukštąjį mokslą Lietuvoje, o ne užsienyje. G. Steponavičius paragino nesižavėti bet kokia užsienio aukštąja mokykla, pasidomėti jos reitingais. „Lietuvai būtų garbė, jei mūsų geriausi protai galėtų studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose. Jei aukštoji mokykla į geriausiųjų 100 nepapuola, ko ten ir važiuoti… Ne viskas užsienyje yra geriau nei pas mus. Lietuvoje yra europinio lygio studijų, ir į mūsų aukštąsias važiuoja studijuoti ispanai, švedai… Taigi nevarykite iš Lietuvos“, – apibendrino ministras. Nedidelės pertraukėlės metu jis aplankė technologijų mokytojo eksperto K. Bakučio muziejų, žavėjosi mokinių darbais ir pedagogo entuziazmu. Ir ministras, ir rajono meras galėjo pasimatuoti karališką karūną bei skeptrą, pasėdėti karališkame soste.

Šaltinio mokyklos mokytojai išnaudojo progą apiberti G. Steponavičių aktualiais klausimais. Mat apskaičiavo, kad jiems atlyginimai jau šiais mokslo metais sumažės 5 punktais. O moksleiviai prisipažino apsigalvoję dėl pedagogo profesijos – jos nesirinks, nes mokytojai yra skriaudžiami.

Pokalbius su pedagogais ribojo laiko stoka, todėl tikrai rimtos problemos buvo gvildenamos susitikimo su rajono mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovais. Švietimo ministras konstatavo, kad šių metų pradžia nėra paženklinta finansinio optimizmo: 4% sumažintas viešųjų paslaugų ir švietimo finansavimas, nuo rugsėjo 1-osios dar pusantro procento mažėja mokinio krepšelio dalis. „Mano aiški rekomendacija ir steigėjams, ir vadovams – spręsti klausimą dėl dalies mokytojų atleidimo. Elementariausias sprendimas – atleisti pensinio amžiaus mokytojus“, – kalbėjo G. Steponavičius.

Ministras pasidžiaugė pajudėjusia į priekį mokyklų tinklo pertvarka, nes iki tol mokyklas kankino laukimas. Pasidžiaugė mažėjančiu popierizmu ir tuo, kad mokyklinius baldus bus galima pripažinti mokymosi priemone ir taip ištaisyti paradoksalią situaciją, kai nauji kompiuteriai puikuojasi ant 30 metų senumo stalų. Kita naujovė – kūrybinės metų trukmės mokytojų atostogos išlaikant vidutinį darbo užmokestį.

Susitikimo metu buvo konkrečiai kalbama ir apie rajono perspektyvas. Pasirodo, Raseiniuose tik 38 % vaikų lanko darželius – gerokai žemiau Lietuvos vidurkio, todėl palanku plėsti ikimokyklinį tinklą rajone. Planuojama baigti Ariogalos gimnazijos ir Šaltinio mokyklos renovaciją, eilėje laukia Betygalos ir Šiluvos mokyklos.

Mokyklų vadovai, švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus darbuotojai savo ruožtu išsakė problemas ir pageidavimus, susijusius su įstatymine baze, mokytojų ir vadovų atestacija, finansavimo metodikos tobulinimu, klausė dėl mokytojų ir vadovų atestacijos. Vyriausiasis specialistas J. Tamošaitis pabrėžė, kad kaimiškoms savivaldybėms mokinio krepšelio metodika – lyg kybantis kardas. Karštą kalbą ministrui išdrožė rajono Tarybos narys Č. Kenstavičius: „Gerbiamas ministre, man atrodo, kad pasirinkti labai blogi prioritetai. Jau praėjusiais metais trūko krepšelio lėšų. Dabar, kai sumažinote dar 4 %, kaimo mokyklos negalės išlikti. Tai labai įjautrino kaimo žmones. Mūsų tarybos narių nuomone, švietimo ministras turi dėti pastangas, kad trūkstamos lėšos būtų grąžinamos kitais būdais… Be švietimo ir kultūros valstybė neturi ateities, o kaimas be vaikų – negyvas kaimas.“

Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėja R. Petreikienė akcentavo, kad šių metų pabaigoje nebus nei vienos mokyklos su pliusiniu krepšeliu. „Kaip reikės išdalinti tą mizerį? Atsiprašau už žargoną… – klausė ir bėdojo vedėja. – Žinoma, išspręstume problemas, jei mažas mokyklėles uždarytume.“ Rajono meras iškėlė paradoksalią situaciją – rajonas švietimo reformų srity pirmauja, bet finansinių galų niekaip nesuveda. R. Ačas pageidavo, kad mokyklų vadovai tvarkytųsi „gaspadoriškai“, o susitikimą baigė optimistine gaida: „Man norisi tikėti, kad šie metai bus paskutiniai tokie sunkūs.“

Paskutinė mokyklų tinklo pertvarka?

Taip jau atsitiko, kad švietimo ir kultūros ministro vizitas beveik sutapo su Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012 -2015 metų plano patvirtinimu. Sausio 30 dieną jis patvirtintas rajono Taryboje. Pagal šį planą jau nuo 2014 metų rugsėjo 1-osios planuojama nekomplektuoti 11-tų klasių Betygalos Maironio, Nemakščių Martyno Mažvydo, Šiluvos vidurinėse mokyklose. Taip pat nuo 2013-ųjų metų rugsėjo 1 d. Raseinių Šaltinio vidurinėje mokykloje nebus formuojamos 9-tos klasės. Ši mokykla iki 2014 metų rugpjūčio 31 turi tapti progimnazija, o Raseinių „Kalno“ vidurinė mokykla iki šių metų rugpjūčio 31 d. – pagrindine mokykla. Suaugusiųjų klasės perkeliamos į Prezidento Jono Žemaičio gimnaziją (nuo šių metų rugsėjo 1 d.). Raseinių pagrindinė mokykla likviduojama iki 2012-08-31.

Viena įdomi naujovė – Paupio pagrindinė mokykla dar šiais metais tampa daugiafunkciniu centru su ikimokyklinio, priešmokyklinio, pagrindinio, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programomis.

Po Tarybos posėdžio paprašėme Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjos R. Petreikienės plačiau pakomentuoti mokyklų tinklo reorganizaciją. Pirmiausia klausėme, kodėl rajono Tarybai buvo pristatyti du mokyklos tinklo pertvarkos variantai. „Skambino tėvai ir prašė, kad 10-tų klasių mokiniams nebūtų apribotos galimybės ugdytis pagrindinėje mokykloje. Iš pat pradžių ir „Kalno“, ir Šaltinio vidurinės mokyklos pareiškė norą patapti progimnazijomis (1-8 klasės). Prašiau „Kalno“ vidurinės mokyklos vadovo, kad paliktų 9-10 klases, kad šių klasių mokiniai turėtų kuo įvairesnių galimybių. Šiandien rajono Taryba pritarė tam variantui, kad „Kalno“ vidurinė mokykla būtų pagrindinė, todėl 10-tų klasių mokiniai turės 3 galimybes: vaikai, turintys akademinių gebėjimų, galės mokytis Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje, technologinių gebėjimų – Raseinių technologijos ir verslo mokykloje, kiti – „Kalno“ pagrindinės mokyklos dešimtoje klasėje. Esu giliai įsitikinusi, kad reikalingas trečias kelias. Jeigu tokių vaikų pritrūks, bet kada „Kalno“ mokykla galės patapti progimnazija“, – pasakojo vedėja.

Taip pat vedėjos klausėme dėl pradinio ugdymo skyrių likimo. Žiniasklaidoje nuskambėjo mintis, kad planuojama uždaryti Sujainių, Vosiliškio, Kaulakių, Kalnujų ir Užkalnių skyrius. „Netiesa, – atsakė R. Petreikienė. – Tos mokyklos gali nutraukti pradinio ugdymo programą tik tuo atveju, jei nebus vaikų. Pagal galiojančius teisės aktus užtenka mokyklėlėje 10 mokinių. Iki kovo 31 dienos bus patvirtinti klasių komplektai, tada galėsime daryti konkrečią situacijos analizę. Dabar nei vieno skyriaus neplanuojame uždaryti.“

Vedėja džiaugėsi Paupio pagrindinės mokyklos priimtu sprendimu – tapti naujo tipo mokykla. O štai Raseinių pagrindinės mokyklos laukia liūdnas likimas – ji uždaroma. Sausio 1 dieną mokykloje mokėsi 164 mokiniai. Koks likimas laukia šios mokyklos mokytojų? „Šiek tiek ramina tai, kad dalis mokytojų turi antraeiles pareigas gimnazijoje. Aišku, uždarius mokyklą, krūviai gali būti nedideli“, – kalbėjo R. Petreikienė. Kitų mokytojų likimo nesiėmė komentuoti.

„Iki 1215 metų, galime sakyti, švietimo reforma bus įvykdyta. Ar galime tikėtis nors laikino atokvėpio? Juk gyvename reformų laikais“, – klausėme vedėjos. „Jei nesikeis valstybinė švietimo strategija, esminiai taškai mokyklų pertvarkos plane jau sudėlioti. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus (per 6 metus nuo 2005 iki 2011 metų sumažėjo 1794 mokyklinio amžiaus vaikų), gali kisti pradinių skyrių tinklas. Mokykla yra gyvas organizmas, ir ne viską galima numatyti“, – apibendrino vedėja.

Pagiriamasis žodis kaimo mokyklai

Čia norėtųsi stabtelėti ir prisiminti kai kuriuos pamatinius dalykus. Technologinių žaisliukų gausa neužtikrina švietimo kokybės. Juk lemiamas vaidmuo tenka pedagogo asmenybei, jo kūrybingumui ir tiesioginiam, bendražmogiškomis vertybėmis pagrįstam bendravimui, o ne žinioms ir technologijoms. Išvada – net ir mažutėje kaimo mokykloje mokytojas gali skleisti daugiau šviesos, nei didelėje mokykloje naujausiomis technologijomis apsiginklavęs ir žinių prikimštas pedagogas. Atgimimo laikotarpiu kūrėme tautinę mokyklą, deja, neturime nei tautinės, nei europinės mokyklos. Įdomu, kokiais mokslinias ar psichologiniais tyrimais paremtos visos mokyklos reformos? Ir ką apie tokį chaotišką blaškymąsi pasakys mūsų ainiai?