Balandžio 20-oji – Tarptautinė kovos su triukšmu diena

Stanislava TIJŪNAITIENĖ

Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, jog ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trikdė miestelėnų ramų miegą. Apie 2000 m. pr. m. e. Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo. Šiandieniniame gyvenime maždaug trečdalis Europos darbuotojų (apie 60 milijonų žmonių) yra veikiami per didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. Bemaž 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Nuo per didelio triukšmo žmogui svaigsta ir skauda galva, pakyla kraujo spaudimas, didėja nervinis išsekimas, sutrinka rega ir klausa. Triukšmingoje aplinkoje žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta. Didesnis nei 80 decibelų (dB) triukšmas sukelia klausos nuovargį, o ilgą laiką būdamas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti. Apie triukšmą ir jo padarinius mūsų sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Raseinių skyriaus vedėja Violeta Užringiene.

Ką vadiname triukšmu?

Pasak V. Užringienės, triukšmu vadiname netvarkingą, įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų mišinį, neįprastą žmogaus klausai, sukeliantį nemalonių pojūčių. Natūralus gamtinis triukšmas – jūros ošimas, upelio čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas pasižymi visai kitokiomis akustinėmis charakteristikomis, jis nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Priešingai, natūralus gamtinis triukšmas veikia žmogų raminančiai, gerina jo nuotaiką, praturtina emocinę sferą. Triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t. y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga.
Kovos su triukšmu Lietuvoje istorija

Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 m. spalio 28 d. buvo išleistas Savivaldybių įstatymas, kuriame buvo 2 straipsniai, skirti ramybės saugojimui. Straipsniai turėjo principinę, deklaratyvią nuostatą, nebuvo detalizuoti. Kitas laikotarpis apima dvidešimt vienerių metų (1969 – 1990) kovos su triukšmu Lietuvoje veiklą. Nors triukšmas daugiau suprantamas kaip techninė problema, tačiau nagrinėjamu periodu, gvildenant šias problemas, iniciatoriais dauguma atvejų buvo medikai. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kovai su triukšmo poveikiu žmogaus sveikatai priimti
108 norminiai teisės aktai.

Triukšmas –  kenksmingas faktorius

Gydytoja V. Užringienė teigia: neginčijamai įrodyta, kad triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti informaciją, susikaupti.Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio tikimybę. Jo poveikį žmogui galima suskirstyti į dvi grupes: triukšmo įtaka klausai ir triukšmo poveikis visam organizmui. Triukšmas žmogaus organizmą veikia ne tik darbo aplinkoje. Klausą galima sugadinti ir namuose, laisvalaikiu, turint hobį, sportuojant. Pvz., diskotekose, klubuose triukšmas gali siekti iki 115 dB ir šiuo atveju klausos apsaugos priemonės nenaudojamos. Triukšmas, pasak gydytojos, yra susijęs su daugeliu žmogaus veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro transporto keliamas triukšmas. Apie 70 % miesto gyventojų vienaip ar kitaip jaučia neigiamą triukšmo poveikį. Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis. Dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 40 dB, vaikams – 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po tam tikro laiko (5 ir daugiau metų) gali žymiai susilpnėti klausa.

Triukšmo lygio matavimai Raseiniuose

Raseinių rajono savivaldybės aplinkos monitoringo 2010–2014 m. programos įgyvendinimo ataskaitoje Triukšmo monitoringe už 2010 m. įvardijama, jog triukšmo lygis matuojamas prie mokyklų, ligoninių, vaikų darželių, gyvenamųjų namų, pagrindinių gatvių. 2010 m. duomenimis, leistini maksimalaus triukšmo lygiai buvo viršyti prie Raseinių „Kalno“ vid. m-klos, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, lopšelio-darželio „Saulutė“, taip pat Stonų g.  4, Vilniaus g. 93 ir Vytauto Didžiojo g. 41 daugiabučių gyvenamųjų namų aplinkoje. Leistini triukšmo lygiai taip pat viršijami prie Betygalos Maironio vidurinės mokyklos, Girkalnio pagrindinės mokyklos, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos. Čia didžiausias triukšmo sukėlėjas –autotransportas, o ypač sunkvežimiai. Panašus triukšmo lygis rajone ir 2011 metais. Triukšmo lygis matuojamas gegužės ir spalio mėnesiais. Džiugu, kad aptariant miesto Detaliojo plano koncepciją didelis dėmesys skiriamas  apvažiavimams bei sunkiojo transporto eigos draudimui mieste. „Amerikos akustikų  draugijos tyrimų duomenimis, net 25 % informacijos, perduodamos pamokų metu, nėra įsisavinama („praleidžiama pro ausis“) dėl aplinkos triukšmo. Triukšmas turi įtakos protinių užduočių atlikimui. Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė. Monotoniškam ar fiziniam darbui atlikti triukšmas netrukdo. Triukšmas turi įtakos socialinei elgsenai. Didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) sukelia agresiją bei mažina draugišką elgseną“, – teigė gydytoja.
Triukšmo padariniai sveikatai

Pašnekovės teigimu, dėl triukšmo nespecifinio poveikio organizmui labiausiai veikiama centrinė nervų sistema, todėl atsiranda funkcinių centrinės bei vegetacinės nervų sistemos sutrikimų: galvos skausmai, svaigimas, blogėja dėmesys, atmintis ir darbingumas, sutrinka miegas, vystosi neurozės. Triukšmas sukelia patologinių pakitimų širdies bei kraujagyslių sistemoje. Įrodyta, kad ilgą laiką triukšmo sąlygomis dirbantys žmonės dažniau serga išemine širdies liga bei ateroskleroze. Triukšmas slopina skrandžio sulčių sekreciją ir jų rūgštingumą, ilgainiui gali išsivystyti gastritas ir opaligė. Taigi triukšmas yra kenksmingas aplinkos faktorius, sukeliantis specifinių ir nespecifinių patologinių pakitimų beveik visose organizmo sistemose. Jis turi nemažai įtakos dirbančiųjų traumatizmui, bendram ir profesiniam sergamumui.

Pasiklausykime tylos

Ketvirtasis balandžio trečiadienis laikomas Pasauline triukšmo prevencijos diena. Tylos minutė skelbiama nuo 14:15 iki 14:16. Visuomenės sveikatos centras kviečia akimirkai sustoti ir pabandyti pasiklausyti tylos. Išjunkime triukšmą keliančius prietaisus, nustokime kalbėti ir įsiklausykime į vėjelio ošimą, pažvelkime į debesų ir paukščių kelionę dangumi ar šalia mūsų esančius žmones ir pajuskime, kaip gera pabūti tyloje… Tik tyloje įsiklausoma į savo širdies balsą, tik tyloje gimsta muzika ir genialios idėjos…